TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Minint Gedulo ir vilties dieną - raginimai nepamiršti skriaudos

2013 06 14 11:29
Dalia Grybauskaitė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Seime penktadienį minint Gedulo ir vilties dieną skambėjo raginimai nepamiršti okupacijos ir trėmimų padarytos skriaudos tautai ir valstybei, patirtį apie išgyventą tragediją perduoti ateinančioms kartoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pagerbusi masinių trėmimų aukas iškilmingame minėjime Seime, pabrėžia būtinybę išsaugoti tiesą ir neleisti sumenkinti ar iškraipyti istorijos.

Istorija palieka faktus

Lietuvos vadovės teigimu, Birželio 14-oji atveda į akistatą su skaudžia praeitimi, kuri niekada neišsitrins, nes ji - ir žmonių, ir valstybės atmintyje.

"Istorija palieka faktų, liudijimų, galimybių interpretuoti. Tačiau šiandien, stovėdami čia ir prisimindami okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas, mes visi privalome liudyti tiesą, net jeigu ji kažkam atrodo nepatogi ir nereikalinga", - sostinės Aukų gatvėje vykusioje okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje sakė prezidentė.

Tik tiesa ir atvirumas, pasak šalies vadovės, gali padėti išvengti manipuliavimo istorija, atremti informacinio saugumo grėsmes, sustiprinti pasitikėjimą vieni kitais ir savo valstybe.

Per visą tremčių laikotarpį iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 280 tūkstančių žmonių.

"Tai buvo konkretūs žmonės, išplėšti iš savo šeimų, namų, sukišti į vagonus ir pasmerkti mirčiai. Tačiau šie žmonės visomis išgalėmis laikėsi įsitvėrę gyvybės - buvo kartu, dalijosi paskutiniu kąsniu, troško sugrįžti į Lietuvą ir padėti jai prisikelti", - sakė šalies vadovė.

"Birželis visada mums liks ir vilnies mėnesiu. Ką tik paminėjome viltį laisvai gyventi dovanojusio Sąjūdžio 25-metį. Šiandien prisimename tuos, kuriems viltis padėjo išgyventi nežmoniškas sąlygas tremtyje, lageriuose ir kėlimuose. Todėl šiandien mes visi turime stengtis ir dėl kiekvieno iš mūsų, ir dėl tiesos laisvės. Stengtis, kad niekas jos neuždarytų į kalėjimą. Esame kone vieninteliai iš buvusių sovietinių valstybių, kuri masiškai ir viešai nepabijojo ir pradėjo skelbti KGB dokumentus. Taigi tik tiesa ir atvirumas gali padėti išvengti istorijos manipuliavimo pagundų arba atremti informacinio saugumo grėsmes ir iššūkius", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Suplanuotas tautos naikinimas

"1939-1941 metų sovietų teroras buvo atviras ir suplanuotas tautos naikinimas, genocidas, jis tęsėsi pokario metais ir iššaukė dešimtmetį trukusį partizaninį karą. Išlikę gyvieji esame jo liudytojai. Neleiskime, kad būtų užmiršta didžiulė skriauda tautai ir valstybei. Tik žinodami istorinę praeitį, sukursime geresnę ateitį", - į Sibirą su šeima būdamas kūdikiu ištremtas konservatorius Arimantas Dumčius.

"Štai tokios 1939-1941 metų trėmimų ir įkalinimų pasekmės: iš 17 tūkst. 500 tremtinių mirė kas šeštas, 1 tūkst.329 tremtinių likimas nežinomas. Iš 10 tūkst. 845 politinių kalinių žuvo beveik trečdalis, be žinios dingo 3 tūkst. 974 žmonės", - pirmųjų trėmimų statistiką savo kalboje vardijo A.Dumčius.

Reikia žinoti, kas įvyko

Seimo pirmininkas "darbietis" Vydas Gedvilas pažymėjo, kad reikia užtikrinti, kad tai, "ką iškentėjo mūsų protėviai, neliktų vien tik jų ar jų šeimos narių skausmu".

"Jiems (gimusiems jau nepriklausomoje Lietuvoje - red.) privalome papasakoti viską. Jie turi žinoti, kas ir kodėl įvyko. Sužinoti nuogą, nepagražintą tiesą. Tam, kad suvoktų bei įvertintų tai, ką turime šiandien", - kalbėjo V.Gedvilas.

Jis sakė, jog vyresnės kartos žmones dar ir šiuo metu išgirdus žodį "Sibiras" nukrečia šiurpas. "Ar krečia jis jaunąją kartą? Galvočiau, kad taip. Nes tai, kas išgyventa, perduodama iš kartos į kartą su krauju. Tai įspaudas, kurio niekas nesunaikins, kuris visuomet bus su mumis", - kalbėjo parlamento vadovas.

Seimo pirmininkas savo kalboje pažymėjo, jog jaunoji karta praeičiai, jos puoselėjimui ir išsaugojimui teikia išskirtinę reikšmę, ir ekspedicija "Misija Sibiras" - bene garsiausias, tačiau ne vienintelis iš jų.

"Susidomėjimas šia misija, gausus kandidatų skaičius, plati net ir menkiausių detalių sklaida viešojoje erdvėje akivaizdžiai byloja, kad ir gimusiems po 1990-ųjų svarbu atrasti iš gūdžios praeities ateinančią savastį. Padėkime jiems. Skatinkime juos. Kalbėkime su jais. Kartu saugokime tai, kas yra mūsų visų", - kalbėjo V.Gedvilas.

Marksizmas Europoje tebegyvas

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius minėjimo metu sakė, kad ee visi pasimoko iš istorijos, todėl eksperimentai su žmonėmis tęsiasi ir dabar, o marksizmas gyvas ir garsiausiuose Europos universitetuose bei politinėje Europos padangėje.

Dvasininkas kritikavo Vyriausybės sprendimą pasirašyti konvenciją prieš smurtą artimoje aplinkoje, nes "po gražia dokumento skraiste diegiama "gender" ideologija dėl lyties pasirinkimo". "Tremtinių likimai primena ne tik nežmoniškos sistemos grimasas, bet ir tai, kas padėjo kaliniams ir tremtiniams sunkiausiomis sąlygomis išsaugoti orumą ir nepalūžti. Tai buvo tikėjimas Dievu ir tvirti šeimos ryšiai. Tikėjimas gelbėjo sunkiausiomis valandomis ir padėjo išsaugoti viltį, o šeima buvo svarbi atrama, nes artimųjų meilė - galingesnė už Sibiro speigus. Jeigu nebūtų turėję tikėjimo, jeigu žmonių nebūtų jungę šeimos ryšiai, dauguma vėliau sugrįžusiųjų į tėvynę būtų likę ten, kur juos buvo atlydėję NKVD-istai", - penktadienį sakė S.Tamkevičius.

"Deja, ne visi pasimoko iš istorijos, todėl eksperimentai su žmonėmis tęsiasi ne tik Šiaurės Korėjoje ar Kinijoje, bet ir Europoje tik kiek kitokiomis formomis. Marksizmas yra labai gyvas ir garsiausiuose Europos universitetuose, ir politinėje Europos padangėje. Marksistiškai mąstantys žmonės ir šiandien manipuliuoja mums, lietuviams, labai girdėtomis sąvokomis - pažanga, naujas žmogus, laisva visuomenė", - tvirtino dvasininkas.

Anot jo, eksperimentai su žmonėmis slepiami po tokiomis "nekaltomis sąvokomis kaip socialinė lytis, kova prieš smurtą ir prievartą, kova už lygias teises" ir pan. "Kuriamas naujas žmogus - laisvas nuo aiškaus tikėjimo, vengiantis bet kokios atsakomybės, nebranginantis normalios šeimos, pasiryžęs bet ką paaukoti dėl savo asmeninės gerovės. Šitoks, tik savo tiesa ir savo morale besivadovaujantis žmogus gali kaitalioti ne tik savo mąstymą, bet kartais net savo prigimtinę lytį (...) Pasirašomos, atrodo, reikalingos konvencijos, kaip toji neseniai mūsų Vyriausybės pasirašyta konvencija dėl smurto prieš moteris. Po gražia dokumento skraiste diegiama "gender" ideologija dėl lyties pasirinkimo, kuri neturi jokio mokslinio pagrindimo, bet jai tiesiamas kelias į mūsų švietimą, kultūrą ir net į teisinę sistemą", - kalbėjo arkivyskupas.

Jis apgailestavo, kad Vyriausybė, nutardama pasirašyti minėtą konvenciją, neatsižvelgė į 113 visuomeninių organizacijų, per šimto mokyklų bei vaikų darželių, šimtų pavienių piliečių nuomonę. "Lietuvos vyskupai mano, kad socialinės inžinerijos eksperimentai su žmogumi, jo moraliniais pamatais, jo prigimtimi yra pavojingi, todėl klausia, kas verčia taip skubėti atverti duris labai abejotinai ideologijai. Noras įsiteikti vizituojantiems aukšties ES pareigūnams? Baimė pirmininkaujant ES Tarybai pasirodyti, kad Lietuvos visuomenė yra neva atsilikusi? Ar tiesiog pionieriškas noras būtų pažangiems?" - klausė S.Tamkevičius.

Jis tvirtino nerimaujantys dėl minėtų dalykų, bet vylėsi, kad "Lietuvos visuomenė dar pakankamai sveika ir sugebės atskirti grūdus nuo pelų, sugebės įvertinti, kas yra tikroji pažanga, o kas yra tik jos imitacija ar net karikatūra".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"