TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministerijos dosnumas gali atsirūgti

2014 08 05 6:00
Teigiama, kad ministro Jaroslavo Neverovičiaus įsakymu siekiama sumažinti naštą želdinių savininkams, bet neužsimenama, kad dėl to gali brangti elektra. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Energetikos ministerijos sumanymas taisyti Elektros tinklų apsaugos taisykles, švelninant prievolę po laidais augančius želdinius tvarkyti jų savininkų lėšomis, stebina energetikus ir politikus. Jei papildomos išlaidos guls ant energetikos įmonių, šios nuostolius gali kompensuoti perkeldamos juos į mokesčius už elektrą.

Energetikos ministerija parengė ir suinteresuotoms institucijoms pateikė svarstyti ministro Jaroslavo Neverovičiaus įsakymo projektą, kuriuo koreguojamos nuo 2010-ųjų galiojančios elektros tinklų apsaugos, o kartu – po jais augančių želdinių tvarkymo taisyklės. Nors šiame projekte, kaip ir anksčiau, įtvirtinama, kad atsakomybė už želdinių genėjimą prie oro linijų numatyta tiek elektros tinklų operatorei bendrovei „Lesto“, tiek gyventojams – želdinių savininkams, tačiau kai kurios siūlomos korekcijos kelia nuostabą specialistams.

Dings aiškumas

Taisyklių projekte Energetikos ministerija nurodo, kad, kaip ir iki šiol, miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse, miško parkuose, privačiuose sklypuose želdinius po elektros linijomis turi kirsti ar genėti jų savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiomis bendrovėmis. Tačiau galiojančiose taisyklėse numatoma, kad tuo atveju, kai gyventojai nevykdo įstatymuose nustatyto įpareigojimo, darbus to savininko lėšomis atlieka tinklo operatoriai, o dabar siūloma įtvirtinti, jog elektros tinklų prižiūrėtojai darbus atliktų iš savo kišenės. Ir tik paskui jie, kaip nurodoma taisyklių projekte, dėl atlyginimo „gali kreiptis“ į želdinių savininkus, kurie privalėtų kompensuoti darbų išlaidas.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tiesa, projekto autoriai siūlo įtvirtinti reikalavimą, kad tuo atveju, jei privačių sklypų savininkai arba valdytojai elektros tinklų atstovams nesudarys sąlygų ar kitaip trukdys iškirsti ar išgenėti elektros tinklų proskynoje esančius želdinius, dėl kurių įvyko elektros įrenginių gedimas, jie privalės atlyginti elektros bendrovių patirtus nuostolius dėl įrenginių gedimų.

„Darbai, remiantis įstatymais, privalo būti apmokėti želdinių savininko lėšomis, „Lesto“ ar kitoms įmonėms pateikus sąskaitą, ir tai turi atsispindėti teisės aktuose. Tuo atveju, jei taisyklėse nebeliks griežto reikalavimo, o tik nuostata, kad darbą atlikusi įmonė „gali reikalauti“ padengti išlaidas, dings aiškumas. Po laidais augančio medžio savininkas, skaitydamas tokias taisykles, gali suabejoti, ar jam tikrai privalu savo lėšomis tvarkytis, ir to nebedarys“, - LŽ sakė Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidentas Vladas Paškevičius.

Tikina padedantys gyventojams

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba LŽ nurodė, kad bendrovė kol kas nekomentuoja Elektros tinklų apsaugos taisyklių pakeitimo projekto. Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė tvirtino, kad aptarti siūlomu įsakymo projektu siekiama „panaikinti šių darbų kaštų perkėlimą žemės ir želdinių savininkams ar valdytojams, kuris galioja dar nuo 2010 metų“.

„Projektu siūloma tik numatyti nuostolių kompensavimą skirstomųjų tinklų operatoriui, kai žemės ir želdinių savininkai ar valdytojai piktybiškai ar dėl aplaidumo trukdo atlikti tokius darbus ir dėl to atsiranda žala“, - teigiama vyriausiosios patarėjos atsakyme.

Siūlymą, kad savininkams netvarkant jiems priklausančių želdinių po elektros laidais tai darytų elektros tinklų operatoriai savo lėšomis ir tik paskui bandytų išsireikalauti patirtas išlaidas, Energetikos ministerija Elektros tinklo apsaugos taisyklėse bandė įtvirtinti dar 2010 metais, rengdama atitinkamą tuo metu ministro pareigas ėjusio Arvydo Sekmoko įsakymą.

Vis dėlto šios nuostatos buvo atsisakyta, LEEA pateikus išvadą, kad tokiu atveju didėtų rizika, „jog gali neprognozuojamai padidėti elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų išlaidos, susijusios su želdinių tvarkymu, nes želdinius prižiūrinčios organizacijos bei želdinių savininkai ir valdytojai nevykdys teisės aktais jiems priskirtų pareigų“.

„Atkreiptinas dėmesys, kad elektros energijos tiekimo paslaugos kainos nustatomos atsižvelgiant ir į elektros tinklų plėtros, atkūrimo bei priežiūros darbų išlaidas. Vadinasi, per nustatomas elektros energijos kainas ir tarifus tokias išlaidas dengia kiekvienas elektros energijos vartotojas. Taigi dėl teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymo atsiradusios išlaidos tektų elektros energijos vartotojams - visos papildomai atsiradusios išlaidos būtų įvertintos (įskaičiuotos) nustatant elektros energijos kainas visiems elektros energijos vartotojams“, - 2010-aisiais Energetikos ministerijai nurodė LEEA.

Kęstutis Masiulis įsitikinęs, kad ministerijos geradarystė turi savo kainą: palengvinus sąlygas želdinių savininkams, dėl to susidariusius elektros tinklų nuostolius teks dengti visiems.

Nuostolius dengsime visi

To, kad dėl neaiškumų reglamentuojant želdinių po elektros linijomis priežiūrą galintys susidaryti operatorių nuostoliai atsidurtų visų vartotojų sąskaitose už elektrą, neneigia ir V. Paškevičius. „Jeigu nesumokėjo medžio savininkas ir, tarkime, „Lesto“ prisiėmė tas išlaidas – kas jas paskui padengs? Tik kiti vartotojai“, - svarstė jis.

Seimo Energetikos komisijos vicepirmininkas Kęstutis Masiulis įžvelgė galimas pozityvias energetikos ministro įsakymo projektą paskatinusias aplinkybes. „Įsivaizduoju, kad kai kuriems, ypač senyvo amžiaus, nei jėgų, nei pinigų neturintiems žmonėms, per kurių sklypelius eina elektros laidai, sutvarkyti želdinius labai sunku. Juk, tarkime, norint nupjauti medį reikia sumokėti kelis šimtus litų, nes tokių darbų įkainiai nemenki, ir tam žmogui gali būti labai sunku tokį reikalavimą įvykdyti. Gal, supaprastinus reikalavimus, elektros tinklų operatoriai išskirtiniais atvejais ir galėtų tuos darbus atlikti savo sąskaita“, - kalbėjo jis.

Vis dėlto parlamentaras neabejojo, kad Energetikos ministerijos siūlomas projektas gali atverti kelius piktnaudžiauti. „Turint lietuvišką sąžinę, kuri dar gana sovietinė, įsivaizduoju, kad bus ne vienas ir ne du, bet dešimtys ir šimtai piktnaudžiavimo atvejų, kai į dešinę ir kairę draugams, bičiuliams bei kitiems bus daromos įvairios „paslaugos“, nereikalaujant padengti išlaidų. Jei mokančiųjų už želdinių priežiūrą sumažės, o „Lesto“ išlaidos kaupsis, atitinkamai gali pabrangti elektra – tai joks stebuklas“, - svarstė K. Masiulis.

Seimo narys įsitikinęs, kad ministerijos geradarystė turi savo kainą: palengvinus sąlygas želdinių savininkams, dėl to susidariusius elektros tinklų nuostolius teks dengti visiems.

. . .

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius „Lesto” šiais metais įteikė 7527 įspėjimus dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimų, iš jų dėl želdinių – 5424, dėl statinių (tvorų) - 2103.

Elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidėjams surašyti 204 administracinių teisės pažeidimų protokolai (administraciniai nurodymai), pagal kuriuos pažeidėjai sumokėjo 2850 litų baudų.

„Lesto“ nurodo, kad miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, prieš tai su elektros tinklus eksploatuojančia bendrove suderinę šių darbų atlikimo terminus. „Lesto“ raštu informuoja organizacijas ar želdinių savininkus dėl reikalingų darbų. Jei asmenys taisyklių nepaiso, bendrovė, rūpindamasi elektros linijų ir gyventojų saugumu, geranoriškai imasi darbų savo iniciatyva.

„Bendrovė kol kas nesikreipė į želdinius prižiūrinčias organizacijas ar želdinių savininkus dėl kompensavimo už medžių ir krūmų iškirtimą ar genėjimą savo lėšomis“, - nurodo „Lesto“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"