TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministrės įsakymu direktoriams mokyti nevalia

2015 06 26 6:00
Audronė Pitrėnienė: „Jei sulauksime meto, kai mokytojams darbo bus užtektinai, rekomendacijos direktoriams atsisakyti pamokų tikrai bus atšauktos.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į švietimo ir mokslo ministrės kėdę neseniai atsisėdusi "darbietė" Audronė Pitrėnienė sumanė itin savitai paskatinti pedagogų solidarumą - paragino šalies mokyklų direktorius savo vedamas pamokas išdalyti darbo stokojantiems pavaldiniams. Ugdymo įstaigų vadovai pasijuto tarsi kalami prie gėdos stulpo ir verčiami būti tik administratoriais, pamiršti apie pedagogo karjerą.

Kad užsidirbtų atlyginimą ir neprarastų pedagogo kvalifikacijos, iki šiol dauguma Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovų veda po penkias pamokas per savaitę. Nuo ateinančio rugsėjo direktoriams bus sudarytos sąlygos tokio pat dydžio algą gauti vien už administracinį darbą, todėl turimas pamokas jiems rekomenduojama padalyti kitiems pedagogams.

Atrodytų, kad švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės sumanymas yra kone tobulas - ir avys liktų sveikos, ir vilkas sotus. Tačiau patys mokyklų direktoriai taip nemano. Jie nerimauja, jog atsisakę pamokų prarastų mokytojo kvalifikaciją patvirtinantį vardą, o jei toliau mokytų vaikus, būtų priversti jausti gėdą dėl to, kad atima darbą iš pavaldinių. Abejojama ir nauda, kurią dėl naujos tvarkos esą gautų paprasti pedagogai.

Ragina būti solidarius

Buvusi ilgametė daugelio Žemaitijos mokyklų direktorė, o dabar Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) vadovaujanti A. Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Pakeitimai sudaro galimybę mokyklų direktoriams dirbant administracinį darbą uždirbti tiek pat, kiek iki šiol jie uždirbdavo atlikdami ir vadybines funkcijas, ir mokydami vaikus penkias akademines valandas per savaitę.

Direktorių prašoma į esamą situaciją, kai mažėjant mokinių menksta mokytojų darbo krūvis, pažvelgti geranoriškai, būti solidarių ir vestas pamokas išdalyti kitiems pedagogams.

„Kaip žinote, ministrų įsakymai ne tik išleidžiami, bet ir atšaukiami“, - LŽ teigė A. Pitrėnienė. Ji pabrėžė, kad pasirašyti minėtą įsakymą teko susidarius itin sudėtingai padėčiai, kai pedagogai ėmė stokoti darbo. „Jei sulauksime meto, kai mokytojams darbo bus užtektinai, rekomendacijos direktoriams atsisakyti pamokų tikrai bus atšauktos", - tikino ŠMM vadovė.

Anot jos, sprendimas mokyklų direktoriams mokėti atlyginimą vien už administracinį darbą, o jų turėtas pamokas išdalyti pavaldiniams valstybei per metus kainuos kone 5 mln. eurų. „Švietimo sistemoje tai nėra dideli pinigai“, - įsitikinusi A. Pitrėnienė. Mokyklų vadovų nuogąstavimus dėl to, kad nebevesdami pamokų jie praras turimą kvalifikaciją patvirtinančias kategorijas, ministrė atrėmė sakydama, kad direktoriams keliami itin dideli reikalavimai, jų kvalifikacija - aukšta, o einamos pareigos verčia ją nuolat kelti. ŠMM vadovės teigimu, direktoriai yra ne tik geri administratoriai, bet ir pedagogai, tad darbo gaus visada.

Andrius Navickas: „Jei direktorius ir atsisakys penkių iki tol vestų savaitinių pamokų, mažą darbo krūvį turintiems mokytojams tai turės labai mažai reikšmės." / Romo Jurgaičio nuotrauka

Nerimauja dėl garantijų

Tačiau mokyklų vadovai abejoja, ar, tarkime, ilgesnį laiką nevedę pamokų ir dėl vienų ar kitų priežasčių netekę darbo taip lengvai jo gautų.

„Penkerius metus nemokytojavę pedagogai praranda kvalifikaciją, pagal kurią yra suteikiamas jų turimą kategoriją patvirtinantis vardas. O praradus kvalifikaciją nebetenkama ir pinigų, mokamų už įgytą kategoriją“, - LŽ sakė Lietuvos gimnazijų asociacijai priklausančios Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas.

Todėl, anot jo, mokyklų vadovai ir stengiasi turėti pamokų, kad, pasikeitus sąlygoms ir ėmus dirbti mokytojais, nebereikėtų iš naujo pradėti pedagoginės karjeros. „Tiesą sakant, ministrės įsakymas, kuriuo rekomenduojama direktoriams būti solidariems ir atsisakyti vedamų pamokų, iš mūsų atima socialines garantijas“, - įsitikinęs V. Kantauskas.

Jis svarstė, kad jei direktoriai norės toliau vadovauti pamokoms, bus priversti jausti gėdą prieš pavaldinius kaip atimantys iš jų duoną. „Kad mokytojai nemanytų, jog kėsinuosi į jų atlyginimus, nutariau nuo mokslo metų pradžios atsisakyti vedamų matematikos pamokų. Daugiau atsidėsiu vadybiniam darbui“, - sakė gimnazijos vadovas. Jis tikino, kad tų mokyklų vadovų, kurie norės toliau turėti pamokų, lauks ne itin malonus vizitas pas savivaldybių administracijų direktorius. Šiems jie privalės įrodinėti, kodėl siekia dirbti patys, o ne išdalija pamokas kitiems pedagogams.

Neaiškus statusas

LŽ kalbinta Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė, Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktorė Ramutė Mečkauskienė pasakojo, jog išgirdę apie rekomendaciją nebevesti pamokų mokyklų direktoriai sunerimo, kad gali apskritai prarasti pedagogų statusą ir likti vien administratoriais.

„Ar toks ministrės įsakymas reiškia, kad ateityje mokykloms vadovauti galės vadybininkai, neįgiję pedagoginio išsilavinimo?“ - kolegų svarstymus perdavė ji. R. Mečkauskienė pridūrė, kad direktoriams taip pat kilo klausimų, ar tapę vien administratoriais jie turės tenkintis trumpesnėmis atostogomis.

Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos narė, Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos direktorė Aušra Raišienė taip pat pabrėžė, kad direktoriams neaišku, ar jie nuo šiol taps tik vadybininkais, ar išliks ir pedagogais. „Aš pati, kad būčiau ir pedagogė, nuo kitų mokslo metų pradžios planuoju per savaitę turėti vieną vadinamąją konsultacinę valandą, per kurią mokysiu lietuvių kalbos“, - sakė ji.

Anot A. Raišienės, jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje, kaip, beje, ir daugelyje kitų progimnazijų, mokytojų darbo krūviai labai nedideli, tie patys pedagogai važinėja dirbti į kelias mokyklas ir kiekviena turima pamoka jiems labai brangi.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Danutė Krikščiūnienė pabrėžė, kad direktoriams artimas kontaktas su mokiniais yra būtinas, todėl ji ketina pasilikti turimas pamokas.

Neįžvelgia naudos

Skeptiško nusiteikimo dėl ministrės A. Pitrėnienės žingsnio neslėpė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

„Jei direktorius ir atsisakys penkių iki tol vestų savaitinių pamokų, mažą darbo krūvį turintiems mokytojams, kurių dėstančių tą patį dalyką kiekvienoje mokykloje yra po tris keturis, tai turės labai mažai reikšmės, jų atlyginimai padidės vos keliolika eurų“, - sakė jis.

A. Navickas teigė laukiantis išsamaus ministrės komentaro, kaip konkrečiai reikėtų įgyvendinti naująją tvarką, kad mokytojai iš jos turėtų kuo daugiau naudos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"