TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministras didins kūno kultūros pamokų skaičių

2016 04 04 6:00
Juras Požela Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela teigia, kad jau nuo ateinančios rugsėjo 1-osios Lietuvos moksleiviai galėtų turėti ne dvi, kaip dabar, bet tris kūno kultūros pamokas. Tai, jo manymu, padėtų spręsti pernelyg mažo vaikų fizinio aktyvumo problemą. Lietuvos mokinių parlamentas tokiai idėjai nepritaria.

„Laikausi nuomonės, kad mūsų vaikai yra per mažai fiziškai aktyvūs. Daug kas kritikuoja kūno kultūros pamokų turinį, sutinku, kad jis galėtų būti patrauklesnis moksleiviams, bet mes matome, kad ir nutukimų, ir susirgimų lygis tarp Lietuvos vaikų labai aukštas, o daugelis šių problemų susiję būtent su pernelyg mažu judrumu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė sveikatos apsaugos ministras J. Požela.

Spręsdamas šią problemą, politikas siūlo mokyklose įvesti dar vieną – trečiąją – kassavaitinę kūno kultūros pamoką. Pasak jo, papildoma pamoka nebūtinai turėtų būti skirta aktyviai fizinei veiklai – jos metu moksleiviai galėtų susipažinti su sveikatinimosi, sveikos gyvensenos pagrindais.

Artimiausiu metu apie trečiosios kūno kultūros pamokos įvedimą sveikatos apsaugos ministras ketina kalbėtis su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. „Su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovais apie papildomą kūno kultūros pamoką esame kalbėję anksčiau, kai dar vadovavau Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Jie skaičiavo, kiek tai papildomai kainuotų. Manau, kad reikia skaičiuoti ne tik papildomas išlaidas, bet ir tai, kokia pridėtinė vertė būtų sukurta – juk augintume sveikesnius, mažiau nutukusius, fiziškai aktyvesnius vaikus“, – aiškino ministras.

J. Poželos teigimu, įgyvendinti sumanymo dar šiais mokslo metais greičiausiai nepavyks, bet trečioji kūno kultūros pamoka galėtų atsirasti jau nuo ateinančios rugsėjo pirmosios. Šiuo metu tokią idėją ministras rengiasi analizuoti su vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais, o jau gegužę įtraukti į Vyriausybės darbotvarkę.

Specialistai pritaria

Lietuvos sporto universiteto Sporto edukologijos fakulteto dekanas doc.dr. Arūnas Emeljanovas teigė, kad tiek jis, tiek jo atstovaujama aukštoji mokykla labai pritaria siūlymui įvesti tris kūno kultūros pamokas per savaitę. Tačiau, jo teigimu, tokios pamokos turėtų būti kokybiškos, nes kūno kultūros išskirtinumas esąs tas, kad tai vienintelis mokykloje dėstomas dalykas, susijęs su mokinių sveikata.

„Negalime tiesiog imti ir įvesti trečią pamoką, nors aš esu už tai, bet pirmiausia valstybės lygiu reikėtų pasirūpinti mokytojų kvalifikacijos ugdymu atnaujinant žinias. Kokybiška kūno kultūros pamoka turi būti gerai suplanuota – žinoma, oficialiai tai daroma, yra rengiamos programos, rašomi ugdymo planai, bet iš tiesų mokytojas turi būti inovatyvus, nuolat ieškoti naujų idėjų, padedančių uždegti mokinius, skatinančių būti fiziškai aktyviems tiek pamokose, tiek ir po jų ir apskritai visą gyvenimą. Mokiniai negali visus metus tik žaisti futbolą ar krepšinį – reikia ir netradicinių sporto šakų, ir bent minimalių teorinių žinių apie sveikatinimą, žalingų įpročių prevenciją, fizinio aktyvumo, atskirų pratimų naudą“, – kalbėjo jis.

Edukologas pripažino, kad kol kas Lietuvoje kūno kultūros pamokos laikomos tarsi antraeilėmis. „Matyt, prie tokio požiūrio prisideda ir pernelyg mažas politikų dėmesys, ir mokyklos bendruomenės – mokytojų, mokinių, tėvų – nuostatos. Šiuo metu, ugdant vaikus, daugiausia diskutuojama apie jų protinius gebėjimus, siekiama gero matematikos, kalbų žinojimo, bet apie kūno kultūros, sveikatinimo srities raštingumą valstybiniu lygiu net neužsimenama“, – apgailestavo A. Emeljanovas.

Mokiniai skeptiški

Lietuvos mokinių parlamento (LMP) pirmininkė Indrė Pabijonavičiūtė sakė, kad jos atstovaujanti moksleivius vienijanti organizacija trečiosios kūno kultūros pamokos įvedimui nepritaria. „Neverta didinti kūno kultūros pamokų skaičiaus, nes dabar vedamų pamokų kokybė nėra pati geriausia. Siūlyčiau pirmiausia išspręsti egzistuojančias problemas, nes šiuo metu mokiniai nuo kūno kultūros stengiasi išsisukti – tai tikrai nėra pati populiariausia pamoka. Pirmiausia reikėtų padidinti jos patrauklumą, galbūt ne taip orientuotis į normatyvus, kiek apskritai į aktyvų gyvenimą bei judėjimą. Kai bus susitvarkyta su šia problemos puse, tada bus prasminga didinti pamokų skaičių. Kol kas vargu ar tai atneš realios naudos“, – kalbėjo moksleivių atstovė.

Jos teigimu, prieš kalbant apie papildomų pamokų įvedimą, mokyklose pirmiausia reikėtų pasirūpinti elementariais sportuojančių vaikų poreikiais. Nors skelbiama, kad moksleiviai turi galimybę pasportavę pasirūpinti asmens higiena, realybėje trisdešimčiai moksleivių per dešimties minučių pertrauką retai pavyksta po kūno kultūros pasinaudoti dušu. „Net ir spėjus nusiprausti, kitose pamokose tenka sėdėti šlapiais plaukais. Kiekviena mokykla turėtų apgalvoti, kaip praktiškai sudaryti moksleiviams sąlygas ne tik sportuoti, bet ir pasirūpinti kūno higiena“, – kalbėjo mergina.

Pasak I. Pabijonavičiūtės, LMP skeptiškai vertina ir pasiūlymus trečiąją savaitinę kūno kultūros pamoką skirti sveikos gyvensenos propagavimui. Moksleivės teigimu, šią misiją mokyklose jau dabar atlieka visuomenės sveikatos specialistai, sveikos gyvensenos pradmenys integruojami į biologijos pamokų programą, atsakyti į praktinius klausimus užsiėmimų metu gali ir kūno kultūros mokytojai.

„Siūlome pagalvoti, ar ketinama įvesti trečioji pamoka netaps papildoma našta moksleiviams, ypač, kai mokiniai siekia susitelkti ties tais dalykais, su kuriais ketina sieti savo ateitį“, – sakė LMP pirmininkė.

Toliau kalbų nepajuda

Siūlymai įvesti trečią savaitinę kūno kultūros pamoką skamba jau ne pirmą kartą. 2014-ųjų lapkričio 18 dieną Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“, kurioje įsipareigojo siekti, kad visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose iki 2020 metų būtų įvestos trys sporto (fizinio) ugdymo pamokos per savaitę, be to, atsirastų papildoma ilgoji pertrauka, skirta fiziniam aktyvumui, mankštinimuisi, judėjimui pagal mokinių pomėgius.

Tačiau net priimdami rezoliuciją, parlamentarai neslėpė, tad toks sumanymas – tik siekiamybė. „Tai nėra tokie dalykai, kad būtinai mes rytoj ar poryt padarysime. Mes norime, kad iki 2020 metų kažkas pajudėtų iš mirties taško. Rezoliucijoje sudėlioti punktai, ko reikėtų siekti, kad pasikeistų mūsų jaunimo sveikatos būklė“, – pristatydamas projektą tuo metu sakė Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas.

ŠMM dėl kūno kultūros pamokų vietos bendrojo ugdymo mokyklose anksčiau turėjo kitokią poziciją. Kaip praėjusių metų pradžioje skelbė dienraštis „Lietuvos žinios“, šioje ministerijoje, tuo metu vadovautoje Dainiaus Pavalkio, 2014 metais buvo parengtas ir institucijos tinklalapyje paskelbtas Pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų aprašo projektas, kuriame buvo numatyta kūno kultūrą eliminuoti iš privalomųjų dalykų – palikti kaip laisvai pasirenkamą discipliną. Šiuo projektu susidomėjus žiniasklaidai, projektas buvo skubiai pakoreguotas, o siūlymas atšauktas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikų fizinis aktyvumas yra mažas. Prieš kelerius metų Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai tik kas antrą 11–15 metų berniuką (45 proc.) ir tik kas penktą (20 proc.) mergaitę galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais. Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą (už juos mažiau fiziškai aktyvūs buvo tik bendraamžiai iš Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos), o mergaitės – trečią (už jas mažiau fiziškai judėjo tik Turkijos ir Makedonijos mergaitės).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"