TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministras trokšta susiaurinti pinigų arteriją

2014 02 13 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) stumia įstatymų pataisas, kuriose privačios medicinos įstaigos įžvelgia valstybės siekį monopolizuoti sveikatos paslaugų rinką. Jei siūlomai naujai tvarkai būtų pritarta, jau šiemet beveik trys dešimtys dabartinių šios rinkos dalyvių nebegalėtų pretenduoti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.

Ugningos SAM vadovo Vytenio Povilo Andriukaičio kalbos apie būtinybę reformuoti jam patikėtos sistemos finansavimą toliau skinasi kelią – Seime registruotos kelių įstatymų pataisos, galinčios gerokai išplėsti valstybės, kaip sveikatos paslaugų rinkos reguliuotojos, galias. Ji įgytų teisę naudoti savotišką rėtį, kuris užkirstų kelią daliai sveikatos priežiūros įstaigų teikti paslaugas už visų mokesčių mokėtojų pinigus.

Nauja tvarka labiausiai kirstų privatiems medikams. Jie prabilo apie diskriminacijos grėsmę, o sveikatos apsaugos ministras primena pastarojo meto tendencijas, keliančias pavojų visai sveikatos sistemos finansinei pusiausvyrai, ir aiškina, kad svarbiausias jo siekis - pacientų gerovė.

Pinigų gautų ne visi

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą teritorinės ligonių kasos sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis turi sudaryti su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, turinčiais licenciją vykdyti tokią veiklą arba akredituotais jai ir pageidaujančiais tokias sutartis pasirašyti. Dabar užsimota panaikinti nuostatą, kad sutartys turi būti sudaromos su visomis to pageidaujančiomis įstaigomis. Jos turėtų atitikti tam tikrus reikalavimus.

Be licencijos, jos privalėtų turėti galimybę teikti nepertraukiamą pacientų priežiūrą ištisą parą visas septynias dienas per savaitę, turėtų būti įvykdžiusios visas mokestines prievoles, turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tik tuomet įstaigos galėtų pretenduoti į PSDF biudžeto lėšas. Kas gautų finansavimą, paaiškėtų įvertinus visus pretendentus.

Antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigas atrinktų SAM su Valstybine ligonių kasa, o pirmines - savivaldybės. Prireikus jos skelbtų viešus konkursus teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas vietovėse, kuriose norinčiųjų tai daryti esama mažiau ir yra nepatenkinamas tokių paslaugų poreikis.

Siekia taupyti lėšas

SAM atstovai teigia, kad pakeitimai siūlomi siekiant stabilizuoti PSDF biudžeto lėšų naudojimą, nes jų poreikis nuolat auga. Vien pernai asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti planuota 2,863 mlrd. litų, bet jau per devynis mėnesius išlaidos sudarė 2,189 mlrd. litų. Tai reiškia, kad paskutinį ketvirtį suplanuota išlaidų suma buvo viršyta.

Esą nekeičiant įstatymų ir netobulinant sutarčių sudarymo teisinio reguliavimo šiemet išlaidos gali padidėti dar 40 mln. litų. SAM valdininkų įsitikinimu, tai kelia didžiulę grėsmę, nes PSDF biudžeto ištekliai yra riboti.

Pataisų autoriai tikina, kad jos parengtos atsižvelgiant ir į kitų šalių patirtį. Pavyzdžiui, Estijos įstatymuose taip pat įtvirtinta nuostata, jog Sveikatos draudimo fondas neprivalo sudaryti sutarčių dėl medicininio gydymo finansavimo su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.

„Sveikatos paslaugų rinkos reguliavimas - valstybės funkcija. Tai yra patvirtinęs ir Konstitucinis Teismas. Privalome įgyvendinti jo nutarimus“, - LŽ pabrėžė sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis. Jis tikino, kad pacientams išliks teisė patiems pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, bet tik teisės aktų numatyta tvarka. „Viskas daroma dėl pacientų, kad paslaugos būtų užtikrintos didžiajai jų daliai. O reguliavimas buvo, yra ir išliks“, - reziumavo SAM vadovas.

L.Paškevičius tikino, kad priėmus pataisas privačių įstaigų, ypač pirminės sveikatos priežiūros grandies, steigimasis bus apribotas./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ramina prielaidomis

Antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikėjams įstatymų pataisos didelio poveikio neturėtų – jų ir taip nėra daug. Tačiau tarp pirminės sveikatos priežiūros įstaigų siūlomi pakeitimai jau dabar kelia sąmyšį. Ypač tarp privačių.

Mat šiemet iš 47 naujų privačių sveikatos priežiūros įstaigų, panorusių sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, 27 neturi trejų metų veiklos patirties. Todėl kyla grėsmė, kad su jomis sutartys nebus sudarytos. Tiesa, SAM valdininkai ramina, kad tai tėra apie 2 proc. visų šiais metais pateikusių prašymus įstaigų. Jų iš viso yra 1323. „Galima daryti prielaidą, kad tik labai maža dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų galėtų netekti teisės sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Gali šiek tiek sumažėti paslaugų teikėjų skaičius, tačiau ne teikiamų paslaugų kiekis“, - teigė jie.

Įžvelgia diskriminaciją

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pataisų projektuose įžvelgia bandymą sudaryti skirtingas veiklos sąlygas valstybės bei savivaldybių valdomoms viešosioms įstaigoms ir privačioms įstaigoms. Taip pat skirtingas toms, kurios jau yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, ir toms, kurios jų nėra sudariusios, bet norėtų tai padaryti.

„Manau, kad priėmus pataisas privačių įstaigų, ypač pirminės sveikatos priežiūros grandies, steigimas bus apribotas, nes savivaldybės nebus įpareigotos skelbti viešų konkursų, jos galės tik perskirstyti rinką jau veikiančioms įstaigoms“, - sakė L.Paškevičius.

Jo nuomone, tokie užmojai yra nesuderinami su Vyriausybės patvirtinta Sveikatos priežiūros strategija, numatančia, kad ne mažiau kaip 60 proc. pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigų būtų privačios. Kol kas šis rodiklis tesiekia apie 24 procentus. Kitose Europos šalyse privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos sudaro net iki 100 procentų.

V.P.Andriukaitis LŽ teigė, kad privačių sveikatos priežiūros įstaigų metami kaltinimai bandymu daryti pernelyg didelę įtaką sveikatos priežiūros paslaugų rinkai, iš jos eliminuojant privatininkus, nėra nauji. „Manyčiau, kad ir privačioms įstaigoms galioja Konstitucinio Teismo nutarimai“, - pareiškė ministras.

Vadina absurdu

LŽ kalbintas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas pabrėžė, kad tai jau nebe pirmas V.P.Andriukaičio bandymas parlamentarams pateikti daug abejonių keliančius įstatymų, susijusių su sveikatos sistemos valdymu ir politika, projektus. „Pirmasis bandymas buvo dar kadencijos pradžioje, bet tuomet pati valdančioji dauguma atmetė tuos projektus, nes ministras pripažino, kad tai būtų savotiškas apynasris privatininkams. Dabartinis pataisų paketas – užmojų išmesti iš Nacionalinės sveikatos sistemos privačiai dirbančius gydytojus tęsinys“, - sakė konservatorius.

Jam daugiausia abejonių kelia siūlomas reikalavimas įstaigai, norinčiai sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa, turėti ne mažesnę nei trejų metų veiklos patirtį. A.Matulo nuomone, taip galima prieiti iki absurdo, kai net 20 metų darbo stažą turintis bendrosios praktikos gydytojas, iki šiol dirbęs viešojoje įstaigoje, negalės įkurti privačios įstaigos ir sudaryti sutarčių su ligonių kasa.

Seimo narys abejoja ir užmačiomis sveikatos priežiūros įstaigas problemiškose teritorijose atrinkti konkursu, tarsi tikintis, kad tik taip medikai plūs su savo pasiūlymais. „Taip nebus. Tai tik rodo realios situacijos, kuri yra Pasvalyje, Biržuose, Kupiškyje ir kituose šalies rajonuose, nesupratimą. Gydytojai nenori eiti dirbti į periferiją dėl to, kad ten yra mažai prisirašiusių žmonių, nedidelis atlyginimas, kyla buities, susisiekimo problemų“, - pažymėjo A.Matulas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"