TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministerija sutaršė paramos Vilnijai planą

2015 07 02 6:00
Politologas Laurynas Kasčiūnas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerija (VRM), įvertinusi kelių parlamentarų siūlymą steigti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą, sumalė jį į miltus. Seimo nariai neketina nuleisti rankų ir žada toliau kovoti dėl to, kad paramos Vilniaus kraštui planas taptų kūnu.

Vienam ekonomiškai silpniausių ir daugiausia tautinių mažumų, pirmiausia – lenkų, gyvenamam Pietryčių Lietuvos kraštui trijų konservatorių - Valentino Stundžio, Audroniaus Ažubalio ir Pauliaus Saudargo - parengtas įstatymo projektas, kuriuo numatyta įsteigti šio regiono plėtros fondą, susidūrė su kliūtimis. Pasiūlymą išnagrinėjusi VRM projektui turėjo pastabų, todėl paragino Vyriausybę jam nepritarti.

Išskirtinis dėmesys – nediskriminacinis

Trys konservatoriai, parengę Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą, nurodė siekiantys pagerinti socialinę ir ekonominę šio krašto gyventojų padėtį, paskatinti vietos bendruomenių kūrimąsi bei aktyvumą. Esą tai įmanoma įgyvendinti įsteigus specialų fondą, sudarius jo lėšas valdančią ir skirstančią tarybą, kuri sutelktų bendradarbiauti centrinės ir vietos valdžios, bendruomenių atstovus, numačius tikslines finansavimo sritis – kultūros, švietimo, bendruomeninio gyvenimo, infrastruktūros ir verslo plėtrą, užtikrinus sąlygas tikslingai naudoti fondo lėšas.

Nors ankstesnė panaši šių politikų iniciatyva sulaukė kritikos dėl Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo nepaisymo, konservatoriai pažymėjo, kad numatomas teisinis reguliavimas nelaikytinas diskriminaciniu, nes siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų pokyčių. Be to, nurodoma, kad kitų valstybių praktikoje taip pat netrūksta pavyzdžių, kai išskirtinis dėmesys ir finansinė parama teikiama ekonomiškai ar kitaip silpniausiems regionams. Pavyzdžiui, Italijoje 2002 metais įkurtas Neišsivysčiusių sričių fondas regioninei plėtros politikai nepakankamai išsivysčiusiose šalies srityse finansuoti, 2009-aisiais Slovėnijoje priimtas specialus įstatymas, skatinantis labiausiai atsilikusio Pomurjės regiono plėtrą. 1997-aisiais Estijos pradėta vykdyti Rytų Virumos regiono plėtros politika - dar vienas išskirtinio dėmesio etniškai mišrių regionų socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti pavyzdys.

Atskiro įstatymo nereikia

VRM nurodo, kad nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo Pietryčių Lietuvos regione netikslinga reglamentuoti atskiru įstatymu. Esą prielaidas spręsti problemas Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse sudaro galiojantis Regioninės plėtros įstatymas. Jame nustatytas socialinių, ekonominių ir infrastruktūros projektų finansavimas iš valstybės biudžeto.

VRM taip pat aiškina, kad įstatymo projekto nuostata, jog Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo lėšas sudarys valstybės biudžeto asignavimai, prasilenkia su Biudžeto sandaros įstatymu.

VRM nurodo, kad prielaidas spręsti problemas Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse sudaro Regioninės plėtros įstatymas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Biurokratiškas požiūris

Vieno iš įstatymo kūrėjų parlamentaro V. Stundžio nuomone, tokį projekto vertinimą pateikusi VRM nesuvokia problemos masto ir siūlymo esmės. „Tačiau tai ne pirmas kartas. Biurokratai visada galvojo, kad tokio fondo negalima steigti. Gal tada VRM galėtų pasiūlyti panaikinti ir Kūno kultūros ir sporto, Kultūros rėmimo fondus? Toks požiūris – įprastas biurokratinis“, - piktinosi politikas.

V. Stundys taip pat pabrėžė, kad VRM nesupranta, kas yra nacionalinio masto programa ir minėto fondo tikslas. „Jo paskirtis - remti Pietryčių Lietuvos bendruomenių, piliečių, institucijų iniciatyvas, nepriklausomai nuo vietinės valdžios. Kaip žinoma, dabar visos programos yra administruojamos vietos valdžios, pasitaiko selektyvaus požiūrio į atskiras bendruomenes“, - aiškino jis.

Pasak V. Stundžio, nesuvokiama, kad Pietryčių Lietuvai, įvairiu požiūriu sudėtingam regionui, reikia ypatingo valstybės dėmesio, o Vyriausybė jo nesugeba parodyti. „Rankų tikrai nenuleisime, bandysime pramušti sieną. Seime lyg ir yra politinis pritarimas, kad toks fondas reikalingas. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, su kurio nariais esame kalbėję, supranta, ką reiškia nepriklausomas nuo finansavimo šaltinių fondas“, - kalbėjo V. Stundys.

Negalima išskirti vieno regiono

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas pažymėjo, kad siūlymas steigti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą neatitinka teisės aktų. Parlamentaro įsitikinimu, negalima išskirti vieno šalies regiono iš kitų ir numatyti jam didesnį finansavimą. „Manau, Vyriausybė priims teisingą sprendimą, kad nebūtų priešinamos bendruomenės, visuomenė, išskiriamas vienas ar kitas regionas“, - vylėsi jis.

V. Bukauskas mato daug kitokių galimybių padėti Vilniaus kraštui. Esą pirmiausia tuo turėtų rūpintis arčiausiai žmonių esanti vietos valdžia. „Reikia pradėti nuo apačios ir eiti į viršų, į viską žiūrėti kompleksiškai, nuosekliai“, - tvirtino Seimo narys.

Socialinės problemos paverčiamos politinėmis

Vienas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo iniciatyvos autorių politologas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad yra kelios priežastys, kodėl Vilniaus kraštui būtinas toks dėmesys. Pirmiausia, šis regionas – daugiatautis, gana atsilikęs socialiniu ir ekonominiu požiūriu, valdomas beveik vienos politinės jėgos – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. „Tai kelia grėsmę visuomenės vientisumui. Socialinės ir ekonominės problemos labai dažnai įvelkamos į neva tautinių, etninių nesutarimų, įtampos drabužį ir tada tam tikros jėgos gali didinti savo politinį kapitalą, galbūt net dezintegruoti mūsų šalies visuomenę“, - teigė ekspertas.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad Seimui pateiktas įstatymo projektas yra skirtas Vilniaus, Šalčininkų rajonų bendruomenėms. Jos rašytų projektus ir gautų finansavimą jaunimo užimtumui skatinti, kitoms aktualioms problemoms spręsti. Politologas priminė, jog tokio fondo steigimo idėjai pritarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji įspėjo, kad neskiriant dėmesio Pietryčių Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, tai gali padaryti negeranoriška kaimynė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"