TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministerijos be konsultantų – nė iš vietos

2014 10 28 6:00
Beveik 4,5 mln. litų už teisines ir kitokias konsultacijas pastaruoju metu išleido Finansų ministerija. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nors valdantieji prieš pradėdami darbą ypač neigiamai vertino valstybės institucijų pomėgį pasitelkti brangiai mokamus konsultantus, dabar patys negaili pinigų už įvairius patarimus. Nepriklausomų auditorių, kuriuos samdyti privalu pagal įstatymus, paslaugoms apmokėti išleidžiami tūkstančiai, o įvairios teisinės konsultacijos kainuoja šimtus tūkstančių ir net milijonus.

Prieš du mėnesius energetikos ministro posto netekęs Jaroslavas Neverovičius, dabar dirbantis nepriklausomu konsultantu, traukdamasis iš Energetikos ministerijos viešai pareiškė negalintis taikstytis su tuo, kad šalies energetikoje kuriamas monopolis, kuriame „veiks išskirtinės ir iš aukščiau palaimintos advokatų kontoros, konsultantų kompanijos“. Tačiau, J. Neverovičiui einant pareigas, Energetikos ministerija mielai samdė įvairius patarėjus iš šalies - per praėjusius ir šiuos metus advokatų kontoroms ir kitiems konsultantams ši institucija atseikėjo beveik 156 tūkst. litų.

Nepalyginti daugiau - beveik 4,5 mln. litų - už teisines ir kitokias konsultacijas pastaruoju metu išleido Finansų ministerija. Tuo metu Aplinkos ministerija tokioms paslaugoms skyrė vos 16,8 tūkst. litų: tiek šiai institucijai atsiėjo auditorių, kuriuos ministerijos pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą turi samdyti jų žinioje esančių valstybės įmonių finansinei veiklai patikrinti, paslaugos.

„Dabartinis Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, dirbdamas opozicijoje, badė pirštu į samdomus konsultantus, ypač energetikos srityje, ir piktinosi, kiek daug valstybės lėšų jiems iššvaistoma. Iš tiesų jo kalbose būta teisybės, bet atsisėdęs į premjero kėdę A. Butkevičius labai greitai pamiršo savo principingą elgesį ir leidžia pavaldžioms ministerijoms dar laisviau bei neefektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus“, - piktinosi Seimo Audito komiteto narys, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Konsultuojasi, ką pirkti

J. Neverovičiui einant ministro pareigas, Energetikos ministerija didžiausią sumą - 121 tūkst. litų - išleido teisinių konsultacijų ir atstovavimo teismuose paslaugoms apmokėti.

Praėjusiais metais už 60,5 tūkst. litų buvo pasitelkta advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“, turėjusi talkinti siekiant apginti Lietuvos, kaip bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininkės, teises bei gamtinių dujų vartotojų interesus. Šįmet Energetikos ministerija taip pat už 60,5 tūkst. litų sumą įsigijo advokatų kontoros „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ teisines paslaugas. Kaip nurodoma, jos reikalingos pasirengti tinkamam Lietuvos valstybės interesų gynimui sprendžiant kilusį teisinį ginčą su saulės energetika plėtoti ragintais verslininkais, kai valstybė, jau įsibėgėjus investicijoms, gerokai sumažino elektros energijos iš saulės jėgainių supirkimo kainas.

„Pirkti privačių bendrovių teisines paslaugas buvo nuspręsta įvertinus, kad Energetikos ministerijai reikalingas specialių žinių poreikis, nes teisiniai ginčai yra kompleksiniai ir sudėtingi, turintys strateginę reikšmę sprendžiant įvairius derybinius ekonominius klausimus, įtraukiantys daugelio asmenų interesus ir sudėtingus teisinius santykius“, - Energetikos ministerijos atsakymą LŽ perdavė šios institucijos vyriausioji specialistė Ieva Petuškaitė.

Dar įdomesnis nei teisinių paslaugų pirkimas yra Energetikos ministerijos šįmet priimtas sprendimas įsigyti Informacinių technologijų infrastruktūros palaikymo ir remonto paslaugų pirkimo konsultavimo paslaugą. Šis pirkimas mokesčių mokėtojams kainavo 30 tūkst. litų.

Eligijus Masiulis. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Anksčiau tokių cirkų, kad ministerijai reikėtų rengti viešuosius pirkimus ir samdyti konsultantus, kurie patartų, ką institucijai geriau įsigyti, tikrai nebuvo. Suprasčiau, kad galbūt galima būtų didinti lėšas konsultacijoms ir kitoms paslaugoms pirkti, jeigu gerokai mažintume tarnautojų skaičių. Bet pastaruoju metu valstybės tarnautojų tik daugėja, o išlaidos konsultacijoms nemažėja“, - stebėjosi E. Masiulis.

Įsipareigojimai - iš praeities

Beveik 4,5 mln. litų konsultacijoms pirkti išleidusi Finansų ministerija LŽ nurodė, kad didžiausias išlaidas patyrė, užsakydama sau ir kitoms septyniolikai Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą administruojančių institucijų reikalingą techninę pagalbą - konsultacijas specifiniais su ES struktūrinės paramos įgyvendinimu susijusiais klausimais. Per ankstesnės Vyriausybės kadenciją - 2011-ųjų birželį - pasirašyta ir iki šios vasaros pradžios galiojusi sutartis su tuo metu valstybės institucijų ypač vertinta audito ir konsultacijų įmone „Ernst&Young” Finansų ministerijai atsiėjo 1,9 mln. litų.

1,3 mln. litų Finansų ministerija sumokėjo už praėjusių metų liepą bendrovės "Deloitte Lietuva" įgyvendintą banko "Snoras" akcijų kainos nustatymo paslaugą. Už specifines teisines konsultacijas, susijusias su skolinimusi tarptautinėse rinkose, per pastaruosius pusantrų metų 209 tūkst. litų teko „Baltic Legal Solutions Lietuva“ ir „Baker & McKenzie“, 414,8 tūkst. litų - įmonei „Clifford Chance LLP, UK“. Įvairias audito paslaugas suteikusioms bendrovėms atseikėta beveik 200 tūkst. litų. Dar 230 tūkst. litų už atliką Viešojo ir privataus sektorių partnerystės proceso Lietuvoje skatinimo ir projekto „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimas“ tęstinumo galimybių studiją sumokėta "PricewaterhouseCoopers".

1,3 mln. litų konsultacijoms per šią kadenciją išleido Užsienio reikalų ministerija. Daugiausia - 1,2 mln. litų - šiai institucijai kainavo rengiantis pirmininkavimui ES Tarybai užsakinėtos konsultacijos, tyrimai ir studijos. „Šios paslaugos įsigytos siekiant kompetentingai atlikti pirmininkavimo ES Tarybai užduotis ir stiprinti atstovavimą Lietuvai ES institucijose, taip pat įvertinti gerąją praktiką ir išmoktas pamokas, kad jas būtų galima panaudoti ateityje“, - nurodė ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

Toliau tiria galimybes

Ūkio ministerija, per pusantrų šios kadencijos metų konsultacijoms išleidusi daugiau kaip 200 tūkst. litų, didžiausią - 72,6 tūkst. litų sumą atseikėjo pagal šios vasaros pabaigoje pasirašytą sutartį su bendrove „Ray Lab“. Įstaigai, užsiimančiai mokymų ir renginių organizavimu, kurioje, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba vienas žmogus, patikėta parengti pasiūlymus dėl žmogiškųjų išteklių kompetentingumo didinimo, naudojant mokymo kuponus (tai bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo žmogui darbo biržos išduotas dokumentas, pagal kurį apmokamos jam suteiktos profesinio mokymo paslaugos - aut.).

Nuo pernai 45 tūkst. litų Ūkio ministerija paklojo advokatui Henrikui Celencevičiui, trejus metus padėsiančiam šiai valstybės institucijai bylinėtis su verslo parko „Gariūnai“ valdytojais. Dar 69 tūkst. litų ministerijai kainavo su politikos analizės ir mokslinių tyrimų centru „Visionary Analytics“ sudaryta sutartis, pagal kurią privati bendrovė rengia studiją, skirtą „gauti profesionalių ekspertų išvadas ir rekomendacijas dėl viešosios politikos priemonių, reikalingų kryptingam viešojo sektoriaus mokslinio potencialo panaudojimui ir sujungimui su verslo galimybėmis“.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) didžiausią sumą - nuo 279 iki 418 tūkst. litų - yra pasirengusi išleisti už bendrovių "Ernst & Young Baltic“, „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ bei „ESTEP Vilnius“ rengiamą strategiją, kuri padėtų tinkamai pasirengti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimui. 20 tūkst. litų ministerija sumokės bendrovei „Risklita“, nuo šio rudens konsultuojančiai rizikos valdymo vertinimo klausimais. 14,5 tūkst. litų atiteks advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, mat pasirodo, kad ŽŪM, mokanti atlyginimą teisininkams, turintiems patirties administracinėse bylose, nepasitiki jų gebėjimais atstovauti savo darbovietei civilinėse bylose, o tokį darbą atlikti kaip tik prireikė.

Išlaidauja ne visi

„Konsultantų samdymas - labai įsigalėjusi ir labai ydinga valstybės tarnybos praktika. Kyla klausimas, kam tada reikia tiek daug valstybės tarnautojų, o gal jų kompetencija netinkama, kad jie negali patys parengti elementarių dokumentų? Suprasčiau, jei būtų rengiamos ilgalaikės energetikos, valstybės ekonomikos ir panašios strategijos - tada tikrai būtų verta pasitelkti visus geriausius Lietuvos ir galbūt net kitų šalių protus. Bet kai ministerijai prireikia patarėjų rengiant medžiagą elementariam viešųjų pirkimų konkursui, tai daugiau nei stebina“, - LŽ kalbėjo E. Masiulis.

Iš tiesų ne visos ministerijos leidžia šimtus tūkstančių patarėjams samdyti. Krašto apsaugos ministerija LŽ nurodė per šią kadenciją audito, teisinių ar konsultavimo paslaugų nepirkusi. Aplinkos ministerija tvirtina pirkusi tik įstatymuose numatytas auditorių paslaugas, o išlaidas - 16,8 tūkst. litų - kaip ir numato teisės aktai, padengusios audituojamos pavaldžios įstaigos.

Kiek daugiau kaip 20 tūkst. litų, skirtų audito paslaugoms įsigyti, išleidusi per pusantrų metų nurodė Sveikatos apsaugos ministerija. Konsultacijų už 39 tūkst. litų, ir taip pat - tik audito, nurodė pirkusi Švietimo ir mokslo ministerija. Vos 24,5 tūkst. litų garsaus tarptautinės baudžiamosios teisės eksperto Willamo Anthony Schabaso, Europos Žmogaus Teisių Teisme atstovavusio Lietuvos interesams byloje dėl genocido, paslaugoms įsigyti nurodė Teisingumo ministerija. Vidaus reikalų ministerija tvirtina taip pat pirkusi tik audito paslaugas už 49,5 tūkst. litų.

Giedrė Švedienė. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

***

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė:

„Valstybės kontrolė, kasmet atlikdama finansinius (teisėtumo) auditus, atkreipia dėmesį į valstybės institucijų sudarytas teisinių konsultavimo paslaugų sutartis ir vertina, ar buvo tikslinga tokias paslaugas pirkti. Jei nustatoma, kad institucijoje dirbančių teisininkų kompetencijos sudėtingoms byloms nepakanka (pvz., reikia dalyvauti tarptautinių arbitražų bylose), vertinama, kad teisinių konsultavimo paslaugų sutartį sudaryti buvo tikslinga. Tačiau jei pagal pareigybių aprašymą tai privalo daryti institucijoje dirbantys teisininkai, tai vertinama kaip lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį ir teikiama rekomendacija tokias sutartis nutraukti.

Pavyzdžiui, atlikus 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą buvo nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie Finansų ministerijos pasirašė teisinių paslaugų sutartį bei naudojosi advokatų kontorų paslaugomis, nors pirktos paslaugos pagal savo esmę priskirtinos VMI Teisės departamento Juridinio skyriaus funkcijoms. VMI įsipareigojo nuo šių metų liepos mėnesio minėtų paslaugų neužsakyti. Kaip vykdomas šis įsipareigojimas, auditoriai įvertins atlikdami šių metų auditą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"