Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ministrė pasigenda pabėgėlių priėmimo centro vadovo aktyvumo

 
2016 10 29 14:50
Algimanta Pabedinskienė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako pasigendanti Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus aktyvumo, sprendžiant problemas. Algimanta Pabedinskienė netrukus ketina vykti į Ruklą aiškintis, kaip būtų galima išvengti tokių išpuolių.

„Be abejonės, kiekvienas vadovas, norėtųsi, kad kiekvienas klausimas būtų sprendžiamas čia ir dabar. Kai kurie klausimai galbūt ir sustoję yra, sudėtingiau juos įgyvendina direktorius, bet kad kažkokių didelių trūkumų būtų, aš nematyčiau. Tačiau aktyvumo iš direktoriaus daugiau norėtųsi, sprendžiant problemas“, – interviu BNS sakė ministrė, komentuodama incidentą, kai penktadienį du Ruklos jaunuoliai užpuolė du paauglius sirus pabėgėlius, grįžtančius iš mokyklos

Sirai paaugliai buvo užpulti, praėjus porai savaičių po to, kai du nepažįstami jaunuoliai užsipuolė dvi pabėgėlių priėmimo centro gyventojas – sirę ir irakietę, kurios vežimėlyje vežėsi mažametį vaiką.

A.Pabedinskienė sakė kitą savaitę pati vyksianti į Ruklą aiškintis, kaip ateityje būtų galima išvengti tokių išpuolių.

„Aišku, realiame gyvenime mes gi puikiai patys suprantame, kad ir pas mus vaikai susimuša, ir mokyklose, ir gatvėje. (...) Tačiau kada žinome, kada yra kitų šalių atvykėliai tie pabėgėliai, tai tuo tas klausimas tampa jautresnis. Na, ir mūsų pareiga yra tą integraciją užtikrinti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

– Ministre, ką įmanoma būtų padaryti, kad tokie išpuoliai nepasikartotų?

– Iš tiesų, mes daug ir viešinome, ir kalbėjome apie pabėgėlių integraciją, bet matyt kažkokių priemonių dar trūksta. Todėl kitą savaitę aš vyksiu pati ir į savivaldybę, ir į seniūniją, ir pas bendruomenę, ir pas pabėgėlius į Ruklą ir pasikalbėsiu kartu su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kokiomis priemonėmis mes galėtume išvengti tokių įvykių.

Aišku, realiame gyvenime mes gi puikiai patys suprantame, kad ir pas mus vaikai susimuša, ir mokyklose, ir gatvėje. Aišku, tai yra netoleruotini dalykai ir mūsų visuomenėje, tačiau kada žinome, kada yra kitų šalių atvykėliai tie pabėgėliai, tai tuo tas klausimas tampa jautresnis. Na, ir mūsų pareiga yra tą integraciją užtikrinti.

Aišku, labai norėtųsi, kad ir policijos nuovada, kuri yra Rukloje, kad ir ji kažkaip atsakingiau pasižiūrėtų į tą situaciją, nes vis dėlto pabėgėlių centre dabar gyvena 180 žmonių su kitomis kultūromis, kitomis pažiūromis. Tai vis dėlto reikėtų būti visiems tokiems labiau nusiteikusiems valdyti tą situaciją.

– Kam dėl šių visų užpuolimų tenka atsakomybė?

– Visuomenė nėra pasiruošusi ir mes aplamai įvairiausius pokyčius skirtingai priimame, bet aš manau, kad visos pastangos yra dėtos. Mes tiesiog turime būti atidesni ir akylesni, ir vienareikšmiškai pasakyti, kad viena ar kita institucija kalta, negalėtume. Mes turime kartu ieškoti, kaip iš tos problemos kartu išeiti ir išspręsti tuos klausimus.

– O kalbant apie įstaigas, kurios yra jūsų ministerijos pavaldume, Ruklos pabėgėlių priėmimo centras tinkamai pasiruošė dideliam pabėgėlių skaičių?

– Pabėgėlių centras egzistuoja daugiau nei 10 metų, ir lyginant su kitomis Baltijos šalimis, buvome geriausiai pasiruošę, kadangi pas mus tie procesai daugiau mažiau vyko visada. Bet reikia pripažinti, kad iš tiesų mes buvome sudarę kartu su Vidaus reikalų ministerija planą, kaip ir kokiais srautais atvyks pabėgėliai. Mūsų centras iš tiesų buvo tiems srautams pasiruošęs, bet jeigu mes planavome, kad kiekvieną ketvirtį pas mus atvyks 100–150 žmonių, o staiga per vieną mėnesį atvyksta tiek. Tai tas toks neplaninis ir chaotiškas šio proceso vyksmas irgi sukėlė tam tikrų problemų.

Tiek, kiek turime integracinių priemonių, tiek, kiek iš mūsų ministerijos pozicijų, tų priemonių yra, man atrodo, mes esame nuveikę darbą. Ir pati bendruomenė, ir pati savivaldybė savo lygmenyje kartu su kitomis institucijomis taip pat turėtų kelių šioms problemoms spręsti. Nes viena ar kita ministerija tikrai negalėtų prisiimti visos atsakomybės. Mes drauge turime spręsti šitas problemas.

– O kada jūs paskutinį kartą buvote pabėgėlių priėmimo centre?

– Negalėčiau tiksliai pasakyti, bet, ko gero, buvo praeitų metų ruduo ar šių metų pavasaris.

– Ar nematėte anksčiau pabėgėlių integravimo problemų, spręstinų klausimų, kad ten būtų reikėję važiuoti?

– Ne, iš tiesų papildomai kažko nebuvo, kažkokų problemų, visos tos programos vyko. Šią sritį kuruoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, visa informacija dalinamės. Tikrai jokių problemų nebuvo iškilę iki tol, kol nebuvo prasidėjęs tas didesnis srautas.

– Ministre, bet problemų iškyla. Tiems žmonėms yra sunku susirasti geresnį darbą, kai jie persikelia iš Ruklos į savivaldybes. Jie taip pat geriau nepramoksta lietuvių kalbos.

– Tai čia priklauso taip pat ir nuo jų pačių. Pavyzdžiai rodo, kad būna ir darbas suieškotas, ir įdarbintas žmogus, bet jis kažkodėl nenori, padirba tam tikrą laiką ir išeina. Dėl lietuvių kalbos mokėjimo – mes planuojame ir jau yra parengti teisės aktai, kad kalbos mokymas truktų ilgiau. Tai aš manau, kad čia ir nuo pačių tų žmonių, kurie nori integruotis į mūsų visuomenę, tikrai daug kas priklauso. Juk negalime mes už juos iš tiesų dirbti ir negalime tos kalbos mokytis. Čia vidinė motyvacija turi būti.

– Išorinė tikriausiai irgi turėtų būti.

– Be abejonės, bet aš noriu pasakyti, kad mes pabėgėlių priėmimo centre netgi įkurdinome tokią mažą darbo biržą, kad būtų informacija teikiama dėl perkvalifikavimo ir kitų dalykų. Bet problema ta yra, kad iš tiesų daugelis jų neturi dokumentų ar netgi išsilavinimo. Tai nėra tik apie tai, kad mes negalime jiems parūpinti darbo, (...) vidinė motyvacija tų pačių žmonių taip pat turėtų būti ir mes negalime visų problemų išspręsti už juos.

– Ministre, kaip jūs manote, ar pabėgėlių integracijos programa Lietuvoje sėkmingai vykdoma?

– Sunku pasakyti. Tik dabar mes turime tuos didžiuosius srautus ir tą kiekį atvykusių žmonių. Tiek, kiek buvo jų iki šiol, aš manau, kad ta integracijos programa nebuvo 100 procentų tobula. Tačiau bendradarbiavimas tiek su „Caritu“, tiek su Raudonuoju Kryžiumi, tiek su savivaldybėmis, su sveikatos sistema ir švietimu buvo pakankamai išplėtotas. Tačiau dar kartą noriu akcentuoti, kad vidinė motyvacija žmogaus turi būti ir jis taip pat turėtų dėti pastangas.

Bet, aišku, integracijos norėtųsi daugiau. Galbūt norėtųsi daugiau edukacinių priemonių, kad darbuotojai ne taip formalizuotai žiūrėtų į klausimų sprendimą. Tobulėti visada yra kur.

– O Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus Roberto Mikulėno darbu esate patenkinta?

– Sunku būtų įvertinti taip tiesiogiai ir iš karto. Norėtųsi, kad kiekvienas klausimas būtų sprendžiamas čia ir dabar. Kai kurie klausimai galbūt ir sustoję yra, sudėtingiau juos įgyvendina direktorius, bet kad kažkokių didelių trūkumų būtų, aš nematyčiau. Tačiau aktyvumo iš direktoriaus daugiau norėtųsi, sprendžiant problemas.

– Ačiū už pokalbį.

Pabėgėlių priėmimo centre šiuo metu gyvena 180 pabėgėlių. Daugiau nei 130 iš jų į Lietuvą yra perkelti pagal Europos Sąjungos (ES) perkėlimo programą – tai daugiausiai sirai ir irakiečiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"