TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministro A.Sekmoko vėjo malūnai

2010 12 13 0:00
A.Sekmokas: "Kaliningrado atominės statybos - politikavimas, mūsų - realūs darbai."
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Išbandymą interpeliacija patirsiantis energetikos ministras Arvydas Sekmokas atkakliai tiki ore pakibusios Visagino atominės elektrinės statybos nauda.

Žlugus Energetikos ministerijos išgirtam konkursui dėl strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę (VAE), Seimo opozicija jau surinko 70 interpeliaciją ministrui A.Sekmokui remiančių parlamentarų parašų. Kartą pareiškęs, kad pats atsistatydinti neketina, A.Sekmokas bando išvengti akistatos su žiniasklaida.

Interviu "Lietuvos žinioms" tik po ilgų derybų energetikos ministras Arvydas SEKMOKAS sutiko duoti raštu. Nors jo atsakymuose toliau skamba deklaracijos, kad VAE projektas bus išsigelbėjimas Lietuvos gyventojams, dėl kai kurių teiginių centus skaičiuojantiems žmonėms derėtų suklusti. Ministras, paklaustas apie galimas nuolaidas būsimam investuotojui, - tarkime, aukšta kaina supirkti naujoje jėgainėje gaminamą elektros energiją, - tokios perspektyvos griežtai nepaneigė.

"Daug kas priklausys nuo procentinio investicijų dydžio projekte, statybų kontrakto, kitų dalykų", - LŽ tikino A.Sekmokas.

Finansavimas užtikrintas?

- Kalbėjote, kad tiesioginėmis derybomis dėl VAE strateginio investuotojo gali būti suinteresuotos penkios pasaulinės korporacijos. Ką Lietuva turėtų pažadėti, kad sulauktų susidomėjimo?

- Bus kalbamasi su visomis įmonėmis, besidominčiomis VAE projektu ir atitinkančiomis nacionalinius Lietuvos energetinio saugumo interesus. Strateginiam investuotojui bus siūloma dalyvauti gerai parengtame naujos atominės elektrinės (AE), kurią norima pastatyti deficitinėje elektros rinkoje, projekte.

- Ar Lietuva gali vykdyti konkrečias derybas su potencialiais investuotojais, neturėdama tvirtų sutarčių, kokios galios jėgainę ketina statyti, koks bus tikslus kiekvienos šalies galios poreikis, kokia dalimi kiekvienas partneris prisidės finansiškai?

- Pagal regioninių partnerių sutartą AE verslo modelį šio projekto dalyviai gaus tokią naujoje atominėje elektrinėje pagamintos elektros dalį, kuri bus proporcinga jų įneštai kapitalo daliai. Regioninių partnerių interesai buvo išsakyti ir visiškas projekto finansavimas prieš Pietų Korėjos kompanijai KEPCO atsiimant pasiūlymą buvo užtikrintas. Tai yra faktai.

Derybų klausimas

- Ar esant dabartinei situacijai potencialus investuotojas nevers Lietuvos daryti rimtų nuolaidų: tarkime, prisiimti įsipareigojimą didele kaina supirkti naujoje AE pagaminamą elektros energiją arba mokėti baudas už nepakankamą nupirktą kiekį, nors artimiausiais dešimtmečiais planuojamas elektros kainos kritimas?

- Neapsiribosime pokalbiais su vienu potencialiu investuotoju. Daug kas priklausys nuo procentinio investicijų dydžio projekte, statybų kontrakto, kitų dalykų.

Dėl elektros kainos. Mūsų turimos prognozės rodo, kad per artimiausius 10-20 metų "Nord Pool" rinkoje kainos didės, nes didės elektros poreikis, augs brangesnės atsinaujinančios energijos dalis. Be to, reikės papildomų investicijų pasenusiam generacijos parkui atstatyti bei kovai su klimato kaita. Efektyviausias būdas kovoti su pasauliniu atšilimu kaip tik ir yra siekis kaip galutinį produktą naudoti būtent elektrą.

- Ar viena nuolaidų negali būti siūlymas, kartu su įsipareigojimu investuoti į AE, pigiai įsigyti ar perimti įmones "VST" ir RST bei dabar veikiančias elektrines?

- Nė su vienu galimu investuotoju panašūs klausimai nebuvo aptarinėjami. Derybininkai ir neturi įgaliojimų tokius klausimus aptarinėti.

Analitikai - ne rodiklis

- Banko "DnB NORD" analitikai kitų metų Baltijos regiono šalių apžvalgoje konstatuoja, kad Lietuvai neapsimoka statyti AE, nes, mažėjant elektros vartojimui, mūsų kraštui užtenka turimų gamybinių pajėgumų.

- Nėra tekę matyti jokių "DnB NORD" apžvalgų, kuriose būtų konstatuojama, kad Lietuvai užtenka elektros gamybos pajėgumų, juo labiau girdėti svarstymų, ką reikia ar ko nereikia daryti siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Yra tekę girdėti minėto banko finansų analitiko nuomonę šiuo klausimu, bet nemanome, kad ji būtų labai pagrįsta.

Sutinkame, kad Lietuvoje yra pakankamai dideli generavimo pajėgumai, bet jie paremti iškastiniu kuru, yra labai neefektyvūs ir negali varžytis rinkoje. Nėra kitos šalies Europos Sąjungoje (ES), kurioje apie pusę sunaudojamos elektros energijos sudarytų importuojama elektra, todėl kalbos apie elektros gamybos pajėgumų poreikio nebuvimą remiasi labai paviršutiniška analize.

- Toje pačioje apžvalgoje, kurios Jums neteko matyti, analitikai teigia, kad Rusija jau 2016 metais pastatys Kaliningrado AE. Ar Lietuva nesvarsto galimybių atominėje srityje bendradarbiauti su kaimynais?

- Jeigu tokios prielaidos tikrai daromos analitikų apžvalgose, tai jos turėtų būti pagrįstos platesnėmis banko analizėmis. Mūsų turimais Pasaulio branduolinės asociacijos duomenimis, pavyzdžiui, rusiškų reaktorių įjungimas į tinklą Indijoje (Rusija šioje šalyje stato du reaktorius - aut.) dėl įrangos tiekimo sutrikimų atsilieka nuo grafiko daugiau kaip dvejus metus. Todėl 2016 metų terminą (Kaliningrado AE atidarymo - aut.) laikytume labiau siekiamybe nei tikrove. Juolab kad šios jėgainės statyba yra akivaizdžiai politizuota, jos net nebuvo Rusijos vyriausybės patvirtintame branduolinės plėtros plane.

- Lenkija atidžiai stebi Kaliningrado projektą, o kaimynų didžiausia energetikos bendrovė "Polska grupa energetyczna" kalba apie galimybę tiesti elektros tiltą Kaliningradas-Olštinas. Ar tai nekeis Lietuvos planų AE statybos klausimu?

- Neturime informacijos, patvirtinančios minėtus teiginius. Matome, kad tokios įvykių eigos labai norėtų Rusija, bet, mūsų žiniomis, yra priešingai - Lenkija atmetė kvietimą prisidėti prie projekto Karaliaučiaus srityje.

Kaltina Rusiją

- Teigiate išgirdęs griežtą Europos Komisijos (EK) poziciją, kad mūsų kraštui negali būti taikoma išimtis III dujų direktyvoje, reikalaujančioje atskirti vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą. Kodėl Lietuva kratosi išimties, kuria apsisprendė pasinaudoti Latvija ir Estija?

- Reikėtų pasakyti, kad priimti tokį sprendimą Lietuvą visą laiką spaudė Rusija. Bet EK patvirtino, kad Lietuva turi taikyti 3-iąjį ES energetikos paketą dujų srityje, tad tai jau nebėra vien Lietuvos apsisprendimas. O sprendimą neprašyti išimties priėmė dar praėjusios kadencijos Seimas.

- Nuo kitų metų Latvijai ir Estijai, anksčiau užsitikrinusioms direktyvos išimtį, Rusijos tiekiamų dujų kaina mažėja 10-15 procentų. Ar dėl politinių sumetimų neaukojami Lietuvos žmonių interesai?

- Jei jau kalbame apie Lietuvos žmonių interesus, tai jie labiausiai nukenčia dėl to, kad iki šiol vis dar neturime jokių dujų tiekimo alternatyvų. Ir kaip tik dėl šios priežasties "Gazprom" savo nuožiūra gali didinti ar mažinti kainas.

3-iąjį energetikos paketą ES sugalvojo ne todėl, kad norėtų paerzinti bendrovę "Gazprom", o būtent dėl to, kad rinkoje atsirastų konkurencija ir mažėtų kainos vartotojams. Todėl turime kuo greičiau pradėti statyti suskystintų dujų terminalą.

Kalbos vietoj darbų

- Tačiau šiuo metu Lietuva tebėra priklausoma nuo vieno tiekėjo, o suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas iš esmės stovi vietoje.

- Apie dujų rinką turime kalbėti, nors ji ir labai sunkiai pasiekiama. Priešingu atveju taip ir liksime priklausomi nuo vienintelio išorinio tiekėjo. Mūsų tikslas: Lietuvos ir Baltijos bei Lenkijos regioninė dujų rinka, o atskiri projektai - tai priemonės šiam tikslui pasiekti.

Taigi būtina sukurti alternatyvius tiekimo kelius bei atgabenti alternatyvios kilmės dujų, t. y. sukurti konkurenciją, kad prekyba dujomis regione vyktų be jokių apribojimų. Tai padaryti šiuo metu Vyriausybė siekia plėtodama suskystintų dujų terminalo, požeminės gamtinių dujų saugyklos ir dujų jungties su Lenkija projektus. Būtent šios Vyriausybės pastangomis buvo atrinkta tinkamiausia suskystintų gamtinių dujų terminalo vieta, atlikti geofiziniai ir seisminiai galimos požeminės gamtinių dujų saugyklos tyrimai.

- Latviai jau siūlo susitarti dėl bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo Rygos uoste, nes, jų teigimu, "lietuviai, be didelio noro ir poveikio aplinkai įvertinimo, daugiau nieko neturi". Ar Lietuva palaikytų šį siūlymą?

- Nepamirškime pagrindinio tikslo - regioninės dujų rinkos sukūrimo. Mūsų nuomone, tokie siūlymai visų pirma turi sukurti realią alternatyvą dabartinei integruotai monopolijai visame Baltijos šalių regione tiek terminalo savininko, tiek dujų kilmės požiūriu.

- Prieš mėnesį energetikos viceministras Romas Švedas pareiškė, kad "nežadame bet kokia kaina statyti dujų terminalo". Taigi kas trukdo projektą įgyvendinti?

- Kaip žinoma, parinkta tinkamiausia geografinė vieta tokiam terminalui ir pasirinkta technologija. Šiuo metu ruošiamasi skelbti poveikio aplinkai vertinimo bei kitų parengiamųjų darbų konkursus.

Alternatyvos - nuošalėje

- Alternatyva atominei energetikai galėtų tapti iš atsinaujinančių išteklių gaunama elektra. Kada pajudės šio klausimo realus įgyvendinimas?

- Atsinaujinantys elektros generavimo šaltiniai nėra alternatyva branduolinei energetikai. Tai vienas kitą papildantys dalykai. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių be didesnės įtakos elektros kainos kilimui galima pagaminti iki penktadalio ar ketvirtadalio visos elektros energijos. Beje, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaina yra gerokai didesnė nei šiuo metu nusistovėjusi vidutinė elektros energijos kaina rinkoje.

- Šiuo metu Lietuvos elektrinės gamybos kaina siekia 31,6 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), vėjo energetikos - 30 ct/kWh. Tad kalbos apie didelę pastarosios energijos rūšies kainą neskamba solidžiai.

- Atsinaujinantys elektros generavimo šaltiniai negali pakeisti Lietuvos elektrinės, nes ši atlieka svarbų sistemos balansavimo ir rezervavimo vaidmenį. Vėjo jėgainės šios funkcijos negali atlikti. Priešingai - kuo jų daugiau, tuo daugiau reikia rezervinių galių.

Mūsų tikslas - kad vartotojai patikimai būtų aprūpinami elektros energija už mažiausią kainą. Vidutinė elektros kaina elektros biržoje šiemet yra apie 16 ct/kWh. Tuo tarpu už elektros energiją, pagamintą vėjo jėgainėse, mokame 30 centų, hidroelektrinėse - 26 centus, už elektrą, gautą deginant biokurą, - 30 centų, už saulės energiją - net 1,6 lito. Ar mes pajėgūs taip brangiai mokėti už elektrą? Plėtodami žaliąją energetiką, turime rasti protingą kompromisą tarp vartotojų ir verslo interesų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"