TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministrą paskandins koncesija?

2010 05 03 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Opozicinės politinės jėgos Seime susitelkė siekdamos pareikšti interpeliaciją susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, kuriam priekaištaujama veik dėl visų rūšių susisiekimo priemonių problemų. Paskutiniuoju nepasitenkinimo ministro veikla lašu tapo siūlymas Lietuvos kelių priežiūrą perduoti koncesininkams.

Koncesijos pavyzdžių Lietuvoje yra, tačiau teigiamą pavyzdį būtų sudėtinga surasti. Prieš pustrečių metų, pasipriešinus gyventojams ir medikams, buvo atsisakyta Karoliniškių ir Naujosios Vilnios poliklinikų koncesijos, kurią siekė įgyvendinti buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Kai kurie ekonomistai koncesijos požymių įžvelgia liūdnai pagarsėjusiame Vilniaus miesto savivaldybės ir "Dalkijos" sandoryje, kuriuo investuotojams buvo išnuomoti miesto šilumos tinklai.

Pirmas didžiausios ir atsakingiausios Lietuvoje koncesijos pavyzdys tik pradėtas rengti - koncesijos pagrindu bus statoma nauja atominė elektrinė.

Susisiekimo ministerija, atrodo, siekia aplenkti Energetikos ministeriją ir Vyriausybei pasiūlė studiją, kurios išvada - Lietuvos kelių priežiūrą būtų tikslinga tvarkyti koncesijos būdu. Ir tuo iškart sukėlė didžiulį opozicijos pasipiktinimą. Keturios opozicinės Seimo frakcijos įregistravo interpeliaciją susisiekimo ministrui, Liberalų sąjūdžio lyderiui E.Masiuliui.

Ar perdavus kelių priežiūrą koncesininkams kelių po kiekvienos žiemos nebeteks remontuoti? O gal keliai ir toliau bus nuolat lopomi, tik pinigai atiteks ne valstybinei įmonei, o privačiai?

Į šiuos klausimus Vyriausybei pristatytoje studijoje atsakymų nėra, nors ministrų kabinetas pritarė nuostatai optimizuoti kelių priežiūros sistemą ir pavedė Susisiekimo ministerijai išanalizuoti galimybę diegti valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros sistemoje viešosios ir privačios partnerystės (koncesijos) modelį. Iki rugsėjo 1 dienos ministerija turi parengti šio modelio įdiegimo projektą.

Pririšti 25 metams

Koncesija - tai tokia valstybės turto valdymo forma, kai į valstybės objektus pritraukiamas privatus kapitalas. Koncesijų įstatymas Lietuvoje priimtas dar 1996 metais, vėliau jis buvo keičiamas.

Po pakeitimų galutinai nusistovėjo tokia koncesijos forma, kuri skiriasi ir nuo nuomos, ir nuo privatizavimo. Tai tarpinė forma, kai privati kompanija gauna teisę valdyti valstybės turtą neįgydama teisės į jį, bet atlikdama tam tikras paslaugas.

"Koncesija yra savotiškas politinis kompromisas ekonomikoje. Tai yra pagrindinis koncesijos trūkumas, nors kai kam būtent nuosavybės išsaugojimas valdiškose rankose ir valstybės kontrolė gali atrodyti pagrindinis koncesijos pranašumas", - yra sakiusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė.

LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas mano, kad koncesija nėra vienintelis būdas efektyviau naudoti kelių priežiūrai skirtas lėšas.

"Kryptis nuimti nuo valstybės pečių fizinę kelių priežiūrą yra teisinga, - mano G.Kadziauskas. - Valstybė kuo toliau, tuo labiau atsisako tų funkcijų, kurias gali įgyvendinti privatus sektorius, ji tampa paslaugos pirkėju, o ne paslaugos teikėju. Tačiau koncesija nėra geriausias būdas šiems tikslams pasiekti. Kelių priežiūros įmonių fizinį turtą reikėtų privatizuoti dalimis, sukūrus kelias atskiras įmones, nes koncesija yra gana sudėtingas ir kitokiems viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo atvejams pritaikytas dalykas. Koncesija yra reikalinga tuomet, kai siekiama pritraukti naują kapitalą, naują investiciją, naują vadybą ir naują žinojimą, kaip tai atlikti. Šiuo atveju nieko tokio nėra, o dėl 25 metams pasirašytos koncesijos būtų prarastas lankstumas sprendžiant kelių priežiūros klausimus."

300 milijonų

Susisiekimo ministras E.Masiulis neginčija, kad koncesijos dalyviai neinvestuos į kelių priežiūrą (turbūt nė cento), o naudos tas lėšas, kurios dabar skiriamos valstybinei įmonei.

"Iš valstybės biudžeto kasmet skiriama pinigų kelių priežiūrai, 2008 metais tai buvo 300 mln. litų. Lėšos skiriamos be konkurso, pervedamos į valstybinių įmonių sąskaitas. Jeigu koncesijos dalyvis atliktų tą pačią darbų apimtį už 250-200 mln. litų, per metus būtų sutaupyta mokesčių mokėtojų pinigų", - paaiškino E.Masiulis.

Patyręs didelį pasipriešinimą po to, kai koncesijos studiją pristatė Vyriausybei, ministras jau kalba aptakiau: "Mes kol kas nesame apsisprendę daryti koncesijos, tiktai analizuojame įvairiausius variantus, kaip sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus, kad už kelių priežiūrai skirtas lėšas būtų atlikta daugiau darbų."

Antras bandymas

Pirmasis su bandymu Lietuvos kelius atiduoti koncesininkams susidūrė socialdemokratas Algirdas Butkevičius, 2006-2008 metais vadovavęs Susisiekimo ministerijai.

"Šitie pasiūlymai buvo pateikti man būnant ministru, - patvirtino A.Butkevičius. - Galiu aiškiai pasakyti, kad tuo metu buvo netgi reikalaujama taip pakeisti teisės dokumentus, kad privatus ūkio subjektas galėtų dalyvauti koncesijoje."

- Kas tada pateikė siūlymus dėl kelių priežiūros koncesijos?

- Tai labai sunku nustatyti, nes į mano rankas jie atkeliavo iš Vyriausybės, iš kanceliarijos. Aš kartu su Automobilių kelių direkcija paruošiau neigiamas išvadas.

- Kokie teisiniai aktai turėjo būti pakeisti, kad kelių priežiūrai galima būtų taikyti koncesiją, ar išliko būtinybė keisti įstatymus?

- Taip, manau, kad išliko būtinybė keisti teisės aktus. Kelių direkcijai priklausančioms kelių priežiūros įmonėms suteiktas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių statusas. Todėl reikėtų pirmiausia pakeisti strateginių įmonių įstatymą. Kadangi kelių priežiūros darbų ir paslaugų sąmatinė vertė yra beveik 300 mln. litų, turi būti priimtas Seimo įstatymas dėl konkretaus projekto įgyvendinimo.

Kelių priežiūros monopolija

Atkakliai kelių priežiūrai peršama koncesija galėtų būti naudinga ne Lietuvai, o monopoliją šioje srityje įgijusiai bendrovei. Kelių priežiūrai iš Kelių fondo kasmet skiriami vidutiniškai 300 mln. litų yra gardus kąsnelis. O neseniai dėl konflikto su ministru iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos pasitraukęs ilgametis šios įstaigos vadovas Virgaudas Puodžiukas yra viešai pareiškęs:

"Apgaulingai teigiama, kad toks viešos-privačios partnerystės (PFI) modelis taikomas jau daugelyje pasaulio šalių. Monopolizavus kelių priežiūrą, darbams kasmet planuojama išleisti 65 mln. litų daugiau nei Lietuvos automobilių kelių direkcija, pertvarkiusi esamą kelių priežiūros sistemą, numato išleisti šiais metais. Vienintelis siūlomos reformos pliusas - 20 metų stabilus privačios įmonės finansavimas avaringumo, aplinkos taršos ir padidėjusių transporto išlaidų sąskaita."

Lietuvoje prižiūrima daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų kelių, tam rajonų principu sukurtos 47 kelių priežiūros tarnybos ir 11 valstybinių įmonių regioniniu principu. 2008 metais iš biudžeto kelių priežiūrai ir investicijoms skirta 1,589 mlrd. litų, iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų 145 mln. litų. 2009 metais - 1,341 mlrd. litų iš biudžeto ir 396 mln. litų iš ES.

Kas geriau - koncesija ar privatizavimas?

"Gedimino technikos universitete rengiant studiją nebuvo atlikti skaičiavimai, - tvirtina V.Puodžiukas. - Buvo padaryta prielaida, kad privataus kapitalo valdomos įmonės, kurios darbų sutartis pasirašo konkurso būdu, gali sutaupyti apie 20 proc. darbų vertės."

Vyriausybei pateiktame "Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros sistemos optimizavimo" projekte išvardijama daugybė kelių priežiūros trūkumų. Teigiama, kad labai blogi ir netolygūs turto panaudojimo rodikliai, neefektyviai naudojami žmogiškieji ištekliai, 42 proc. įmonių išlaidų sudaro personalo sąnaudos, 22 proc. išlaidų įvardijamos kaip "kitos", įmonės neturi komercinės motyvacijos.

O ką siūlo studija? Jos autoriai mato dvi galimybes - privatizuoti kelius prižiūrinčias įmones arba sudaryti koncesijos sutartį. Koncesijos variantui suteikiama pirmenybė, nurodoma, kad jo ekonominė nauda yra didesnė, terminai trumpesni nei privatizacijos modelio. Studijos rengėjų nuomone, privatizavimo modelio trūkumai bei grėsmės yra didesni nei koncesijos modelio.

"Monopolinė sistema žalinga"

Su tuo nesutinka A.Butkevičius.

"Optimizuoti išlaidas galima ir turint valstybines įmones, kompetentingus darbuotojus, - įsitikinęs A.Butkevičius. - Tai daroma suformuluojant tikslus kuo labiau optimizuoti išlaidas esant sunkiai finansinei situacijai. Kiekvienas ekonomistas išmano, kad privati monopolinė sistema yra žalinga."

Tuo metu, kai A.Butkevičius vadovavo Susisiekimo ministerijai, jį pasiekė kalbos, jog kelių priežiūros koncesija itin suinteresuotas SBA koncernas, vadovaujamas Arūno Martinkevičiaus.

Tačiau E.Masiulis kategoriškai paneigė, kad koncesija ruošiama konkrečiai verslo grupei:

"Baikit juokus, - kategoriškai pareiškė E.Masiulis. - Aš manau, jog socialdemokratai skleidžia visokias žinias apie koncesiją, bet tiesiai šviesai atsakau, kad tikrai ne. Turėtų būti surengtas tarptautinis konkursas dėl koncesijos. O jeigu kažkas ja ir domisi, tai nereiškia, kad tokie dalykai rengiami vienai ar kitai kompanijai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"