TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministras L. Linkevičius neigia opozicijos įtarimus dėl Astravo AE

2015 11 09 14:55
Astravo AE. LŽ archyvo nuotrauka

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Lietuvos žinioms“ kategoriškai neigė rusų žiniasklaidos melagingus teiginius, rytoj tai aptars Minske. Rusijos interneto portalas „Regnum“ pastarosiomis dienomis apie „Rosatomo“ statomą Astravo atominę elektrinę (AE) ir Lietuvos valdžios pastarojo meto veiksmus paskelbė kelias skandalingas žinias. Rusai rašo, jog Lietuvos Vyriausybė su baltarusiais neva tyliai sutarė, kad Astravo AE projektas suderintas su Lietuva, kaip to reikalauja ESPO konvencija. 

Be to, pasak Rusijos žiniasklaidos, Lietuvos Vyriausybė neva planuoja stiprinti elektros linijas, vedančias Baltarusijos link. Per šias linijas Lietuva esą planuoja tiek pati pirkti elektros energiją iš Astravo AE, tiek ją tranzitu pardavinėti į Švediją ir Lenkiją per naujas tarpsistemines elektros jungtis „NordBalt“ – su Švedija ir „LitPo Link“ – su Lenkija, nes iš to tariamai Lietuva galėtų gerai uždirbti.

Tokia rusų skelbiama informacija sukėlė ant kojų opozicinę Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją (TS-LKD). Opocizijos lyderis Seime TS– LKD narys Andrius Kubilius prabilo apie galimą Lietuvos valstybės interesų išdavimą.

Andrius Kubilius /Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Jeigu tikrai paaiškėtų, kad Lietuvos Vyriausybė yra padariusi pirmus du žingsnius, jos turėtų laukti pati griežčiausia atsakomybė už Lietuvos interesų išdavystę“, – teigia jis pirmadienį išplatintame pranešime.

Pasak A. Kubiliaus, tiek „Rosatomui“, tiek pačiai Rusijai ar Baltarusijai turėtų būti absoliučiai aišku, kad Lietuva savo pinigais nefinansuos pavojingos atominės elektrinės statybos 50 km nuo Vilniaus.

„Geriausia tai padaryti nedelsiant parengiant ir priimant Seime specialų įstatymą, kuris visiems laikams uždraustų Lietuvai pirkti elektrą iš „Rosatomo“ statomos nesaugios Astravo AE ir lygiai taip pat uždraustų tokią elektros energiją tranzitu leisti per Lietuvą ir iš to uždarbiauti“, – teigė A. Kubilius.

Jis Seime paragino nedelsiant paskelbti Vyriausybės paaiškinimą dėl „Regnum“ skelbiamos informacijos apie tai, kad Lietuva neva nebeprieštarauja dėl ESPO konvencijos pažeidimų ir Astravo AE statybos bei tai, kad Lietuva derina ir planuoja stiprinti elektros perdavimo linijas, jungiančias Lietuvą bei Baltarusiją, ir jeigu ji yra neteisinga, ją kategoriškai paneigti.

„Taip pat kviečiu paskelbti nedviprasmišką Lietuvos Vyriausybes poziciją, kad Lietuva nepirks ir nepraleis tranzitu elektros energijos, pagamintos nesaugioje Astravo AE. Esu įsitikinęs, kad šie klausimai yra Lietuvai ypatingai strategiškai svarbūs, todėl Vyriausybė turi nedelsiant paaiškinti Lietuvos žmonėms savo veiksmus, jeigu tokie yra padaryti, arba paneigti neteisingą informaciją“, – pareiškė A. Kubilius.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Lietuvos žinioms“ kategoriškai neigė rusų žiniasklaidos melagingus teiginius./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

L. Linkevičius: jokių slaptų susitarimų su Baltarusija nėra

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Lietuvos žinioms“ kategoriškai neigė rusų žiniasklaidos melagingus teiginius, esą Lietuvos Vyriausybė su baltarusiais tyliai sutarė, kad Astravo atominės elektrinės (AE) projektas suderintas su Lietuva, kaip to reikalauja Jungtinių Tautų konvencija dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (ESPO konvencija) .

„Esame įpratę prie visokių skleidžiamų gandų, bet šiuo atveju esu baisiai nustebęs. Kalbami visiškai priešingi dalykai negu yra iš tikrųjų. Antis – per gražus paukštis, kad juo būtų galima pavadinti šitą Rusijos žiniasklaidos informaciją. Teigti, kad Lietuva galėtų tyliai daryti kažkokius slaptus susitarimus, – visiškai absurdiška“, – „Lietuvos žinioms“ sakė L. Linkevičius.

Ministras priminė, kad Lietuva nuosekliai, naudodamasi visomis galimybėmis tarptautinėse organizacijose, reikalauja ir reikalaus ateityje, kad Baltarusija laikytųsi Astravo AE saugumo reikalavimų. „Šios kartelės niekada nenuleisime. Nes saugumo reikalavimai elektrinei, kuri statoma 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra labai jautrūs ne tik mums, bet visam regionui“, – tikino ministras.

L. Linkevičius priminė, kad būtent Lietuvos pastangomis dar 2014 metų birželį Jungtinių Tautų ESPO konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo Ministrų konferencija Ženevoje pripažino, jog Baltarusija AE projektą vysto pažeisdama konvencijos nuostatas.

„Šiuo klausimu ir ateityje dirbsime su Baltarusija. Beje, aš kaip tik rytoj (trečiadienį, – aut.) vykstu į Minską pakeliui į Jungtinius Arabų Emyratus. Tad tikrai pasinaudosiu proga susitikti su savo kolega Baltarusijos užsienio reikalų ministru ir iškelsiu šiuos klausimus. Lietuvos užsienio reikalų ir Aplinkos ministerijos ne kartą siuntė raštus ir formulavo labai konkrečius klausimus Baltarusijai, į kuriuos nesulaukėme atsakymo. Šiuos klausimus rytoj dar kartą pakartosiu Minske“, – žadėjo L. Linkevičius.

Ministras teigė, kad Lietuva siūlys Baltarusijai bendradarbiauti ir kartu aptarti Astravo AE saugumo aspektus. „Atvirai kalbant, aš asmeniškai netikiu, kad Baltarusija sąmoningai nori savo teritorijoje pasistatyti nesaugų ir pavojingą objektą. Baltarusija turi vykdyti visus tarptautinius saugumo reikalavimus ir pašalinti bet kokias abejones. Manau, kad šiuo klausimu turėtume rasti bendrą susitarimą ir tikiuosi, kad jį rasime“, – LŽ kalbėjo L. Linkevičius.

Pasak jo, Lietuva nesiekia sustabdyti Astravo AE statybos, o tik kelia konkrečius šios jėgainės saugumo aspektus: kaip vyks jos aušinimas, ar atliekami vadinamieji „stress testai“ ir kitus.

Ministras taip pat teigė nežinantis, kad bent viena Lietuvos institucija šiuo metu svarstytų galimą Astravo AE naudą Lietuvos ekonomikai, kaip tai teigia Rusijos spauda. Neva Lietuvos Vyriausybė planuoja stiprinti linijas, vedančias Baltarusijos link. Per šias linijas Lietuva esą planuoja tiek pati pirkti elektros energiją iš Astravo, tiek ją tranzitu pardavinėti per naujas „Nordbalt“ ir „Litpolink“ linijas į Švediją ir Lenkiją, nes iš to tariamai Lietuva galėtų gerai uždirbti.

„Nežinau, kas Lietuvoje tai svarsto. Mes (Užsienio reikalų ministerija, – aut.) to nesvarstome. Energetikos ministerija to nesvarsto. Gal Rusijos naujienų agentūros padaliniai svarsto? Bet tokie teiginiai neturi nieko bendro su Vyriausybės pozicija ir problemos matymu. Mūsų pozicija nesikeičia ilgą laiką ir ji yra nuosekli. Tik dabar dar papildomai tikimės sulaukti iš Baltarusijos pusės supratimo. Ne tik spausime per tarptautines organizacijas, bet ir stengsimės bendradarbiauti su Baltarusijos valdžia“, – LŽ tvirtino ministras.

Ministro nuomone, pačiai Baltarusijai yra naudinga susitarti su Lietuva, kad ji nebekeltų abejonių Astravo AE saugumu tarptautinėse organizacijose. „Iki šiol konstruktyvaus dialogo užmegzti nepavyko, bet tikimės, kad tai pavyks padaryti“, – sakė L. Linkevičius.

Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas LŽ taip pat tvirtino, jog „Regnum“ paskelbta informacija yra klaidinanti. „Ji neturi nieko bendra su tikrove. Dėl Baltarusijos atominės elektrinės projekto vis dar tęsiasi Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas pagal ESPO konvenciją. Lietuva laukia Baltarusijos atsakymų į iškeltus klausimus dėl Baltarusijos atominės elektrinės poveikio Lietuvai ir Lietuvos gyventojams“, – LŽ sakė jis.

M. Dubauskas patvirtino, kad jokios derybos su Baltarusija dėl jungčių panaudojimo ar elektros pirkimo iš Astravo atominės elektrinės nevyksta. „Taip pat jokie linijų su Baltarusija stiprinimo projektai nėra nei planuojami, nei vykdomi“, – tikino Energetikos ministerijos atstovas.

Pigiausia pasaulyje AE

Nepaisant to, kad Baltarusijos padaryti pažeidimai yra pripažinti tarptautiniu lygiu, Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, AE projektas Astravo rajone vystomas labai skubiai. Licencija statyti I-ą AE bloką išduota 2013 metų rugsėjo 13 d. – anksčiau negu Baltarusijos Prezidentas pasirašė dekretą, leidžiantį pradėti pagrindinį AE statybų etapą. Leidimas II-o bloko statybos darbams išduotas 2014 metų gruodžio 30 d.

Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė LŽ anksčiau teigė, kad licencijos Astravo AE išduodamos ir darbai vykdomi nepabaigus tokiam objektui būtino tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo ir nesuderinus jo su kaimyninėmis valstybėmis – pirmiausiai su Lietuva, nes įvykus didesnio masto incidentui, jo poveikis mūsų šalyje čia būtų didžiausias.

„Ypatingą nerimą kelia ir Baltarusijos pareiškimai, kad Baltarusijos AE bus pigiausiai pastatyta AE pasaulyje. Žinant, kad branduolinės saugos sprendimai ir technologijos kainuoja brangiai, kyla klausimas, kieno sąskaita Baltarusija taupo statydama savo pirmąją AE“, – LŽ sakė G. Grigaitytė.

2014 metų birželio mėn. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (Espo konvencija) Ministrų konferencija Ženevoje pripažino, jog Baltarusija AE projektą vysto pažeisdama konvencijos nuostatas.

URM informavo, kad šiuo metu statomi pagrindiniai Astravo AE I-o ir II-o bloko pastatai (reaktoriaus, turbinų), pagalbiniai statiniai, toliau statomas AE darbuotojų miestelis.

Baltarusijos žiniasklaida skelbia, kad iki 2015 metų pabaigos I-asis AE blokas bus baigtas statyti 40 proc. ir iš gamyklos Volgodonske (Rusija) bus atgabentas I-o bloko reaktorius. Baltarusija tvirtina, kad statybos vyksta pagal numatytą grafiką. Tikimasi, kad I-as AE blokas bus pradėtas eksploatuoti 2018 metais, o II-as 2020 metais.

Pirmoji Baltarusijos AE statoma pagal Rusijos parengtą projektą, bet ir už Rusijos pinigus. Baltarusija ir Rusija yra pasirašiusi tarpvalstybinį susitarimą suteikti Baltarusijai 10 mlrd. JAV dolerių Rusijos valstybinį eksporto kreditą. Paskolą Baltarusija išmokės per 25 metus.

LIETUVOS KELIAMI KLAUSIMAI BALTARUSIJAI

* Kokiais kriterijais vadovaujantis priimtas sprendimas AE statybai pasirinkti aikštelę Astravo rajone?

* Kokie seisminiai tyrimai buvo atlikti, siekiant įsitikinti Astravo aikštelės tinkamumu AE statybai (atsižvelgiant į tai, kad XX a. pradžioje toje vietovėje įvyko 2,5 balų žemės drebėjimas?

* Kokios priemonės numatytos siekiant išvengti Neries upės taršos?

* Kokios priemonės numatytos galimam poveikiui Lietuvos gamtai ir gyventojams sumažinti (esant normalioms AE eksploatavimo sąlygoms ir incidentų atveju)?

* Kodėl nebuvo atsižvelgta į atstumą nuo aikštelės Astravo r. iki Lietuvos sostinės Vilniaus?

* Kokiomis priemonėmis planuojama stiprinti branduolinę saugą prižiūrinčią instituciją („Gosatomnadzor“)?

* Kada Baltarusija planuoja atlikti „stress-testus“ pagal ES metodologiją ir pasikviesti TATENA specializuotą aikštelių vertinimo misiją?

* Kaip bus tvarkomas panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyvios atliekos?

* Ar buvo įvertintas galimas sunkaus komercinio lėktuvo kritimo poveikis AE darbui?

* Kaip kontroliuojama AE statybos darbų kokybė?

Šaltinis: URM

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"