TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministerija prieš kelininkus: laimi interesai?

2011 07 08 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos kelių rinką pasidalijusios didžiosios kelininkų bendrovės gali lengviau atsikvėpti. Kelerius metus nerimą sėję Susisiekimo ministerijos planai reformuoti kelių priežiūros sistemą dabar jiems žada šiltnamio sąlygas.

Vos po kelių mėnesių - iki šių metų rugsėjo - Susisiekimo ministerijai (SM) pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) turėtų pateikti siūlymus, kaip galima būtų tobulinti jos pačios ir kuruojamų 11 valstybinių kelių priežiūros įmonių veiklą. SM atstovų teigimu, taip siekiama pagerinti kelių priežiūros kokybę bei mažinti su tuo susijusias išlaidas.

Tačiau kelininkų pasaulyje jau kuris laikas kalbama, kad už šio "tobulinimo" plano autorių pečių stovi ne kas kitas, kaip privačios kelių statybos bendrovės, pirmiausia - didžiausia statybų įmonė Lietuvoje "Tiltra Group", kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų priešaušryje radusi priėjimą prie Liberalų sąjūdžio dominuojamos SM vadovybės.

Dar praėjusiais metais didieji kelių tiesėjai buvo ne juokais sunerimę, SM paskelbus planus 11 krašto kelių priežiūrą užtikrinančių valstybinių įmonių pradėti valdyti koncesijos pagrindais - tai yra jų priežiūrą ir tam skiriamas lėšas iš LAKD perduoti privačiam sektoriui. Tuomet kilusio didžiulio skandalo metu LAKD vadovo posto atsisakęs Virgaudas Puodžiukas tiesiai šviesiai įvardijo, kad priėjimą prie SM patarėjų buvo radęs iki tol kelių priežiūros srityje niekada nedirbęs koncernas SBA. "Tie verslininkai prie kiekvienos valdžios vis bandydavo prastumti koncesiją, o prie dabartinio susisiekimo ministro E.Masiulio jiems geriausiai sekėsi. Tai darė jo patarėjai, nes pats E.Masiulis nieko nedaro. Kurta koncesija buvo suplanuota stambaus masto vagystė", - ir dabar LŽ tvirtino V.Puodžiukas.

Regis, ta "vagystė" pirmiausia galėjo patuštinti didžiųjų kelininkų kišenes. Akivaizdu, kad metų metus šimtamilijoninius valstybės užsakymus kelių tiesimui skynę verslininkai labiausiai nerimavo, jog į šį gerai sustyguotą ir ypač pelningą sektorių gali ateiti nauji žaidėjai. Kalbėta, kad 11 valstybinių regioninių kelių priežiūros įmonių perėmę privatininkai galėjo siekti ne tik prižiūrėti kelius ir atlikti smulkius remonto darbus, kaip vyksta iki šiol, bet ir stoti į varžytuves dėl statybos darbų užsakymų.

Ne veltui ekspertai jau tuo metu tvirtino, kad, tas 11 valstybinių įmonių privatizavus ar koncesijos pagrindais išnuomojus privatininkams, tai galėtų užtikrinti jų sėkmingą dalyvavimą rangos konkursuose, o tada kelininkų įmonės prarastų iki pusės savo pelno.

Privatizavimą pamiršo

Dabartinis susisiekimo ministras E.Masiulis iš karto po 2008-ųjų Seimo rinkimų, pretenduodamas į šį postą, deklaravo sieksiąs esminių kelių priežiūros sistemos permainų. Tuo metu kaip pagrindinę siekiamybę būsimasis ministras įvardijo ne ką kita, kaip tų valstybės valdomų 11 regioninių kelių priežiūros įmonių privatizaciją.

"Rengdami Vyriausybės programą, diskutuojame apie galimybę valstybines kelių priežiūros įmones privatizuoti. Mes jau turime pasiūlymų, kaip optimizuoti jų valdymą, - jie guli ant mano darbo stalo. Pasiūlymus įgyvendinus, per metus būtų galima sutaupyti 3-5 mln. litų", - tuo metu kalbėjo E.Masiulis.

Valstybinių įmonių privatizavimą, kaip geriausią išeitį siekiant efektyvesnio sektoriaus darbo, nuolat nurodo tiek Lietuvos laisvosios rinkos instituto, tiek kelių priežiūros ekspertai. Tačiau šiuo metu SM privatizavimo klausimu laikosi kardinaliai priešingos anksčiau ministro E.Masiulio išsakytai pozicijos.

"Jūsų minimos įmonės turi strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui statusą, todėl jų privatizavimas yra neįmanomas", - į klausimą, ar 11 regioninių kelių priežiūros valstybinių įmonių ateityje gali būti privatizuojamos, atsakė susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Kelininkai pasipriešino

Valstybinių kelių priežiūros įmonių privatizavimo idėja išblėso dar 2009-aisiais. O jau 2010 pavasarį ant Vyriausybės stalo gulė SM parengta valstybinių kelių priežiūros reformos koncepcija, kurioje kaip alternatyva valstybinei kelių priežiūros kontrolei pasiūlytas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas - koncesija. Ją įgyvendinus, valstybė, ministro teigimu, turėjo sutaupyti iki 45 proc. išleidžiamų lėšų (apie 100 mln. litų).

Tiesa, SM siūlė ne daugelyje Europos šalių taikomą tradicinį koncesijos (kai kelius prižiūrintis privatininkas apmokamas iš kelių naudotojų mokamų mokesčių), bet privačios finansavimo iniciatyvos modelį, pagal kurį atlygį moka valstybė. Kelių priežiūrai siūlyta pasitelkti konkurso būdu 25 metams atrinktą privatų partnerį (ar, siekiant išvengti sektoriaus monopolizavimo, kelis dalyvius), kuris perimtų 11 valstybės įmonių turtą ir personalą, o valstybinės reikšmės keliai ir toliau liktų valstybės nuosavybe. E.Masiulis tuo metu neginčijo, kad koncesijos dalyviai savo lėšų į kelių priežiūrą neinvestuos, o naudos lėšas, valstybės skiriamas jai priklausančioms įmonėms - maždaug 300 mln. litų kasmet. Tačiau jis tikino, kad racionaliau tvarkydamasis privatus partneris galėtų sutaupyti ženklią dalį mokesčių mokėtojų pinigų.

Vyriausybė siūlymui pritarė, iki 2010-ųjų rugsėjo SM turėjo parengti šio modelio įdiegimo projektą. Tačiau tuo pat metu prasidėjo didžiulė prieš šią idėją nukreipta kampanija, kurios priekyje stovėjo didžiąsias kelių statybos įmones vienijanti asociacija "Lietuvos keliai" bei projektą įgyvendinti turėjusi LAKD. Būtent iš jų sklido žinia, kad koncesijos idėja labai primena siekį sukurti tuo metu triukšmingai ardyto energetikos monstro "Leo LT" modelį kelių priežiūros sektoriuje, o pati pertvarka būtų naudinga ne Lietuvai, bet monopoliją šioje srityje įgijusiai bendrovei.

Šią idėją sustiprino ir į viešumą iškilusi informacija, kad už pertvarkos autorių pečių stovi koncernas SBA. Šios įmonių grupės vardas kelių priežiūros sistemos pertvarkos kontekste minėtas dar 2008-ųjų pabaigoje, kai, po rinkimų keičiantis valdžiai, SM, LAKD ir kai kurias kitas susijusias įstaigas bei atsakingus pareigūnus pasiekė iš kadenciją baigusios Gedimino Kirkilo vadovautos Vyriausybės kanceliarijos atkeliavęs anoniminis "Valstybinių kelių priežiūros suteikimo" projektas. Jame, be kita ko, buvo numatoma skelbti konkursą koncesijos būdu 25 metams išnuomoti kelių priežiūros įmones stambiai privačiai bendrovei, kuriai kasmet iš krašto biudžeto atitektų po 300-400 mln. litų.

Įdomiausia, kad apie SBA ir tuo metu socialdemokratų dominuotos Vyriausybės derybas prabilo ne kas kitas, o į susisiekimo ministro postą dar tik žvalgęsis Liberalų sąjūdžio atstovas E.Masiulis. 2008-ųjų pabaigoje jis tikino, kad koncesija būtų nenaudinga valstybei, nes valstybinės regioninės kelių priežiūros įmonės "veikia pelningai ir turi savo bazę". 2010-aisiais, bandant prastumti paties kritikuotą koncesijos modelį, valstybinių įmonių veikla to paties E.Masiulio vadovaujamos SM pradėta vertinti neigiamai.

Kaltinimai - patarėjams

Tai, ką Lietuvai gali reikšti vienai įmonei taikomas koncesijos projektas, sudėliota 2010-ųjų kovą iš LAKD vadovo pareigų atsistatydinusio V.Puodžiuko parašytame atvirame laiške susisiekimo ministrui E.Masiuliui. "Pateikto projekto esmė - 20-čiai metų monopolizuoti valstybės kelių priežiūrą, be jokių investicijų ją atiduodant "draugiškai" privačiai įmonei. Monopolizavus kelių priežiūrą, darbams kasmet planuojama išleisti 65 mln. litų daugiau nei LAKD, pertvarkiusi esamą kelių priežiūros sistemą, numato išleisti šiais (2010-aisiais - red.) metais. Vienintelis siūlomas reformos "pliusas" - 20 metų stabilus privačios įmonės finansavimas avaringumo, aplinkos taršos ir padidėjusių transporto išlaidų sąskaita", - teigiama šiame kreipimesi.

V.Puodžiukas savo laiške atskleidė ir tai, kas tuo metu vyko SM ir jai pavaldžių įstaigų užkulisiuose. "Mano atsistatydinimas ir draugiškas perspėjimas nesutrukdė Jūsų patarėjų užmojams griauti septynerių metų Nepriklausomos Lietuvos ministrų ilgą laiką kurtą valstybės kelių ūkio valdymo sistemą. Patarėjai primityviai, grubiai iškraipė LAKD rengtas kelių ūkio efektyvinimo studijas ir, tendencingai sudėlioję nepalyginamus rodiklius, pateikė Vyriausybei svarstyti kelių priežiūrą reglamentuojantį projektą", - tvirtino pasitraukęs vadovas.

Iš tiesų koncesijos idėja SM grįsta įdomiu būdu. Ji rėmėsi dar 2009-aisiais SM pavedimu LAKD užsakyta studija, atlikta Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Šiame tyrime, SM teigimu, kainavusiame 48,4 tūkst. litų, kalbėta apie galimybę 11 valstybinių regioninių kelių priežiūros įmonių stambinti ar privatizuoti, taip sutaupant apie 250 mln. litų biudžeto lėšų. Tačiau Vyriausybei pateiktame koncesijos projekte nurodyta, kad taip elgtis nevertėtų, nes esą valstybines įmones perėmęs privatus verslas, įdėjęs pinigus, stengtųsi juos susigrąžinti didindamas įkainius. Todėl vadovautis vis dėlto siūlyta taip pat studijoje nagrinėta koncesijos idėja.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad ši studija, tapusi atrama SM brandinamiems planams, buvo parengta ne VGTU Kelių katedroje, garsėjančioje glaudžiu bendradarbiavimu su didžiaisiais kelininkais, bet VGTU Transporto vadybos katedroje. Įdomu ir tai, kad kelių priežiūros reformą SM kuruojantis ministro patarėjas Rolandas Bražinskas, kaip nurodoma jo biografijoje, studijuoja VGTU - Transporto ir logistikos vadybos magistrantūroje.

Būtent R.Bražinskas, Klaipėdos universiteto Socialinio fakulteto bakalauras, politikų pravardžiuojamas "breiko šokėju" dėl to, kad gyrėsi įkūręs šokių klubą, kaip kalbama SM, tais pačiais 2010-aisiais buvo numatytas vadovauti kelių sektoriaus reformą koordinuoti turinčiai LAKD. Į postą patarėjas, kaip teigiama, bruktas taip įnirtingai, kad susisiekimo ministras E.Masiulis net atsisakė į LAKD vadovo pareigas skirti 2010-ųjų birželį konkursą laimėjusį "kelininkų" - VGTU Kelių katedros - docentą Skirmantą Skrinską. Tuo metu ministras tikino pasirėmęs Vyriausybės nutarimu, kuriame numatyta galimybė neskirti valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo, gavus kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie konkursą laimėjusį asmenį.

Galingieji grįžta

Šiais metais interesų svarstyklės SM, regis, pasviro į kitą pusę, o įtaką susigrąžino pinigų politikams, taip pat ir Liberalų sąjūdžiui, per rinkimus nešykštintys didieji kelininkai. Nors kelių sektoriaus reformą SM ir toliau oficialiai kuruoja R.Bražinskas, kaip teigiama, realiai šio proceso koordinavimą perėmė viceministras Rimvydas Vaštakas, jau skandalingai "pasižymėjęs" vykdant oro transporto pertvarkas bei diegiant perėjimą prie skaitmeninės televizijos ir ypač jo viešinimą (korumpuotas perėjimo prie skaitmeninės televizijos viešinimo konkursas).

Specialistų teigimu, būtent R.Vaštakas užtarė LAKD vadovauti pasišovusį S.Skrinską, dėl šios teisės kovojusį ir laimėjusį teisme, būtent viceministras keliauja ir "gesinti gaisrų", dėl kelių priežiūros reformos gairių derantis su kelininkais.

Šiuo metu R.Vaštakas ir ministras E.Masiulis oficialiai pristato naują kelių priežiūros sistemos reformos modelį. Iš viešai teikiamos informacijos galima susidaryti įspūdį, kad kelių priežiūros koncesijos modelis - jau praeitis, o šiuo metu kuriamas planas centralizuoti kelių priežiūrą, 11 valstybinių regioninių įmonių turtą (iš esmės - kelius, vertinamus daugiau kaip 6 mlrd. litų) bei valdymą perduodant LAKD. Kalbama ir apie ateityje planuojamą valstybinių įmonių stambinimą. Tai pačiai LAKD pavesta iki rugsėjo parengti siūlymus, kaip ūkiškai tvarkyti visą kelių priežiūros sistemą.

Šie pareiškimai stebina tiek valstybinių kelių priežiūros įmonių atstovus, tiek transporto specialistus. Labiausiai - todėl, kad ir dabar visos 11 regioninių valstybinių įmonių yra pavaldžios savo steigėjai - LAKD, kuri formuoja jų vykdomų darbų strategiją, taip pat tvirtina skiriamus asignavimus pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP).

Perima galios svertus

Politikai šiose viešose SM deklaracijose įžiūri kitą sumanymą. "Kaip įsivaizduoju, kalbant apie regioninių įmonių perdavimą LAKD, iš tiesų siekiama, kad kelių priežiūros funkcija būtų iš esmės deleguota tiesiogiai SM. Manau, ministerija nori tiesiai vadovauti ir KPPP įgyvendinimui, ir jos lėšų skirstymui", - LŽ tvirtino buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Apie tai, kad SM pasiryžo perimti tiesioginį vadovavimą šimtais milijonų disponuojančioms šalies kelių priežiūros įmonėms, prabilta šių metų pradžioje, ministerijai paskelbus iniciatyvą reorganizuoti Kaune veikiantį Transporto ir kelių tiesimo institutą, be kita ko, prižiūrintį, ar kokybiškai nutiesti ir prižiūrimi keliai. Jį ketinama paversti Kelių priežiūros centru, tiesiogiai pavaldžiu SM.

Pertvarkos pradėtos ir pernai dar valstybės įmone buvusioje "Problematikoje", atliekančioje medžiagų ir produkcijos kokybės bandymus. Šių metų pradžioje "Problematika" buvo reorganizuota į akcinę bendrovę, kurios akcijas tiesiogiai valdo SM. Reorganizacijos metu SM tikino, kad "Problematikos" statusas keičiamas, nes "ji nevykdo jokių išskirtinių įstatymais priskirtų funkcijų, o paslaugų rinkoje yra daugiau panašia veikla užsiimančių įmonių", tad ateityje gali būti ir privatizuota.

Šiuo metu SM pozicija, kaip jau tapo įprasta, vėl pasikeitusi. "Dalis šiuo metu "Problematikos" teikiamų paslaugų yra monopolinės. Įmonę privatizavus kai kurios kelių tiesimo darbų kontrolės paslaugos pereitų į privačias rankas. Tai neatitiktų valstybės interesų. Manome, kad kontrolės priežiūrą valstybė turėtų išlaikyti savo rankose", - rašoma LŽ pateiktame susisiekimo ministro patarėjo M.Čerkausko atsakyme.

Kelių sektoriaus specialistai jau svarsto, kad tokia galios koncentracija SM rankose gali reikšti tik viena - pasirengimą artėjantiems kitais metais vyksiantiems rinkimams, prisiimant kelių sektoriui atitenkančių milijardų kontrolę bei gerinant santykius su didžiosiomis kelininkų bendrovėmis, nešykštinčiomis paramos programų lėšas skirstančioms partijoms.

Šiuo metu sektoriaus specialistai vieningai rodo į didžiausią šios srities bendrovę - "Tiltra Group", kaip teigiama, itin glaudžiai bendradarbiaujančią su kai kuriais ministro E.Masiulio komandos nariais. Šias kalbas itin stiprina ir vykdomos reformos jau matomi rezultatai. Tarkime, kad ir tos pačios "Problematikos" reorganizavimas. Valstybės įmonę pavertus akcine bendrove, jai vadovauti paskirtas Vladas Šeporaitis, iki tol ėjęs bendrovės "Invalda" nekilnojamojo turto sektoriaus vadovo pareigas. Ta pati "Invalda" yra didžioji įmonių grupės "Tiltra Group" akcininkė.

Naudinga stagnacija

Kelių tiesimo bei priežiūros sektoriuje iki šiol egzistuojanti situacija, kai kelios didžiosios privačios bendrovės, iš esmės laiminčios pinigingiausius darbų konkursus, užsiima kelių bei tiltų statyba, o valstybinės įmonės vykdo kelių priežiūrą - taip pat ir statytojų broko lopymą - yra pati patogiausia privačioms bendrovėms. Būtent jų atstovai, kėlę didžiausią triukšmą dėl planuoto koncesijos modelio įdiegimo, jau kelerius metus siūlo SM, ieškančiai būdų suveržti valstybinio sektoriaus diržus, stambinti kelių priežiūros įmones, kitaip paprastinti jų administravimą, jeigu tik... šios nesigvieš dalyvauti kelių statybos ir remonto rangos darbų konkursuose.

Nieko keisto - jau šįmet Lietuvos keliams tiesti ir taisyti numatoma skirti 981 mln. litų, dar 480 mln. litų paramos laukiama iš Europos Sąjungos fondų. Kaip ir kasmet, didžioji šių lėšų dalis bus skirta valstybinės reikšmės keliams. Šiuos pinigus metų metus pasiima tos pačios 4-5 įmonės, neoficialiai pasidalijusios Lietuvos rinką. Tos pačios įmonės pasižymi ir krizės metu retu dosnumu rinkimuose dalyvaujantiems politikams.

Oficialiai skelbiami duomenys atskleidžia, kad jau nuo 2004-ųjų LAKD rengiamus konkursus laimi tos pačios įmonės: "Tiltra Group" priklausanti "Kauno tiltai", "Šiaulių plentas", "Panevėžio keliai", "Alkesta" bei "Lemminkainen Lietuva". Vien šiais metais "Kauno tiltų" ir "Šiaulių plento" susivienijimas laimėjo 60 mln. vertės užsakymą rekonstruoti kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 15 kilometrų ilgio ruožą (pernai kitą šio kelio ruožą už 13,9 mln. litų taisė "Kauno tiltai"). Taip pat pagal praėjusių metų pabaigoje pasirašytą sutartį "Kauno tiltai" už 58,8 mln. litų stato estakadą Jakų sankryžoje, o už 38 mln. litų asfaltuos 19 kilometrų žvyrkelių Kėdainių ir Prienų rajonuose bei Marijampolės savivaldybėje.

Tuo metu valstybinius kelius prižiūrinčiose regioninėse įmonėse jau treji metai tvyro įtampa, laukiant SM žadėtos kelių sektoriaus reformos modelio išaiškinimo. "Pertvarkos žadamos, mes laukiame nesulaukiame. Darbuotojai labai nerimauja, bandome juos raminti įvairiais būdais. Kadangi dar dirbame, vadinasi, nuraminti dar pasiseka", - kalbėdamas su LŽ, neslėpė valstybės įmonės "Alytaus regioniniai keliai" direktorius Bronius Vaičiulionis.

Jo teigimu, sistema, kai kelių statybos darbus vykdo privačios bendrovės - buvusios valstybinės kelių tiesimo įmonės, o priežiūra užsiima dabar esančių valstybinių 11 regioninių įmonių, buvo sukurta dar 1995-aisiais, įvykdžius sektoriaus reorganizaciją. "Kol kas, vykdydami steigėjo (LAKD) pavestas funkcijas, mes eksploatuojame ir prižiūrime valstybės turtą - kelius. Jei kelius iš mūsų paims, liksime tik gamybinės įmonės. Bet aš sakau: ar mes išliksime, ar mus privatizuos, keliai be priežiūros nebus. Jei kelių niekas neprižiūrės, po kelerių metų jais niekas ir nebevažiuos", - tvirtino valstybinės įmonės vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"