Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ministras užsimojo „kirsti“ urėdijas

 
2017 01 13 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Miškų urėdijų pertvarką inicijavęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas tikisi Seimo palaikymo, o pačią reformą norėtų pradėti nuo kitų metų. Tačiau politikai prisipažįsta nežinantys sumanymo detalių, miškininkų atstovai irgi nėra tikri, ar drastiškoms permainoms jau atėjo laikas.

Įgyvendinus siūlomą reformą vietoj dabartinių 42 urėdijų liktų viena valstybės įmonė, jos valdybos nariai būtų renkami konkurso tvarka.

Anot aplinkos ministro K. Navicko, dabar miškų urėdijų veiklos efektyvumas yra nepakankamas, o jų gyvybingumas palaikomas mažinant miškuose tiesiogiai dirbančių specialistų skaičių ir investicijas į miškus. „Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks mūsų pagrindinis tikslas“, – vakar aiškino jis.

Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad miškuose tiesiogiai dirbančių specialistų darbo užmokestis yra maždaug perpus mažesnis nei Latvijoje ar Lenkijoje. Tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki 2 kartų. K. Navicko tikinimu, vykdant pertvarką miškininkų iš esmės nesumažėtų, bet iš sutaupytų lėšų būtų galima gerokai padidinti jiems algas.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento vadovas Donatas Dudutis patvirtino, kad jungiant urėdijas Generalinė miškų urėdija bus panaikinta. „Yra galimybė įsteigti vieną valstybės įmonę ir leisti jai funkcionuoti nuo 2018 metų sausio, o vidinė struktūra bus suformuota per ilgesnį laikotarpį“, – dėstė jis.

Aiškinsis detales

„Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė kitą savaitę ketinantis susitikti su ministru ir išsiaiškinti numatomos pertvarkos detales. Vėliau komiteto nariai jas aptars susitikę su miškininkais, urėdais ir profsąjungos atstovais.

„Man patinka, kad skiriama dėmesio girininkams ir jų atlyginimams didinti. Dabar belieka diskutuoti ir nuspręsti, kaip tai padaryti, o kartu – padidinti urėdijų veiklos efektyvumą“, – teigė K. Mažeika. Jis prisipažino apie numatomą reformą pirmąkart sužinojęs trečiadienį.

Nemato pagrindo

Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidentas, Antano Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Edmundas Bartkevičius „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad nėra pagrindo imtis drastiškos reformos. „Dėl urėdijų skaičiaus bendros nuomonės neturime, tačiau nematome būtinybės ką nors keisti iš esmės. Urėdijos veikia puikiai ir sumoka valstybei apie 42 proc. mokesčių už gautas pajamas. Tiek turbūt nemoka jokia kita ūkio šaka“, – kalbėjo jis.

LMS siūlytų nebent sustambinti urėdijas – mažąsias prijungti prie didesnių, kad jos galėtų veikti „ekonomiškai stabiliai“ dar kelis dešimtmečius.

E. Bartkevičius pateikė kelis pavyzdžius, kaip tvarkomasi kitose šalyse. Latvijoje yra įkurta viena įmonė, visi darbai organizuojami iš centro, o kiekvienai jų rūšiai numatytos atskiros brigados. Anot LMS prezidento, Latvijos pavyzdys mums netinka, nes šios valstybės miškuose beveik negyvena žmonių.

Lietuvoje esą galėtų būti įtvirtinta tokia pat tvarka kaip Lenkijoje. Ten urėdijų daug, jos nedidelės, bet nėra visiškai savarankiškos. Urėdijų uždirbtos lėšos valdomos centralizuotai, tad ekonomiškai silpnesnes urėdijas remia stipresnės.

Nenori paleisti darbininkų

LMS laikosi pozicijos, kad miškininkai dar nepasirengę kurti vieną įmonę. „Būtų galima galvoti apie ateitį ir iki to laiko pertvarkyti buhalteriją, sutvarkyti informacines technologijas bei pakeisti prekybos mediena taisykles“, – sakė E. Bartkevičius.

Centralizuojant buhalterijas ir viešuosius pirkimus dalis urėdijų darbuotojų netektų darbo. Urėdijose dirba per 4 tūkst. žmonių, iš jų apie 1200 – profesionalūs miškininkai, tiesiogiai dirbantys miškuose. Be to, miškuose dar pluša apie 2 tūkst. darbininkų.

„Diskutuojama, ar tų darbininkų reikia. Manome, jog reikia. Geriau turėti savo darbininkų, nei samdyti jų iš šalies. Rangovai yra silpni“, – įsitikinęs E. Bartkevičius.

Dabartinis valstybinių miškų valdymo modelis buvo suformuotas prieš 20 metų, ir nuo to laiko veikia be jokių esminių pokyčių.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"