Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ministerijos planuose – vasaros mokykloje

 
2017 03 08 12:00
Moksleiviai pabrėžia, jog prieš įgyvendinant sumanymą ilginti mokslo metus derėtų pasirūpinti, kad jos lankymas būtų ne prievolė, o džiaugsmas./ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vyriausybei planuojant nuo kito rudens ilginti mokslo metus, šalies pedagogai, moksleivių tėvai ir patys mokiniai perspėja, kad iš to gali būti mažai naudos.

Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, o daugelyje Europos Sąjungos šalių jie kone mėnesiu ilgesni. Lygiuojantis į ES valstybių praktiką, mokslo metus planuojama pailginti ir mūsų šalyje. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimo būtų priimami 2017 metų antrąjį ketvirtį. Socialdemokratų frakcijos posėdyje vakar pristačiusi planus ilginti mokslo metų trukmę, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pažymėjo, kad programos nebūtų keičiamos, o tiesiog išdėstomos per ilgesnį laiką, tad sumažėtų apkrovos visų mokslo metų laikotarpiu.

Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė: „Dabar, esant trumpesniam ugdymo procesui, nebelieka laiko edukacinėms ekskursijoms, o jį pailginus, ugdomoji veikla taptų įdomesnė.“

Tačiau šalies pedagogai, moksleivių tėvai ir patys moksleiviai pabrėžė, jog prieš įgyvendinant sumanymą ilginti mokslo metus derėtų pasirūpinti, kad mokyklos lankymas būtų ne vien prievolė, taip pat primenama, jog ugdymo įstaigose reikėtų sukurti tam būtiną infrastruktūrą.

Gerins pasiekimus

Koreguoti mokslo metų trukmę, pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo departamento direktorės Žydronės Žukauskaitės-Kasparienės, siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį. Anot jos, pailgėjus mokslo metams, ugdymo programų apimtis nesikeistų, jos tik būtų įgyvendinamos per ilgesnį laikotarpį.

Teigiama, kad tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį mokiniams atsirastų daugiau laiko neskubant įtvirtinti įgytus gebėjimus ir žinias, mažėtų namų darbų apimtis, mokiniai patirtų mažiau streso, o mokytojai turėtų daugiau laiko įgyvendinti programą. Ypač tai svarbu vaikams, kurių pasiekimai žemi ir jiems reikia individualios mokymo pagalbos, taip pat vaikams iš socialiai sudėtingos aplinkos. „Ir jokiu būdu nereiškia, kad pailginus mokslo metus vaikai visą laiką turės sėdėti pamokose. Ugdymas gali vykti ir, pavyzdžiui, muziejuose ar gamtoje“, – akcentavo ŠMM valdininkė.

Pasak Ž. Žukauskaitės-Kasparienės, tarptautiniai tyrimai rodo, kad prastėja Lietuvos mokinių pasiekimai. Daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens. Švietimo ekspertai pažymėjo, kad mokymosi laikas ir mokytojo darbo efektyvumas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių mokymosi rezultatus. „Pavyzdžiui, ES šalyse vaikų atostogų intervalas 7–8 savaitės, o Lietuvoje pradinukai dėl papildomų atostogų kai kuriose mokyklose antrą pusmetį atostogauja kas mėnesį: sausį, vasarį, kovą, balandį. Be to, mūsų šalyje mokslo metų trukmė viena trumpiausių ES – 34 savaitės, o daugumos Europos šalių bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai mokosi 37–40 savaičių per metus. Mūsų mokiniai ilgiausiai atostogauja vasarą. Mokytojų teigimu, per ilgas atostogas mokiniai pamiršta tai, ką buvo išmokę“, – sakė ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktorė.

Pamokos vyktų „kitaip“

Ž. Žukauskaitė-Kasparienė atkreipė dėmesį, kad ne visi tėvai savo vaikams gali pasiūlyti prasmingą veiklą per tris atostogų mėnesius, todėl ŠMM taip pat siūlo stiprinti neformaliojo švietimo vaidmenį ir didinti vaikų užimtumą vasaros stovyklomis, kitokia įvairia veikla. Ugdymo proceso ilginimui buvo pradėta rengtis daugiau kaip prieš dvejus metus: vyko diskusijos su švietimo bendruomene, su mokytojais buvo kalbama apie „kitokias“ pamokas muziejuose, įvairiose edukacinėse erdvėse. Juk dabar, esant trumpesniam ugdymo procesui, nebelieka laiko edukacinėms ekskursijoms, o jį pailginus ugdomoji veikla taptų įdomesnė. Pasak Ž. Žukauskaitės-Kasparienės, dar nenuspręsta, kiek konkrečiai ilgės mokslo metai – planuojama iki 10–15 dienų. Šiuo metu tariamasi su švietimo bendruomene, planuojamos viešosios konsultacijos regionuose, kaip kokybiškiau organizuoti ugdomąją veiklą, kokios pagalbos reikėtų pedagogams šiek tiek pridėjus mokymosi dienų.

Eugenijus Jesinas: „Norint, kad mokslo metai truktų ilgiau, būtina keisti švietimo įstaigų infrastruktūrą: mokyklose įrengti poilsio kambarius, ugdymo įstaigų teritorijose – moksleiviams skirtus treniruoklius, žaidimų aikšteles.“

Tačiau Lietuvos švietimo įstaigų profesinei sąjungai vadovaujantis Eugenijus Jesinas mokslo metų ilginimą vertino vienareikšmiškai neigiamai. Jo nuomone, pailginti mokslo metai sukels vien didžiulę sumaištį. Profesinės sąjungos lyderis tvirtino apie tai kalbėjęs su Suomijos kolegomis. Anot E. Jesino, Lietuvoje aukštesniųjų klasių moksleiviai per mokslo metus mokosi 1404 akademines valandas, o Suomijoje – tik 600 valandų per metus. „Pavyzdžiui, matematikos mokytojas per metus į mūsų šalies vaikų galvas sukiša tiek žinių, kiek Suomijos moksleiviai jų gauna per trejus metus“, – pabrėžė jis.

Visur reikia saiko

Pasak pedagogo ir profesinės sąjungos lyderio E. Jesino, norint, kad mokslo metai truktų ilgiau, būtina keisti švietimo įstaigų infrastruktūrą. „Mokyklose reikėtų įrengti vaikams skirtus poilsio kambarius, ugdymo įstaigų teritorijose – moksleiviams skirtus treniruoklius, žaidimų aikšteles. Juk kol kas per pertraukas tarp pamokų jiems galime pasiūlyti nebent pasivaikščiojimą koridoriais“, – teigė pedagogas. Jo nuomone, pailginus mokslo metus vasarą į mokyklas priversti eiti mokiniai jausis kankiniai, kai jiems teks sėdėti saulės prikaitintose klasėse – toks sėdėjimas tikrai neteiks jokios naudos. „Valdančiųjų sumanymą ilginti mokslo metus vertinu vien kaip politinį avantiūrizmą, kuris šaliai nemažai kainuos. Juk pailginus mokslo metus teks užtikrinti moksleivių vežiojimą į mokyklas, teks užtikrinti jų maitinimą – visa tai papildomai kainuos“, – aiškino E. Jesinas. Jis pabrėžė, kad siekdami geresnių mokymo rezultatų pirmiausia turėtume klasėse bent trečdaliu sumažinti moksleivių.

Eugenijus Jesinas/Alinos Ožič nuotrauka

E. Jesino pozicijai pritarė daugiau kaip 30 metų pedagoginio darbo stažą turinti panevėžietė mokytoja Laimutė Beinarauskienė. Ne vienos mokyklos mokinius lietuvių kalbos mokiusi pedagogė pabrėžė, kad jau baigiantis pavasariui mokiniai jaučiasi itin pavargę, ir jų mokymas išties tampa kankinimu. „Tuomet bandau į pamokas įtraukti žaidimo elementų, stengiuosi, kad vaikai net ir per lietuvių kalbos pamokas kiek pajudėtų“, – teigė L. Beinarauskienė. Ji pabrėžė, kad, „kaip ir visur, taip ir moksle reikalingas saikas“, tad vaikų nereikėtų spausti mokytis dar ir vasaromis.

Pailgintas laikas – ne pamokoms

Daugiau kaip 40 metų pedagoginio darbo stažą turinti Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Aldona Kinderienė teigė, jog tuo atveju, jei būtų nutarta ilginti mokslo metus, to laiko nereikėtų skirti akademinėms pamokoms, nes tai iš tiesų taptų vaikų kankinimu. „Jei jau manoma, kad lygiuojantis į kitas ES šalis būtina ilginti mokslo metus, pailgintą mokymąsi derėtų skirti praktiniams moksleivių įgūdžiams formuoti, bet tai turėtų būti daroma ne stichiškai, bet pagal parengtas programas“, – sakė pedagogė.

Jūratė Voloskevičienė, vadovaujanti Lietuvos mokytojų profesinei sąjungai, tvirtino, kad ilginti mokslo metus būtų protinga tuo atveju, jei kiekvieną mokslo metų dieną aukštesniųjų klasių moksleiviai turėtų mažiau pamokų. „Aštuntą ar devintą pamoką produktyviai dirbti negali ne tik mokiniai, bet ir mokytojai“, – sakė J. Voloskevičienė.

Lietuvos tėvų forumui priklausančio Alytaus gausių šeimų centro „Skruzdynėlis“ vadovė Ramunė Noruišienė įsitikinusi, kad mokyklos, siekdamos užimti vaikus vasaromis, turėtų pasiūlyti įdomios veiklos, lavinamųjų žaidimų, išvykų. „Augindama vaikus matau, kaip jie laukia atostogų, tačiau jau į pabaigą jos prailgsta, vaikai nebežino, ką veikti. Tad pedagogai išties galėtų juos lavinti, įtraukti į naudingą veiklą“, – pažymėjo R. Noruišienė.

„Lietuvos žinių“ kalbintos dvi nepilnametės Panevėžio moksleivės pasvarstė, kad į mokyklą noriai eitų ir vasarą, jeigu žinios moksleiviams būtų pateikiamos paprasčiau, įdomiau ir žaismingiau.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"