Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ministerijos varžosi dėl regionų politikos

 
2017 02 03 6:00
 Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ekonomistai ir politikai kartoja, kad į Lietuvą būtina pritraukti investicijų ir kartu mažinti atskirtį tarp šalies regionų. Pastarajam tikslui ES septyneriems metams yra skyrusi per 1 mlrd. eurų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi ir finansų ministru Viliumi Šapoka vakar tarėsi dėl mokesčių reformos bei investicinės aplinkos gerinimo. Premjero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Beržinskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog susitikimas buvo darbinis, todėl jo detalių nekomentavo.

Premjeras anksčiau yra užsiminęs, kad iki liepos Vyriausybė turėtų parengti nuostatas, kaip pertvarkyti visą mokesčių sistemą. Paklaustas apie Vyriausybės planus skatinti užsienio investicijas, ministro pirmininko patarėjas T. Beržinskas išsakė bendrą premjero poziciją: investicinę aplinką pagerintų ir daugiau investicijų padėtų pritraukti būtent „mokesčių sistemos supaprastinimas ir visų biurokratinių trukdžių pašalinimas, taip pat alternatyvių verslo finansavimo šaltinių plėtra, švietimo reforma (kurios esminiai tikslai – kokybė, tinkamumas, lygios galimybės, prieinamumas ir tarptautinis reikšmingumas). „Turi būti stiprinamas ir koncentruojamas talentų pritraukimas į Lietuvą, taip pat siekiama įtvirtinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą bei išlaikymą kaip valstybės prioritetą“, – S. Skvernelio nuostatą perdavė jo patarėjas.

Konkretesni žingsniai, kaip pritraukti investicijų, turėtų atsispindėti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Jis gali būti parengtas jau kovo mėnesį.

Ministrai gina savo pozicijas

Premjero ir ministrų pasitarime, naujienų agentūros BNS duomenimis, turėjo būti kalbama ir apie tai, kaip rūpinimąsi regionų politika bei jai skirtomis lėšomis, būtų galima patikėti kitai ministerijai. Tačiau to T. Beržinskas vakar taip pat nekomentavo.

Ūkio ministras M. Sinkevičius yra minėjęs, kad regionų politika turėtų būti Ūkio ministerijos kompetencijos sritis. Vakar jo patarėjas ryšiams su visuomene Mindaugas Janulionis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog regionų politika susijusi su investicijomis ir turizmu, o tuo Ūkio ministerija jau rūpinasi, tad logiška būtų, jei viską prižiūrėtų viena institucija.

Lietuvos regionų politika šiuo metu rūpinasi Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas „Lietuvos žinioms“ vakar sakė, kad klausimas, kuriai ministerijai reikėtų patikėti regionų politiką, esąs „politinio apsisprendimo“. „Tačiau Vidaus reikalų ministerija regionų politikoje turi įdirbį, savo darbuotojų periferijoje, taip pat kompetencijos objektyviai skirstyti ES lėšas. Juo labiau kad dabar Vyriausybė dirba kaip viena komanda, tad horizontalusis bendradarbiavimas visose srityse ateityje tik dar labiau intensyvės“, – pabrėžė E. Misiūnas. Ir pridūrė nematantis būtinybės keisti esamos padėties.

Beje, M. Sinkevičius į ministrų kabinetą deleguotas Lietuvos socialdemokratų partijos, o nepartinį E. Misiūną į ministrus delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Siekiai gražūs

Lietuvos regionų politikos tinklalapyje nrp.vrm.lt skelbiama, jog asignavimai regionų plėtrai šiais metais sudarys 168,9 mln. eurų , 2018 metais – 339,9 mln. eurų, 2019-aisiais – 280,9 mln. eurų.

Bendra Tarpinstituciniam veiklos planui (TVP) įgyvendinti skirtų lėšų suma 2014–2020 metais sieks 1,19 mlrd. eurų. Tai – 16,4 proc. visų Lietuvai tenkančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų.

Valstybės politiką regionų plėtros srityje formuojanti ir jos įgyvendinimą organizuojanti Vidaus reikalų ministerija TVP patikslinantį Vyriausybės nutarimo projektą parengė remdamasi devynių ministerijų pateikta ir suderinta informacija apie TVP priemones bei asignavimus. Pagal Strateginio planavimo metodiką, TVP priemonių asignavimai ir stebėsenos rodiklių planuojamos reikšmės yra nustatomos 3 metams ir kasmet turi būti peržiūrimos.

Lietuva yra įvardijusi, kad regionų politikos ilgalaikis tikslas – užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę visos šalies teritorijos gyventojams, o regionų politikos prioritetinė kryptis – tolygi Lietuvos teritorinė ekonominė plėtra.

Iki vasario 1 dienos šalies savivaldybės Vidaus reikalų ministerijai turėjo pateikti pasiūlymus, kaip papildyti Vyriausybės programos priemonių planą, nes jas būtina įgyvendinti siekiant efektyvios regionų plėtros.

Vidaus reikalų ministerija pasiūlė tobulinti viešųjų investicijų, skirtų regionų plėtrai, planavimo sistemą ir diegti dalijimosi ekonomikos principus, tobulinti patį regionų valdymą įgyvendinant atvirumo ir partnerystės principus, didinti savivaldos galias, gerinti finansines paskatas ir užtikrinti skaidrumą, labiau įtraukti piliečius sprendžiant vietos savivaldos klausimus. Ši ministerija taip pat ragina stiprinti regionus, o plėtros planus rengti atsižvelgiant į jų specifiškumą, siekti regionų išskirtinumo. Ketinama peržiūrėti Valstybės investicijų programos finansavimo principus ir savivaldai skirtas lėšas planuoti regionų planavimo būdu, taip pat peržiūrėti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo principus ir šias lėšas taip pat skirti regionų planavimo būdu.

Kartu norima stiprinti Nacionalinės regioninės plėtros tarybos funkcijas, suteikti jai daugiau galių priimant strateginius sprendimus ir perduodant atsakomybę už didesnės apimties finansinių išteklių investavimo planavimą. Pasiūlyta didinti ir šios institucijos narių skaičių, įtraukti į jos veiklą ne vien politikus, bet ir verslo asocijuotų struktūrų, švietimo įstaigų, Vidaus reikalų ministerijos deleguotus atstovus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"