TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministras davė meškerę, bet ne masalą

2011 06 20 0:00
Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius kol kas nelinkęs diskutuoti su aršiais savo kritikais, nes iš jų esą negirdi argumentų.
Petro Malūko nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad aukštosioms mokykloms duota meškerė, leidžianti ant kabliuko užmauti būsimiems studentams patrauklų masalą.

Vienas aktualiausių švietimo sistemos prievaizdams tenkančių iššūkių - aukštojo mokslo programų balansas. Krašto ateitį lemiantys pokyčiai darbo rinkoje iš universitetų stumia anksčiau vien dėl mados vaikymosi išpūstas "populiarių profesijų" studijas.

Apie abitūros egzaminų maratoną, artėjantį stojimą į aukštąsias mokyklas, aukštojo mokslo reformos vaisius ir Lietuvos švietimo sistemos ateitį - "Lietuvos žinių" interviu su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovu GINTARU STEPONAVIČIUMI.

Viską lemia pastangos

- Dar prieš prasidedant pagrindinei abitūros egzaminų sesijai į ŠMM lėkė kritikos strėlės dėl pernelyg perkrauto egzaminų grafiko. Ar ateityje ketinama šią problemą spręsti?

- Planuojant šiųmetį egzaminų tvarkaraštį siekta, kad jis būtų patogesnis abiturientams. Palyginti su ankstesniais metais, tai padaryti pavyko. Pagrindinė sesija vyko taip, kad daugiau abiturientų, laikančių atitinkamus egzaminus, neturėtų jų padieniui. Pasitarę su mokyklų bendruomenėmis, pasiūlėme užsienio kalbų egzaminus perkelti į gegužės mėnesio savaitgalius.

Tačiau sutinku, kad laiko atžvilgiu dar yra ką tobulinti. Ateityje didesnių pakeitimų nenumatome, bet padėtį stebėsime. Puikiai suprantame, kad visus egzaminus sukėlus į dvi su puse savaitės tvarkaraštis taptų dar intensyvesnis. Kalbėti apie drastiškas korekcijos nėra jokio pagrindo.

- Per egzaminų maratoną tradiciškai stiprėjo kalbos apie galimą egzaminų rengėjų ir tikrintojų piktnaudžiavimą. Kas šiemet padaryta kovojant su tokiomis grėsmėmis?

- Matome, kad pagaliau pasiektas persilaužimas. Nesąžiningumui, prekybai užduotimis, vadinamajam žmogiškajam veiksniui kelias užkirstas maksimaliai. Kad tai būtų pasiekta, investuotos didelės europinės lėšos. Kalbant apie vertinimą, nemažai lėšų skirta mokytojų parengimui tobulinti. Egzaminų užduotis taiso ir tikrina daugiau nei vienas mokytojas. Taip išvengiama subjektiškumo. O tai, kad darbai vertinami nežinant, kas yra jų autorius, leidžia išvengti nesusipratimų, kai savus mokinius vertina savi mokytojai.

Atsakomybė taip pat buvo sugriežtinta, užduočių nutekinimas prilygintas valstybės paslapties paviešinimui. Visa tai - signalas abiturientams, kad viską lemia jų pastangos, o ne šalutiniai veiksniai.

Ieškos receptų

- Būsimieji studentai vasarą atsiduria kryžkelėje - rinktis Lietuvos ar užsienio aukštąją mokyklą. Jūs tai matote kaip problemą ar kaip apsisprendimo laisvę?

- Tai - gyvenimo realybė, kurią turime suprasti, o ne aimanuoti. Viena vertus, privalumas, kai jauni žmonės turi didelę pasirinkimo laisvę. Kita vertus, man nepriimtinos spekuliacijos, jog geriausieji išvažiuoja masiškai. Ministerijos turimi duomenys rodo, kad padėtis pateikiama sutirštinant spalvas. Pernai daugiau kaip 80 proc. gabiausių šimtukininkų, olimpiadininkų ir sportininkų liko studijuoti Lietuvoje. Žinoma, yra mokyklų, kuriose surinkti geriausi iš geriausiųjų. Ten užsienio universitetų pasirinkimo procentas yra didelis. Tačiau, palyginti su kitomis valstybėmis, atrodome gana santūriai. Vis dėlto turime ieškoti receptų ar sprendimų. Nebeegzistuojant sienoms, esant didelei kokybiško aukštojo mokslo pasiūlai jauniems žmonėms privalome sukurti jų pasirinkimo vertą alternatyvą čia.

- Ar krašto aukštųjų mokyklų reitingai, turintys įtakos abiturientų pasirinkimui, lemia iš ŠMM joms skiriamą dėmesį?

- Aukštosios mokyklos neskirstomos į "apačią" ir "viršų". Mums svarbiausia gauti kuo profesionalesnę ir objektyvią informaciją. Ji itin aktuali jaunuoliams, žengiantiems vieną svarbiausių žingsnių gyvenime. Tačiau Lietuvoje būtų galima turėti ne tik universitetų reitingus, bet ir atskirų studijų programų kokybės palyginimą. Tai taptų dar rimtesniu atspirties tašku būsimiems studentams. Galiu prognozuoti, kad kelios mūsų krašto aukštosios mokyklos netrukus ir tarptautiniuose aukštųjų mokyklų reitinguose padarys didesnį šuolį į viršų. Todėl būsime daug geriau matomi ne tik Lietuvos mastu.

Krepšeliai - stimulas dirbti

- Viena aukštojo mokslo reformos naujovių - studijų krepšeliai, įplieskę aštrią konkurencinę kovą tarp aukštųjų mokyklų. Tačiau vienos jų džiaugiasi išaugusiu biudžetu, kitos priverstos balansuoti ties išlikimo riba. Kaip krepšeliai prisidėjo prie mokslo kokybės gerinimo?

- Iki jų įvedimo visos aukštosios mokyklos žinojo, kad, neatsižvelgiant į veiklos rezultatus, gaus iš anksto suderėtą valstybės finansuojamų studentų skaičių ir jį lydinčią pinigų sumą. Krepšelių skirstymas - skaidri ir civilizuota atviros visuomenės sistema. Sprendimus čia daro jauni žmonės, yra aiškus stimulas dirbti geriau ir stengtis. Po pirmųjų metų matome, kad geresni ir reiklesni studijoms studentai gauna krepšelius. Studijų krepšeliai taip pat leidžia į geriausias studijų programas nukreipti ir valstybės pinigus. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas šiemet turės maždaug 20 mln. litų didesnį biudžetą nei anksčiau.

- Valstybės finansuojamų vietų skaičius nepasikeitė. Ar galima tikėtis, kad ateityje jis didės?

- Taip, tiek pernai, tiek šiemet tas skaičius panašus - apie 19 tūkst. vietų. Tai palyginti aukštas prieinamumo lygis. Net iki reformos tiek studentų neturėjo galimybės studijuoti nemokamai. Tačiau, palyginti su 2009 metais, ėmėmės tam tikrų vidinių pertvarkų. Sumažinome universitetinių ir šiek tiek padidinome kolegijų valstybės finansuojamų vietų skaičių. Nes vien universitetinis išsilavinimas, darbo rinkos poreikių požiūriu, nėra tiesiausias kelias į sėkmę.

Nuo pat reformos pradžios pinigų kiekis, skiriamas studentams finansuoti, didėja. Jis augs ir kitais metais. Taip pat ir biudžeto lėšos universitetams, studijoms.

- Šiuo metu krašte - 21 universitetas ir 23 kolegijos. Ne kartą esate pasisakęs už jų mažinimą.

- Čia esame žengę per dvidešimtmetį nebūtus žingsnius. Pirmieji universitetai jau susijungė Kaune, susijungė ir trys valstybinės kolegijos. Turi būti stipresni universitetai ir kolegijos, gebančios būti matomos ir sėkmingai veikiančios ne tik Lietuvos mastu, bet bent jau regione. Normalu, kad ne visi vienodai priėmė šiuos iššūkius.

Aukštosioms mokykloms duodame meškerę, kuri leistų joms žinant, kurioje upės vietoje kimba, ant kabliuko užmauti būsimiems studentams geriausią masalą. Dabar aukštosioms mokyklos gera proga įvertinti situaciją ir susitelkti, o ne elgtis kaip anksčiau, kai dėl mados buvo ruošiami vadybininkai ar kiti specialistai, kurie vėliau eidavo tiesiai į Darbo biržą.

Linki kantrybės

- Neseniai ant Jūsų pasipylė įvairių visuomenės ir akademinių sluoksnių kritika dėl esą antivalstybiškos ir į pelno siekį nukreiptos švietimo sistemos. Teigta, kad aukštojo mokslo reforma Lietuvą priartino prie trečiojo pasaulio šalių.

- Tai - kritika, kurioje visada ieškau racionalaus grūdo. Jeigu argumentuotai būtų pasakoma, kas iš tiesų slepiasi po skambiomis frazėmis, galėčiau diskutuoti. Tačiau šiuo metu noriu visiems palinkėti kantrybės ir pažiūrėti, kaip atrodysime po 2-3 metų. Nesutinkančiuosius ar pykstančiuosius dėl vykstančio proceso kviečiu teikti alternatyvius sisteminius siūlymus. Bet man aišku, jog kartais reikalingas sukrėtimas, kad greičiau atsistojus ant kojų būtų galima kopti į kalną. Aš to tikėjimo tikrai turiu.

- Vyriausybė braižo 2030-ųjų Lietuvos viziją. Kokią švietimo sistemą matote po 20 metų?

- Jei norime matyti savo kraštą kaip gyvybingą ir stiprų, aukštasis mokslas, švietimo sistema turėtų būti varomoji jėga. Lietuva pagal mano viziją turės tapti kokybiško aukštojo mokslo traukos centru - atvira erdve ir idėjoms, ir ambicingiems projektams. Nedidelių šalių patirtis rodo, kad tai gali virsti realybe, o ne vien skambia strategija, jei į ją bus nukreiptos tikslingos pastangos.

Manau, žvelgiant iš šiandieninių pozicijų, įgyjame, palyginti su kitomis valstybėmis, pranašumų įgyvendindami sistemines pertvarkas aukštajame moksle. Aukštosios mokyklos turi tapti dinamiškesnės ir tada turėsime rezultatus, leidžiančius pasakyti, kad esame aukštajame moksle ne šiaip vidutiniokai, o galbūt tarp lyderių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"