TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministerijų triūsas - popierinė Lietuva

2010 06 29 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kadangi beveik visas valstybės turtas privatizuotas arba išvogtas, valdininkų naujas lobis - galimybių studijos. Lietuvos ministerijos, užsakinėdamos įvairaus plauko galimybių studijas ir mokslinius tyrimus, leidžia milijonus litų, tačiau šie darbai dažnai taip ir lieka tik popieriuje. Nieko keisto - juk tokius "tyrimus" dažnai atlieka su aukštus postus užimančiais politikais susijusios bendrovės, popieriuje išguldančios užsakovų pageidaujamas išvadas.

Valstybės kontrolė (VK) jau ne kartą mėgino atkreipti valdančiųjų dėmesį į vėjais leidžiamus milijonus, mokamus už ministerijų užsakomus vadinamuosius mokslinius tyrimus ir galimybių studijas.

Pavasarį pristatydami dar vieną tyrimą kontrolieriai vėl akcentavo: "Valstybės institucijos neįpareigotos pagrįsti tyrimų pirkimo tikslingumo ir vertinti panaudotų lėšų rezultatyvumo."

Tai, kad aukščiausiuose Vyriausybės sluoksniuose noro suvaldyti ministerijų aistras įvairiems tyrimams ir studijoms, kuriems kasmet išleidžiama dešimtys milijonų litų, nematyti, tvirtina ir Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

"Gali būti, kad pakeisti situaciją trukdo tai, jog konkrečioms ministerijoms tyrimus atlieka su vadovais ar jų koalicijos partneriais susijusios bendrovės. Audito komitetas tyrė šių metų situaciją, savo išvadas pateikėme premjero tarnybai. Jie išties rimtai sureagavo. Ministerijoms buvo nurodyta peržiūrėti visus planuojamus pirkimus. Tačiau ne visos įpareigojimą įvykdė. Regis, šioje srityje pasiekti teigiamą rezultatą sunku ne tik auditoriams, bet net premjero aplinkai", - kalbėjo parlamentarė.

Partneriai - nežinioje

Tiek VK, tiek Seimo Audito komitetas vienu balsu tvirtina, kad vykdydamos vadinamuosius tyrimų pirkimus ypač išsiskiria Aplinkos (AM), Ūkio (ŪM) ir Energetikos (EM) ministerijos. Deja, jų negalima vertinti teigiamai.

Naujausias skandalu kvepiantis darbas - EM kuruojamas planuojamo statyti suskystintų dujų terminalo vietos ir perspektyvų mokslinis pagrindimas.

Kaip LŽ informavo energetikos ministro atstovas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis, EM rengdama studijas bendradarbiauja su Belgijos kompanija "Exmar", finansuojama Europos Komisijos (EK) lėšomis, ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrove "Science applications international corporation" (SAIC), kurios nuo 2008-ųjų rengiama studija finansuojama JAV vyriausybės per Prekybos ir plėtros agentūrą ("USA Trade Development Agency"). Ministerija esą už studijas nemoka, tik bendradarbiauja su jų rengėjais.

Tačiau valstybės institucijose sklinda ir kitokių kalbų. Štai susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas dar prieš mėnesį pareiškė, kad EM kuruojama suskystintų dujų terminalo galimybių studija, kainavusi apie 0,5 mln. litų, jau baigiama rengti, tačiau... yra "labai labai konfidenciali".

"Net aš, turėdamas leidimą dirbti su slapta informacija, nežinau, kas joje parašyta", - per viešą diskusiją Klaipėdos universitete kalbėjo R.Bražinskas.

Kodėl EM linkusi įslaptinti studijas, kurios, kaip teigiama, atliekamos užsienio kompanijų ir už jų pinigus, todėl jokių abejonių neturėtų kelti? Atsakymą greičiausiai galima rasti įvertinus paprastą aplinkybę - 2009-aisiais, tik pradėjus veikti naujai valdančiajai koalicijai, į galimybių studijos kūrimą buvo įtraukta bendrovė, susijusi net su dviem aukštais pareigūnais. Apie šį faktą EM kalbėti akivaizdžiai nepageidauja.

Kalbėti nelinkę

Nors EM atstovai, kalbėdami apie suskystintų dujų terminalo galimybių studijas, iš esmės akcentuoja JAV bendrovės SAIC darbą, sutartis su mokslininkais Lietuvoje pasirašo ne amerikiečiai, bet kita bendrovė - "Danet Baltic", į procesą įsitraukusi 2009-aisiais, t. y. po Seimo rinkimų.

Praėjusiais metais pagal sutartį su "Danet Baltic" Lietuvos energetikos institutas atliko mokslo tiriamąjį darbą "Suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studijos parengimas", jame "JAV kompanijos SAIC užsakymu" atliko gamtinių dujų vartojimo Baltijos šalyse bei Kaliningrado srityje analizę ir parengė poreikių scenarijus.

Taip pat pernai "Danet Baltic" suskystintų dujų terminalo statybos galimybių bei suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studijas užsakė ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui. Šios mokslo įstaigos direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas, įvardijamas užsakytų darbų vadovu, prasitarė, kad "Danet Baltic" "lyg ir buvo amerikiečių kompanijos atstovė Lietuvoje".

EM apie dar vieną galimybių studijų užsakovą kalbėti nelinkusi. Ministerijos atstovas K.Jauniškis, LŽ paklaustas, kada ir kokiomis aplinkybėmis "Danet Baltic" įsitraukė į suskystintų dujų terminalo galimybių tyrimus, teatsakė: "EM vykdo tik šios studijos turinio priežiūrą, o jos vykdytojai patys pasirenka partnerius, su kuriais bendradarbiauja."

Seni ryšiai

Vis dėlto atsakymas į LŽ klausimus yra paprastas: ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas. Pirmomis praėjusių metų dienomis jis tapo ūkio ministro Dainiaus Kreivio patarėju, netrukus - ir viceministru.

O štai prieš valdišką darbą M.Petrauskas ėjo konsultacines paslaugas telekomunikacinių ir informacinių technologijų klausimais teikiančios "Danet Baltic" prezidento pareigas, greičiausiai valdė ir dalį įmonės akcijų.

Būtent su šiomis jo pareigomis siejama ir galima pažintis su dabartiniu energetikos ministru Arvydu Sekmoku. Dar 2002-aisiais būsimo ministro A.Sekmoko vadovaujama bendrovė "Navision Baltic" sudarė sutartį su "Danet Baltic", pagal kurią ši bendrovė tapo verslo valdymo sistemos "Navision" vienu sprendimų centrų Lietuvoje.

Taip pat ne paslaptis, kad 2007-aisiais, prieš savivaldybių tarybų rinkimus, "Danet Baltic" buvo dabar valdančiosiose pozicijose esančios Tėvynės sąjungos (TS) rėmėja, paaukojusi 30 tūkst. litų, o pats M.Petrauskas dalyvavo tuose rinkimuose TS sąraše.

Matyt, ne veltui ŪM (reikia prisiminti, kad iki praėjusių metų vidurio būtent ši institucija kuravo energetikos klausimus) žurnalistams pradėjus domėtis buvusia M.Petrausko darboviete, nepaisydama duomenų apie jos veiklą projekte nuo 2009-ųjų, suskubo pranešti, kad "sutartis dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo rengimo Lietuvoje galimybių studijos atlikimo buvo pasirašyta 2008 metų rugsėjo 15 dieną, kai M.Petrauskas ŪM nebedirbo, taip pat dar nebuvo įkurta ir Energetikos ministerija."

Aplenkė uostą

EM itin slaptai rengiamos suskystintų dujų terminalo galimybių studijos kelia daug klausimų ne tik visuomenei, bet ir tos pačios valdančiosios koalicijos atstovų valdomai Susisiekimo ministerijai bei jos kontroliuojamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD). Planų rengti uosto galimybių studiją, kurioje būtų išnagrinėtos ir suskystintų dujų terminalo perspektyvos, direkcija neslepia nuo praėjusių metų pradžios.

Dar 2009-ųjų vasarą KVJUD organizavo konkursą strategijos rengėjams atrinkti, tik tąkart jis buvo atšauktas dėl pernelyg didelės nugalėtojų (beje, to paties Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto) užsiprašytos kainos - 2,9 mln. litų. Prieš kelias savaites direkcija, gavusi 1,7 mln. EK paramą, paskelbė naują konkursą.

Dar praėjusiais metais, kalbėdama apie planuojamus darbus, KVJUD tikino, kad jų skelbiamas konkursas priklausys nuo EM planų - esą šiems patvirtinus, kad suskystintų dujų terminalą planuojama statyti, į tai bus atsižvelgta rengiant uosto studijos techninio projekto pasiūlymus.

Matyt, ne veltui išgirdęs apie tyliai EM užsakinėjamus tyrimus KVJUD generaliniu direktoriumi prieš metus paskirtas buvęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas neišlaikė.

"Mes irgi skelbiame konkursą giliavandenio uosto studijai, numatydami ir dujų terminalo galimybę. Ar nėra rengiama studija po studijos ir švaistomi pinigai? Bus keturios penkios skirtingos studijos ir nebus įmanoma susitarti", - tuo metu piktinosi jis.

E.Gentvilo rūstybė aiškiai turėjo pagrindą. Nors energetikos ministro atstovas K.Jauniškis tikina, kad EM informuota apie uosto planuojamą rengti galimybių studiją ir yra pasirengusi bendradarbiauti, kita šalis tokio geranoriškumo pasigenda.

"Studijos, užsakytos EM, yra slaptos, net nežinome tarpinių sprendimų. EM nusistačiusi, kad krautų "Klaipėdos nafta", - ne kartą aiškino susisiekimo ministro patarėjas R.Bražinskas.

Specialus paskyrimas

EM atstovai nė neslepia suskystintų dujų terminalo statybos planus siejantys su Klaipėdos uosto teritorijoje esančia "Klaipėdos nafta". Atvirai teigiama, kad būtent dėl šio milijardinio projekto "Klaipėdos naftos" direktoriumi buvo paskirtas ligtolinis "Leo LT" administracijos vadovas Rokas Masiulis.

Į "Klaipėdos naftą" jis buvo paskirtas įgyvendinant dar vieną EM pavedimu užsakytą, beveik 0,9 mln. litų kainavusią Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarkos galimybių studiją.

Konkursą šiai studijai atlikti EM pavedimu organizavo ta pati likviduojama "Leo LT", o jo nugalėtoja buvo paskelbta konsultacijų bendrovė "Ernst & Young". Lyg tyčia joje, iki pereidamas į Nacionalinio investuotojo bendrovę, energetikos sektoriaus aptarnaujančio padalinio vadovu dirbo R.Masiulis.

"Klaipėdos naftos" vadovu jis tapo iš karto po to, kai EM visuomenei pristatė "Ernst & Young" parengtą energetikos sektoriaus pertvarkos strategiją, jau vadinamą "naujo "Leo LT" gimdytoja".

Apie interesus - tiesiai

Ne mažesnio atgarsio nei minėti projektai sulaukė ir 2009 metų vasarą vėl EM pavedimu "Leo LT" pinigais užsakyta vėjo energetikos plėtros Lietuvoje galimybių studija. Ją, rengtą jau minėto Energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų, vėjo energetikos specialistai įvertino ne tik kaip moraliai pasenusią, bet ir kiršinančią verslininkus.

Tiesa, visuomenei apie šį darbą sunku diskutuoti, mat tiek pati studija, tiek techninė mokslininkams duota užduotis nebuvo viešinamos, neskelbta ir tyrimo kaina.

Matyt, tiksliausiai šios studijos, o ir kitų panašių darbų rengimo aplinkybes apibūdino diskusijoje dėl jos dalyvavęs Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Didžiokas. Pasak jo, Energetikos institutas parengė tokią studiją, "kokios reikėjo" ją užsakiusiai EM.

"Ką darysi. Mokslui irgi reikia pinigų. Dovanokite, kad aš tiesus", - diskusijos metu ištarė mokslininkas.

Naudinga partnerystė

Vis dėlto tvirtinti, kad abejotinos vertės, tačiau konkrečiai grupei naudingas galimybių studijas rengia tik EM, būtų neteisinga.

Vos prieš kelias savaites LŽ atskleidė, kad 2,5 mln. litų vertės universitetų reitingavimo konkursą laimėjusiam vieninteliam jo dalyviui - Demokratinės politikos institutui (DPI), įkurtam parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno, - kelią į sėkmę tiesė švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus pamaldumu garsėjantis visuomeninis patarėjas Paulius Subačius.

LŽ išsiaiškino, kad ryšius su DPI palaikantis dievobaimingasis P.Subačius dalyvavo ŠMM surengtame posėdyje, per kurį svarstyta M.Adomėno instituto paraiška. P.Subačiaus atstovaujama Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) yra DPI projekto partnerė, ir jai instituto įkūrėjas M.Adomėnas, jau būdamas Seime, mėgino išrūpinti valstybės paramą - tiesa, nesėkmingai.

Plačiausi užmojai

Prisirišimas prie konkrečių bendrovių ryškėja ir domintis ŪM užsakomomis galimybių studijomis. Šiuo atveju kaip ministerijos favoritus galima įvardyti bendrovę "Nacionalinių projektų rengimas" (NPR), kartais konkursuose dalyvaujančią per to paties pavadinimo viešąją įstaigą, bei jos nuolatinius partnerius bendrovę "Esika" ir advokatų kontorą "Sorainen ir partneriai".

2009-ųjų spalį ŪM užsakymu bendrovei NPR ir partneriams buvo patikėta atlikti taikomąjį mokslinio tyrimo darbą "Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo metodologijos parengimas".

Vos po kelių savaičių ta pati grupė pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo parengti net šešias pilotines viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų galimybių studijas, projektus bei konkursinę dokumentaciją.

Beje, kaip atlikusi tyrimą konstatavo VK, per 2007-2009 metus būtent ŪM, palyginti su kitomis ministerijomis, išleido daugiausia lėšų tyrimams pirkti - 7 mln. litų. Iš jų 98,2 proc. sudaro lėšos, skirtos moksliniams tyrimams.

VK taip pat atkreipė dėmesį, kad ŪM yra pirkusi mokslinių tyrimų, kurių kaina 15,7 karto didesnė už vidutinę ministerijos vieno pirkto tyrimo kainą (vidutiniškai vienas tyrimas kainavo 66 tūkst. litų).

Leidžiami milijonai

VK 2007-2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, tik ministerijos minėtu laikotarpiu tokiems tyrimams išleido 70 mln. litų. Koks šių tyrimų tikslingumas - nustatyti beveik neįmanoma, nes ministerijos už juos beveik niekam neatsiskaito.

"Nustatyta, kad ministerijos pačios, be ekspertų įvertinimo ir ne visada pagrįstai perkamus tyrimus priskiria moksliniams ir juos perka netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Taip pat perkant tokius darbus ne visada laikomasi viešumo, skaidrumo ir taupaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo principų", - teigiama VK išvadose.

Panašias išvadas kontrolieriai jau skelbė prieš ketverius metus, tačiau nei valstybės lėšų panaudojimo viražus turintys sekti prokurorai, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba apie šiuo klausimu atliekamus tyrimus iki šiol nepraneša.

"Įžvelgčiau ir kitą problemą, - svarsto Seimo Audito komiteto pirmininkė L.Graužinienė. - Juk ministerijų vadovai iš esmės yra premjero pasitikėjimo komanda. Jeigu bet kuris premjeras būtų nepakantus tokiems dalykams, netoleravimo atmosfera atsirastų ir institucijose. Tik noro tai daryti, deja, neįžvelgiu."

Būdinga, kad svarbiausi Lietuvos ateities projektai, ypač energetikos, toliau "galimybių studijų" nejuda iš mirties taško - kada prasidės realūs elektros tilto į Lenkiją tiesimo, atominės elektrinės ar suskystintų dujų terminalo statybos darbai? Vien tik tuščios kalbos, "galimybių studijos" ir skandalingai išpūstos Ignalinos jėgainės direktoriaus Osvaldo Čiukšio ir kitų energetikos valstybinių įmonių vadovų algos. Ar ne laikas paklausti: ką jie veikia ir ką jau nuveikė? Ar ne todėl Energetikos ir kitų ministerijų valdininkai taip pamėgo "galimybių studijas", kad tai kur kas greitesnis būdas pasipinigauti nei ilgos statybos?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"