Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ministrai noriai fotografuojasi su apviltais neįgaliaisiais

 
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė noriai fotografavosi ir sveikino Ramūną Mendelį, nors iš tiesų socialinė sistema neįgalaus vaikino svajonę sužlugdė.  Organizatorių nuotrauka

Šiemet Jaunimo garantijų rengiamuose apdovanojimuose 29-erių metų šiaulietis neregys Ramūnas Mendelis išrinktas veikliausiu savanoriu. Teikdama jam apdovanojimą socialinės apsaugos ir darbo ministrė plačiai šypsojosi prieš fotoaparatų kameras. O vaikinas papasakojo, kad jo svajonė sužlugdyta: valstybė jam neleidžia žengti į kitą garantijų iniciatyvos etapą ir per darbo biržą įgyti profesinį išsilavinimą – mat jis neįgalus.

Lietuvos darbo biržos įgyvendinama Jaunimo garantijų inicatyva (JGI) siekiama užtikrinti, kad visiems jauniems asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiško darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. JGI įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Jaunimo garantijas sudaro trys iniciatyvos, skirtos 15–29 metų darbo neturintiems ir nesimokantiems jaunuoliams. Po pirmo iniciatyvos „Atrask save“, kitame etape „Naujas startas“ Lietuvos darbo birža suteikia dalyviams galimybę dalyvauti profesiniuose mokymuose ir įgyti profesiją. Jaunuoliai taip pat gali dalyvauti „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ iniciatyvoje, kurios metu savanoriauja pasirinktoje organizacijoje.

Deja, dėl Lietuvos įstatymų „persikirtimo“, 400 valandų savanorystei paskyrusiam ir regėjimo negalią turinčiam R. Mendeliui durys į profesinius mokymus užtrenktos – vaikinas apviltas.

Apdovanotas ir atstumtas, nes neįgalus

„Po projekto dalies „Atrask save“ Ramūnas turėjo patekti į kitą projekto dalį ir dalyvauti profesiniuose mokymuose, jis dalyvavo ir savanorystės iniciatyvoje. Jau buvo išsirinkęs verslo organizatoriaus kursus. Mes susitvarkėme visus dokumentus, palydėjau jį į darbo biržą, bet ten negalėjo Ramūnui suteikti bedarbio statuso vien tik dėl to, kad jo neįgaliojo pažymėjime parašyta „nedarbingas“. Tad atsisakius jį registruoti bedarbiu, jis negali ir įgyti profesinio mokymo, – šventiniame renginyje, po veikliausiu savanoriu pripažinto Ramūno apdovanojimo ir bendros foto su ministre „Lietuvos žinioms“ papasakojo Ramūno veiklos koordinatorė Jaunimo garantijų projekte Giedrė Paliulienė.

Pasak jos, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme bedarbio statusas apibrėžiamas taip: bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, nesimokantis pagal dieninę mokymo formą, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Tuo metu Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo antrame skyriuje „Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas“ nustatyta, kad profesiniuose mokymuose dalyvauti gali bedarbiai, o pagal ankstesnius teisės aktus – bedarbis gali būti tik darbingas darbingo amžiaus asmuo.

Taigi, jei neįgaliojo pažymėjime parašyta „nedarbingas“, toks mūsų šalies pilietis negali gauti bedarbio statuso, vadinasi – jis negali pasinaudoti valstybės parama ir dalyvauti darbo biržos rengiamoje priemonėje – bedarbių profesiniame mokyme.

Išeina taip, kad nors jaunimo garantijos turi mažinti jaunimo nedarbą ir jaunimo garantijų galimybėmis neva gali pasinaudoti kiekvienas nedirbantis ir nesimokantis, darbo biržoje registruotas ir neregistruotas jaunas žmogus nuo 15 iki 29 metų, neįgalieji lieka užribyje – valstybė jiems užkerta kelią į ateitį.

Ir nebesvarbu nei jauno neįgalaus žmogaus individuali situacija, nei jo motyvacija, nei indėlis savanoriaujant.

Nebent, ministerijai inicijavus, būtų pakeista įstatymų bazė. Bet tam reikėtų atsakingo ministerijos darbo ir nuoširdaus rūpesčio jaunų neįgalių žmonių galimybėmis ir ateitimi.

Pasinaudoja ir palieka

G. Paliulienė teigė, kad visiems buvo labai gerai matyti, kaip noriai ir sėkmingai Ramūnas savanoriavo ir visiems labai rūpėjo jo sėkmė. Tačiau kai jis nori pasinaudoti valstybės parama ir susikurti ateitį, jam pasakoma „ne“, ir valdininkams ta situacija nerūpi.

„Kol jis savanoriavo, visi džiaugėsi, plojo, sakė: „Kaip gerai, yra žmonių, kurie padeda, skleidžia šviesą“. O kai savanorystė baigėsi ir atėjo laikas jam gauti nemokamus profesinius mokymus, kuriais visi kiti gali naudotis, jam teisės aktai užkirto visas galimybes“, – apie staiga vaikinui paaiškėjusią situaciją sakė G. Paliulienė.

R. Mendelis savanorystei skyrė daug laiko ir jėgų. Beveik keturis mėnesius jis dirbo savanoriu Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) Šiaulių filiale, pasakodavo lankytojams apie netradicines sveikatingumo programas, vedė masažo kursus, daug prisidėjo prie specialios knygelės neregintiems vaikams rengimo leidybai.

Ramūnas Mendelis/Asmeninė nuotrauka

Dalyvaudamas Jaunimo garantijų iniciatyvoje, vaikinas turėjo vilties vėl atkurti savo įmonę UAB „Ramūno Mendelio sveikatos klinika“, kurią 2012 metais teko uždaryti. Tuomet R. Mendelį ištiko infarktas, visas veiklas teko nutraukti ir gydytis. Dar prieš ligą R. Mendelis ne kartą dirbo savanoriu, tad susigrąžinęs jėgas vėl grįžo į savanorystę.

„Išgirdau apie Jaunimo garantijų programą ir galimybę dalyvauti profesiniuose mokymuose. Turėjau planų vėl atgaivinti verslo įmonę, bet trūko žinių. Svajojau, kad mokymai man padės. Bet man buvo pasakyta „ne“. Kol savanoriavau, visi džiaugėsi, gyrė, kai baigiau savanorystę, baigėsi ir džiaugsmas“, – sakė R. Mendelis.

Jis kalba, kad norint neįgaliajam įkurti įmonę, taigi dirbti, būti savarankišku, mokėti mokesčius valstybei – įstatymai tai leidžia. Tačiau kai nori dalyvauti mokymuose, įgyti profesiją, Lietuvos įstatymuose politikai yra uždraudę neįgaliajam tokia parama pasinaudoti, o ministerijos valdininkams tai nerūpi – įstatymų pataisos neinicijuojamos, nors tai užkerta kelią į ateitį visiems jauniems neįgaliems žmonėms. Anot R. Mendelio, jis ne vienas toks ir sako, kad ateityje bus daugiau neįgalių žmonių, kurie susidurs su Lietuvos įstatymu spragomis.

„Jaunimo garantijose dalyvavo ir viena mano neįgali draugė. Baigusi savanorystę, ji norėjo įgyti profesinį mokymą ir dirbti poliklinikoje. Bet jai taip pat buvo neleista – ji neįgali ir turi nedarbingumo statusą“, – sakė R. Mendelis.

Vis tiek nepraranda vilties

Optimizmo pilnas R. Mendelis sako nenorįs juodinti valstybės, nes daug anot jo, priklauso nuo pačio žmogaus. Tačiau jis taip pat priduria, kad neįgaliam sunku pačiam atsistoti ant kojų ir įsitvirtinti gyvenime, kai valstybės požiūris į neįgaliuosius dar labai siauras.

„Žmonės nėra blogi, įstatymai blogai sureguliuoti. Lietuvoje sunku ir sveikiems žmonėms. Juk matome kaip žmonės bėga iš Lietuvos, kaip jiems sunku susikurti gyvenimo pagrindą. Neįgaliesiems sunkiausia Lietuvoje dėl to, kad jie visiškai „nurašomi“ visuomenėje, o valstybė laikosi tokio požiūrio, kad jei tu turi negalią, tai reiškia tu sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir tu nieko negali, tačiau juk yra ir daugiau negalios formų, neužkertančių galimybių veikti“, – sakė R. Mendelis.

Jis pabrėžia, kad valstybė, matydama tik vieną negalios formą, pamiršta, kad visas viešas erdves, įstaigas, reikia pritaikyti ne tik sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje, bet ir neregiams, kurtiesiems ir kitokias negalias turintiems.

„Bet ir sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje nėra viskas pritaikyta jų poreikiams. Yra daug įstaigų, į kurias jie negali patekti, prisibelsti ir paprašyti pagalbos. O tai, beje, gal irgi labai logiškai valstybės apgalvota, kad niekas nesikreiptų ir nieko neprašytų“, – svarstė R. Mendelis.

Ramūnui nuo pirmųjų gyvenimo metų reikėjo kovoti dėl savo gyvenimo. Iki aštuonių mėnesių jis buvo sveikas. Vieną dieną pradėjo karščiuoti. Medikai vaiko karščiavimo priežastimi laikė besikalančius dantukus. Deja, karščiavimas nesiliovė daug dienų, Vaikas prarado sąmonę ir buvo išvežtas į Kauno ligoninę, kur komos būsenos išbuvo dvi savaites. Vėliau Kauno medikai nustatė meningitą. Klastinga liga sukėlė padarinius – sunyko regos nervas.

„Vaikystė buvo sunki, dėl tos daktarų klaidos. Visą vaikystė praleidau ligoninėse. Bet galiausiai sustiprėjau. Pradėjau lankyti Kurtuvėnų mokyklą, baigiau devynias klases. Mokiausi su reginčiais vaikais. Buvo sunku, bet mane supo geri ir supratingi žmonės“, – sakė Ramūnas.

Vėliau Ramūnas persikėlė į Kelmę ir ten baigė Šaukėnų Vlado Putvio-Putvinskio vidurinę mokyklą. Tačiau vaikinas tuo neapsiribojo, lankė ir Kelmės muzikos menų mokyklą, kurioje įgijo saksofono ir akardeono specialybes.

Vaikinas dar mokydamasis vidurinėje mokykloje įsteigė savo muzikos kolektyvą „Ramunės žiedas“. Jame grojo ir dainavo daugiau nei dešimt muzikantų. „Ramunės žiedas“ koncertuodavo įvairiuose vakarėliuose, šokiuose, kartais vestuvėse. Kolektyvas klestėjo iki 2010 metų. 2009 metais Ramūnas išleido savo solinę kompaktinę plokštelę „Gyvenimas, gamta, Lietuva“. Šioje plokštelėje skamba paties Ramūno sukurtos eilės. Ramūnas poeziją rašo iki šiol, rengia poezijos vakarus.

Be to, siekdamas būti savarankiškas, Ramūnas Šiaulių valstybinėje kolegijoje įgijo masažuotojo specialybę. Vėliau įkūrė ir įmonę – atidarė savo masažo kabinetą, bet kaip jau buvo minėta, dėl sveikatos sutrikimų šio darbo dirbti jis nebegali ir įmonę teko uždaryti.

Ramūnas savanoriavo ne vienoje organizacijoje. Jis viliasi, kad įstatymai bus pataisyti ir jam pavyks dalyvauti profesiniuose mokymuose. Jeigu ne, vaikinas nepraras vilties – jis kuria planus vėl užsiimti savanoryste, skleisti gerumą, šviesą kitiems. Tai, kaip teigia pats Ramūnas – jo misija.

„Nors sunkiai sirgau, Dievas man suteikė tokią sėkmę, kad dar matau šviesą, šešėlius. Dievas kiekvienam mums šiame gyvenime duoda misiją ir kol jos neįvykdai, tu niekur iš šios žemės nekeliausi. Tikiu, kad Dievas mane pašaukė padėti žmonėms. Gal muzika, gal savanoryste, kita pagalba. Aš visada būnu tarp žmonių, nėra tokios akimirkos, kad būčiau vienas. Bendrauju, dalinuosi džiaugsmu, patirtimi. Siekiu, kad visi sugrįžtume prie paprastumo, kurio taip šiandien trūksta mūsų pasaulyje“, – savo mintimis dalinosi R. Mendelis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"