Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ministerija renkasi naujokus

 
2017 07 07 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kultūros ministerija užsimojo keisti kompensacinio atlyginimo skirstymo bei išmokėjimo administratorių – mokėti išmokas kūrėjams už audiovizualinius kūrinius iš vadinamųjų tuščių laikmenų mokesčių lėšų norima patikėti vien audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA.

Tokiam Kultūros ministerijos sumanymui priešinasi šias pareigas iki šiol atlikusi autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA ir primena, kad ji atstovauja gerokai didesniam kūrėjų būriui, be to, per porą veiklos dešimtmečių yra sukaupusi didžiulę patirtį.

Asociacija AVAKA atkerta, kad ir dabar yra paskirta skirstyti kompensacinius atlyginimus prodiuseriams, todėl juos galėtų skirstyti ir audiovizualinių kūrinių autoriams. Beje, šios organizacijos tarybos pirmininkas – nevienareikšmiškai vertinamas ir į korupcijos skandalą kartu su „Tvarkos ir teisingumo“ partija prieš porą metų klimpęs prodiuseris Rolandas Skaisgirys. Šis prodiuseris yra kūręs ir bendrus projektus su dabartinės valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnu bei Kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu.

Ramūnas Karbauskis pripažino, kad Rolando Skaisgirio prodiuserinė kompanija iš tiesų statė serialą „Naisių vasara“, prie kurio scenarijaus kūrimo teko prisidėti ir jam.Romo Jurgaičio nuotrauka
Ramūnas Karbauskis pripažino, kad Rolando Skaisgirio prodiuserinė kompanija iš tiesų statė serialą „Naisių vasara“, prie kurio scenarijaus kūrimo teko prisidėti ir jam.Romo Jurgaičio nuotrauka

Nori įvesti tvarką?

Autorių teises ginančioms organizacijoms pateiktas Kultūros ministro įsakymo projektas, kuriuo koreguojama 2014 metais tuometinio kultūros ministro Šarūno Biručio patvirtinta tvarka, numatanti, kokios autorių teisių bei gretutinių teisių kolektyvinio administravimo organizacijos atsakingos už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais lėšų administravimą – surinkimą bei paskirstymą.

„Audiovizualiniai kūriniai yra daugialypiai, juose susipina ir kitų sričių autorių kūryba. LATGA atstovauja visų šių sričių autorių teisėms, ir ji tai daro kompleksiškai.“

Šiuo metu kompensacinį atlyginimą audiovizualinių kūrinių autoriams ir gamintojams už jų kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas ir įrenginius paskirsto dvi asociacijos – LATGA ir AVAKA. Tačiau Kultūros ministerija sumanė, kad ateityje tuo turėtų užsiimti tik viena jų – AVAKA.

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad rengti pertvarką verčia šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai nuo 2016 metų audiovizualinių kūrinių pirmojo įrašo gamintojų (prodiuserių) teises administruoja dvi minėtos kolektyvinio administravimo organizacijos – LATGA ir AVAKA. „Tai daryti pretenduoja dar viena asociacija (Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA – red.). Patenkinus jos prašymą, būtų sukuriama nenaudinga konkurencija tarp trijų kolektyvinio administravimo organizacijų ir kiltų teisinių neaiškumų teisių turėtojams. Esant nesutarimams tarp asociacijų, trikdomas operatyvus kompensacinio atlyginimo išmokėjimas, teisių turėtojai laiku negauna jiems priklausančio atlyginimo“, – teigė V. Bachmetjevas. Kultūros ministrės patarėjas ramino, jog kol kas tik siekiama rasti tinkamiausią sprendimą, kad kompensacinis atlyginimas greitai ir sklandžiai pasiektų autorių teisių turėtojus.

Iki birželio 30 dienos asociacijos galėjo pateikti savo pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti esamą tvarką. „Paaiškėjo, kad bendro sutarimo nėra – organizacijų vizijos kardinaliai skiriasi, todėl kol kas lieka galioti ankstesnis įsakymas“, – teigė V. Bachmetjevas.

Neaiški nauda

LATGA direktorius Jonas Liniauskas Kultūros ministerijos sumanymą pavadino visiškai nepriimtinu ir Kultūros ministerijai adresuotame rašte pabrėžė, kad jo vadovaujamos asociacijos atstovai pritaria tam, kad vadinamąjį kompensacinį atlyginimą pagal administruojamas sritis skirstytų trys organizacijos. Tačiau jie kategoriškai atmeta pasiūlymą, kad už šio atlyginimo paskirstymą audiovizualinių kūrinių autoriams būtų atsakinga vienintelė AVAKA.

Tokią poziciją J. Liniauskas grindė tuo, kad LATGA turi sukaupusi kur kas daugiau patirties bei įdirbio negu AVAKA. Taip pat ji atstovauja gerokai didesniam audiovizualinių kūrinių autorių būriui. „LATGA yra tarptautinės autorių konfederacijos CISAC narė, ji skirsto iš užsienio gautą kompensacinį atlyginimą užsienio bei Lietuvos autoriams“, – pabrėžė J. Liniauskas. Be to, anot LATGA direktoriaus, asociacijos taikomas administravimo nuskaitymas – 8,41 proc., t. y. mažesnis nei AVAKA taikomas 12 procentų.

LATGA Audiovizualinių menų poskyrio vadovės Vilmos Juraškienės teigimu, jei bus įgyvendintas Kultūros ministerijos sumanymas, labiausiai nukentės ne pati LATGA, o jos atstovaujami Lietuvos ir užsienio audiovizualinių kūrinių autoriai. „Audiovizualinis kūrinys yra daugialypis, jame susipina ir kitų sričių autorių kūryba. Literatūros autorių romanai tampa pagrindu filmų scenarijams, kompozitoriai kuria muziką įvairių audiovizualinių kūrinių garso takeliams, dailininkų paveikslai ar skulptūros naudojami tam tikram įspūdžiui sukurti. Visų šių sričių autorių teisėms atstovauja LATGA, ir ji tai daro kompleksiškai“, – tvirtino V. Juraškienė.

Pasak jos, išimti vieną detalę iš kompleksinio, sustyguoto mechanizmo – audiovizualinių kūrinių autorių teisės administravimą atiduoti kitai organizacijai, panašus į bandymą paleisti naują nedidelį mechanizmą. Todėl esą kyla natūralus klausimas – kam reikalingas kur kas mažesnes galias turintis tarpininkas?

Asociacijos AVAKA tarybos pirmininkas Rolandas Skaisgirys.Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Asociacijos AVAKA tarybos pirmininkas Rolandas Skaisgirys.Oresto Gurevičiaus nuotrauka

R. Skaisgirio „Naisių vasara“

AVAKA tarybos pirmininkas R. Skaisgirys, buvęs krepšininkas, o dabar kino ir televizijos prodiuseris, prieš porą metų kartu su partija „Tvarka ir teisingumas“ buvo atsidūręs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje dėl įtartinų procesų Vidaus reikalų ministerijoje (VRM). Vykstant tyrimui R. Skaisgirys teisėsaugininkų buvo sulaikytas dviem paroms. STT duomenimis, buvo siekiama, kad VRM tarnautojai, kuriems turėjo įtakos „Tvarkos ir teisingumo“ partija, organizuodami viešuosius pirkimus neteisėtai proteguotų R. Skaisgirio atstovaujamas bendroves.

Beje, R. Skaisgirys susijęs ir su dabartine Seimo valdančiąja dauguma. Jis prodiusavo serialą „Naisių vasara“, kuriam scenarijų rašė bei paties serialo kūrimą mecenavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, dabartinis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Tačiau pastarasis nesileido į kalbas apie Kultūros ministerijos puoselėjamus sumanymus. „Šia tema neturiu pakankamai informacijos. Ministerija šių planų Kultūros komitetui nepristatė“, – „Lietuvos žinioms“ teigė „valstiečių“ lyderis. Nors neigė, kad su R. Skaisgiriu jį sieja kokie nors darbai ar interesai, R. Karbauskis pripažino, jog R. Skaisgirio prodiuserinė kompanija iš tiesų statė serialą „Naisių vasara“, prie kurio scenarijaus kūrimo teko prisidėti ir jam. Be to, R. Skaisgirys, R. Karbauskis ir dar vienas serialo scenaristas buvo įsteigę UAB „Naisių vasara“. Ši įmonė, kuri jau likviduota, organizavo įvairius renginius Naisiuose.

Asociacijos LATGA direktorius Jonas Liniauskas.Benedikto Januševičiaus (rasytojai.lt) nuotrauka
Asociacijos LATGA direktorius Jonas Liniauskas.Benedikto Januševičiaus (rasytojai.lt) nuotrauka

„Bandymas kalbėti apie kokias nors galimybes naudotis pažintimi su manimi yra šmeižtas“, – tikino R. Karbauskas, paklaustas, ar šurmulį sukėlusiam Kultūros ministerijos sumanymui galėjo turėti įtakos jo bendri projektai su AVAKA tarybos pirmininku R. Skaisgiriu.

Tam ir buvo sukurta

Asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad apie ketinimus keisti kompensacinio atlyginimo skirstymo tvarką tėra tik girdėjęs, todėl apie tai nenorintis reikšti savo nuomonės. Esą asociacija AVAKA – tik valstybės priimtų teisinių aktų vykdytoja. „Jei kultūros ministras pasirašys įsakymą, kas ir kaip turi skirstyti kompensacinius atlyginimus už audiovizualinius kūrinius, mes tą įsakymą vykdysime“, – tvirtino D. Vaitiekūnas.

Vis dėlto, anot jo, būtų suprantama ir logiška, kad kompensaciniai atlyginimai už audiovizualinius kūrinius būtų skirstomi per asociaciją AVAKA, nes būtent tam ji ir buvo įkurta. Juk tik asociacija AVAKA jau ir dabar paskirta skirstyti kompensacinius atlyginimus prodiuseriams, todėl juos galėtų skirstyti ir audiovizualinių kūrinių autoriams.

Trumpai

Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA įkurta 1994 metais. Administruoja muzikos, vizualiųjų menų, audiovizualinių menų, dramos, literatūros sričių autorių teises, renka ir paskirsto autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą.

Kovo 27 d. duomenimis, LATGA turėjo 4830 narių, iš kurių 2211 yra muzikos kūrinių ir muzikos kūrinių teksto autoriai bei leidėjai. Literatūros, dramos ir audiovizualinių kūrinių autorių, kuriems priskiriami režisieriai, scenarijaus autoriai, dialogo autoriai, operatoriai, dailininkai, muzikos, kurtos specialiai audiovizualiniam kūriniui, autoriai, buvo 1572, vizualiųjų menų kūrinių autorių – dailininkų, skulptorių, grafikų, dizainerių, architektų, taikomojo ar monumentalaus meno kūrėjų, iliustruotojų, scenografų, fotografų –1040. Asociacijai LATGA priklausė ir 7 kolektyviniai nariai.

Pernai LATGA Lietuvoje surinko 6,865 mln. eurų autorinio atlyginimo – beveik 1,5 mln. eurų daugiau nei 2015 metais.

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA įkurta 2008 metais, tačiau administruoti savo narių teises bei atstovauti jų interesams pradėjo tik nuo 2011 m. pavasario. Asociacija vienija audiovizualinių kūrinių autorius bei gamintojus.

2016 m. gruodžio 31 d. AVAKA nariai buvo 293 fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų – 223 autoriai ir 70 prodiuserių. Praėjusiais metais asociacijos nariais tapo 89 fiziniai ir juridiniai asmenys, palikti asociaciją nusprendė 3 fiziniai asmenys.

Pernai AVAKA surinko 1,280 mln. eurų autorinio atlyginimo – 0,143 mln. eurų daugiau nei 2015 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"