TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministrams nervus tąsė ir Seimo narių klausimai

2016 01 02 9:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per trejus Seimo kadencijos metus į įvairius parlamentarų rašytinius klausimus Vyriausybės vadovui, ministrams bei kitiems pareigūnams teko atsakinėti 36 kartus. Daugiausia – 10 kartų per šį laikotarpį Seimo tribūnoje teko aiškintis premjerui Algirdui Butkevičiui. Antras dažniausiai politikų dėmesio sulaukdavęs asmuo – buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, į klausimus atsakinėjęs 6 kartus.

Per 2015-uosius Seimo nariai Vyriausybės nariams ir įvairių institucijų vadovams klausimus formulavo 9 kartus – perpus mažiau nei 2014-aisiais. Aktyviausi vykdomosios valdžios klaidų rankiotojai, natūralu, buvo opozicijos atstovai – konservatoriai ir liberalai. Tačiau neatsiliko ir kai kurie valdantieji, ypač iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Pirmuoju smuiku čia griežė jos seniūnas Petras Gražulis. Antai 2014 metų gegužę nacionalinį transliuotoją LRT politikas buvo apkaltinęs dėl „Eurovizijos“ metu „barzdotojo transvestito iš Austrijos“ Conchitos Wurst pasirodymo, nepaženklinus specialiu nuo neigiamos viešosios nuomonės poveikio saugančiu ženklu. P. Gražulis ieškojo atsakymo, ar tokių renginių transliacijos apskritai dera iš valstybės biudžeto išlaikomam LRT.

Aiškinosi lėktuvo katastrofą

2015-ieji prasidėjo Seimo narių mėginimu išsiaiškinti Norvegijoje dingusio nepilnamečio berniuko likimą. Į klausimus apie vaikų teises ir valstybės vaidmenį jas ginant teko atsakinėti socialinės apsaugos ir darbo ministrei „darbietei“ Algimantai Pabedinskienei. Gegužę, po to, kai savo kėdę paliko „darbiečių“ deleguotas švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, o prezidentė Dalia Grybauskaitė į jo vietą atsisakė skirti kitą šios partijos atstovą Seimo vicepirmininką Vydą Gedvilą, grupė parlamentarų suformulavo klausimus Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui Sauliui Urbonavičiui. Prašyta pateikti informaciją, kurį galimai užkerta kelią V. Gedvilui į ministrus. Tačiau viešų paaiškinimų šiuo klausimu Seime buvo išvengta.

Nemažai laiko Seimo nariai skyrė aiškintis tragiškos nelaimės Baltijos jūroje priežastis. Priminsime, kad iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „ An-2“ su dviem patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Orlaivį iškėlus buvo aptiktas vieno piloto kūnas. Dėl gelbėjimo operacijos teko aiškinti premjerui, krašto apsaugos, susisiekimo ministrams socialdemokratams Juozui Olekui ir Rimantui Sinkevičiui bei kitiems pareigūnams.

Smūgis premjerui

Trys praėjusių metų rudens mėnesiai ministrui pirmininkui A. Butkevičiui buvo ypač neramūs. Pirmiausia opozicija jį užvertė klausimais dėl žento Evaldo Vaitasiaus bei visuomeninės konsultantės Dalios Kutraitės-Giedraitienės verslo interesų. Kaip žinoma, dėl kilusios skandalo E. Vaitasius pardavė turėtas bendrovės „Ministerium“, esą sėkmingai laimėdavusios valstybinius konkursus, akcijas. Spalį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, palaikoma kai kurių „darbiečių“, Vyriausybės vadovą apkaltino paskelbus melagingą informaciją apie tautinių mažumų mokykloms skiriamą mokinio krepšelį.

Spalį A. Butkevičiaus pečius prislėgė dar viena nemalonumų lavina. Paaiškėjus, kad jo sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė galimai įtariama korupcijos byloje, kurioje jos naudai didelės vertės kyšio galimai reikalavo vienas iš aukštų socialdemokratų Utenos meras Alvydas Katinas, premjerui ir vėl teko kopti į tribūną. Kaip žinoma, Utenos meras dėlto buvo nušalintas nuo pareigų. Tačiau po Naujųjų metų A. Katinas galės grįžti į darbą. Panevėžio apygardos prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl tolesnio mero nušalinimo nuo pareigų.

Statuto norma

Pagal Seimo statutą, sesijos metu, kiekvieną antradienį, Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas, taip pat kitų valstybės institucijų vadovai, išskyrus teisėjus. Klausimai raštu per Seimo posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki posėdžio. Kurie Vyriausybės nariai ar valstybės institucijų vadovai turi atsakyti į jiems raštu pateiktus klausimus, likus 24 valandoms iki posėdžio nustato Seimo seniūnų sueiga, paprastai atsižvelgdama į pateiktų raštu klausimų skaičių. Atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 minučių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"