TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministras: Nedirbantiems aktoriams neturi būti mokami atlyginimai

2014 10 20 16:50
Š. Birutis Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Beveik trečdalis aktorių ir solistų yra nepakankamai užimti, tad Lietuva neturėtų mokėti nedirbantiems aktoriams, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Taip ministras atremia praėjusią savaitę išsakytus aktorių nuogąstavimus dėl ministerijos parengtos nacionalinių ir valstybinių teatrų reformos, pagal kurią teatrai galėtų tapti viešosiomis įstaigomis, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos darbo sutartys iki penkerių metų.

Kaip nurodo ministerija, tam gegužės pabaigoje yra pritaręs Vyriausybės Strateginis komitetas.

„Lietuvos visuomenė neturi mokėti nedirbantiems aktoriams, todėl teatrams reikalinga nauja teisinė bazė, kuri užtikrintų efektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Šis klausimas nėra naujas ir yra aptarinėjamas jau daugiau kaip 20 metų“, - Kultūros ministerijos pranešime sako ministras.

Ministerijos duomenimis, pernai iš 368 aktorių ir solistų, dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose pagal nuolatines darbo sutartis, 105 buvo nepakankamai užimti ir įstaigos spektakliuose dalyvavo nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį. Greta jų pernai taip pat buvo pakviesti 417 menininkų pagal intelektinių paslaugų sutartis, apmokamas iš įstaigų uždirbtų lėšų.

Kultūros ministerija suskaičiavo, kad pernai pagal darbo sutartis dirbantiems 368-iems aktoriams bei solistams sumokėta beveik 14,2 mln. litų.

Taip pat nurodoma, jog nepaisant nepakankamo etatinių įstaigų darbuotojų užimtumo, kviestiniams solistams bei aktoriams sumokėta dar beveik 2,5 mln. litų.

Ministerija informuoja, esą biudžetinėms įstaigoms persitvarkius į viešąsias įstaigas būtų galima kaupti uždirbtas lėšas ir operatyviai naudoti veiklai, o ne grąžinti į biudžetą, kaip yra dabar. Jos taip pat galėtų mokėti didesnius atlyginimus talentingiems aktoriams ar solistams, didinti pajamas vykdant ūkinę-komercinę veiklą ir pan.

Tuo metu terminuotos sutartys su menininkais leistų atnaujinti kolektyvą, lengviau įdarbinti jaunus aktorius ir „aukščiausio lygio kūrybinius darbuotojus“. Taip pat nauja tvarka esą leistų mokėti darbuotojams atlyginimą už konkrečias užduotis (spektaklį, koncertą), nes šiuo metu atlyginimas mokamas ir tuo atveju, kai aktorius ar solistas neturi darbo.

Šiuo metu pagal mažiausią nuolat dirbančių aktorių užimtumą Lietuvoje pirmauja Valstybinis jaunimo teatras, jame yra aktorių, per metus į sceną nelipusių nė karto, dalis jų suvaidino viename spektaklyje per tris mėnesius.

Klaipėdos dramos teatre bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) per metus dalis aktorių ir solistų žiūrovams pasirodė tik vieną kartą, kiti - taip pat tik kartą per tris mėnesius.

Kituose teatruose mažiausias aktorių užimtumas siekia nuo vieno pasirodymo per du mėnesius iki dviejų per mėnesį. Tik dviejuose spektakliuose per metus pasirodė net aštuonių valstybinių ir nacionalinių teatrų aktoriai.

Trijuose teatruose - Rusų dramos, Lietuvos nacionaliniame dramos bei Nacionaliniame Kauno dramos - po 20 aktorių buvo vidutiniškai užimti mažiau, nei jų kolegos.

Didžiausias atlyginimų fondas pernai priskaičiuotas LNOBT - nuolatiniams kūrybiniams darbuotojams čia, neatskaičius mokesčių, sumokėta 3,9 mln. litų. Maždaug po milijoną litų atlyginimams priskaičiuoti keturiose Kultūros ministerijai pavaldžiose įstaigose - Kauno (1 mln. litų) ir Klaipėdos (beveik 1,2 mln. litų) valstybiniuose muzikiniuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (1,1 mln. litų) ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre (1 mln. litų).

Kviestiniams aktoriams bei solistams daugiausia pernai mokėjo taip pat LNOBT (beveik 1 mln. litų), Klaipėdos muzikinis teatras (380 tūkst. litų), Lietuvos nacionalinis dramos teatras (270 tūkst. litų) ir Nacionalinis Kauno dramos teatras (290 tūkst. litų).

Pasak Š.Biručio, dar viena problema - maži kultūros darbuotojų atlyginimai. Jis tvirtina, kad Latvijoje aktoriai uždirba vidutiniškai 800 eurų (beveik 2,8 tūkst. litų) , Estijoje daugiau kaip 1000 (3,5 tūkst. litų), o Lietuvoje – 540 eurų (kiek daugiau nei 1800 litų). Ministras sako, kad Latvijoje ir Estijoje atlyginimai pakelti pakeitus kultūrinių įstaigų teisinę bazę.

Penktadienį grupė aktorių išreiškė nepritarimą ministerijos parengtam Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektui. Anot jų, perėjimas prie terminuotų sutarčių išardys ilgai gyvavusią repertuarinio teatro struktūrą, dėl to suprastės spektaklių kokybė, mažės galimybės formuotis talentams. Taip pat teatralų nuomone leidžiant steigtis viešosioms įstaigoms teatrai rizikuos tapti komercinėmis, o ne kultūrinėmis įstaigomis.

Trečiadienį ministerijos atstovai įstatymų pataisas ketina pristatyti Seimo komitete.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"