TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministro supriešinta kultūra

2014 08 19 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Išsikovoję galimybę gauti bent šiek tiek didesnius atlyginimus, šalies kultūros darbuotojai pasijuto priešinami. Nuo liepos 1-osios Vyriausybės nutarimu padidintų algų negaunantys apie dešimtadalis Lietuvos kultūrai tarnaujančių žmonių tai vadina diskriminacija.

Vyriausybei pakėlus atlyginimus kultūros įstaigų darbuotojams, maždaug 2 tūkst. kultūrai tarnaujančių žmonių šis valdžios gestas aplenkė. Didesnių algų pasirodė neverti muziejuose, bibliotekose, kultūros centruose ir kitose kultūros įstaigose dirbantys finansų, ūkio, turizmo bei informacinių technologijų specialistai. Kultūros įstaigų vadovai įsitikinę, kad Vyriausybės įteisinta tvarka yra diskriminacinė.

Kultūros ministras diskriminacijos neįžvelgia, esą kultūros įstaigose dirbantys minėti specialistai didesnių atlyginimų ir negalėjo tikėtis, mat jie "pagal darbų specifikaciją priklauso kitam sektoriui". Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė kritikuoja prieš daugiau kaip 20 metų Kultūros ministerijos parengtą pareigybių nustatymo tvarką ir pabrėžia, kad metas pagaliau ją pakeisti.

Kuria priešpriešą

Nuo šių metų vidurio Vyriausybė skyrė 25 mln. litų kultūros ir meno darbuotojų algoms kelti. Teigiama, kad didesnius atlyginimus už liepą jau gavo 12 tūkst. kultūros ir meno srities darbuotojų. Kiekvieno jų atlyginimas padidėjo 244 litais popieriuje, t. y. į rankas rugpjūtį jie gavo maždaug 170 litų daugiau nei liepą. Nors tokį algų padidinimą kultūros darbuotojai vadina simboliniu, žmonės džiaugiasi įrodę esantys verti didesnės nei anksčiau gautos minimalios algos. Tačiau valdžios įvertinimu džiaugiasi ne visi. Kiekvienoje kultūros įstaigoje liko dirbti nuo kelių iki keliolikos darbuotojų, kurių šis algų didinimas nepalietė.

Romas Matulis: "Kultūros įstaigų darbuotojai užduočių nesiskirsto, dirbama visų, kam reikalinga kultūra, labui."

Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis sakė, kad Vyriausybės valia ne visiems kultūros darbuotojams padidinti atlyginimai kolektyvuose skatina piešiškumą ir verčia nepatogiai jaustis kultūros įstaigų vadovus. „Apmaudu, kad atlyginimai Vyriausybės nutarimu buvo padidinti tik tiems, kas dokumentuose įvardytas kaip dirbantis kultūrinį darbą. Juk realybėje kultūros įstaigų darbuotojai užduočių nesiskirsto, dirbama komandomis, bendrai, dirbama visų, kam reikalinga kultūra, labui“, - LŽ tvirtino Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas. Jis sakė susikrimtęs, kad vadovaudamasis Vyriausybės nutarimu, kuriuo leidžiama kelti atlyginimus kultūros darbuotojams, negali padidinti algos itin aukštos kvalifikacijos specialistams, tarp kurių – inžinieriai, vyriausioji buhalterė, reklamos specialistė. „Esame suskaičiavę, kad tokių kaip išvardyti specialistų kultūros įstaigose - dešimtadalis. Vadinasi, kad jiems, kaip ir visiems kitiems, būtų pakelti atlyginimai, valstybei tereikėtų surasti dar apie 2,5 mln. litų. Manau, būtų galima atsisakyti kokio nors nevykusio, išliekamosios vertės neturinčio, bet pinigus ryjančio kultūros projekto, ir tų pinigų atsirastų. Taip bent nebebūtų diskriminuojami žmonės“, - pabrėžė R. Matulis.

Žeidžia diskriminacija

Plungės kultūros centro vadovo mintims pritarė daugelis LŽ kalbintų šalies kultūros įstaigų vadovų. Lietuvos jūrų muziejui vadovaujanti Olga Žalienė tikino, kad jai itin skaudu, jog Vyriausybės nustatyta tvarka taip, kaip ir visiems kitiems, atlyginimų negalima kelti jos vadovaujamame muziejuje dirbantiems itin aukštos kvalifikacijos inžinieriams, kurių rankose - retų muziejaus gyvūnų gyvybė. „Be šių specialistų muziejus niekaip neišsiverstų, tad jiems atlyginimus didiname iš savų resursų. Laimė, kad pinigų užsidirbame ir galime patys kelti atlyginimus. Tačiau Vyriausybės įteisinta diskriminacija žeidžia ir mus“, - pabrėžė O. Žalienė.

Lietuvos muziejų asociacijos prezidentas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza pažymėjo, kad jam ypač skaudu dėl muziejuje dirbančių aukštos kvalifikacijos finansininkių, kolegoms skaičiuojančių padidėjusius atlyginimus. Jos, dirbdamos toje pačioje institucijoje, priverstos jaustis diskriminuojamos, neva nevertos didesnių algų.

Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė LŽ tvirtino, kad vieniems kultūros įstaigų darbuotojams padidinusi atlyginimus, o kitiems – ne, Vyriausybė pavertė juos lyg ir antrarūšiais. „Nejauku ir mums, kuriems buvo padidinti atlyginimai, ir jiems, gaunantiems mažiau pinigų“, - sakė direktorė. Ji prisipažino, kad ypač pikta dėl turizmo vadybininkės bei savo pavaduotojos bendriesiems reikalams, kurioms atlyginimai nebuvo padidinti. Alytaus kraštotyros muziejaus vadovė Audronė Jakunskienė irgi tikino besijaučianti sutrikusi prieš pavaldinius, kuriems nebuvo padidinti atlyginimai.

Tvarka - ydinga

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos viceprezidentė, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė pabrėžė, kad šis atlyginimų padidinimas kultūros darbuotojams – pirmas nuo 2008 metų. „Iki tol, taupydama biudžeto lėšas, valstybė mažino visų mūsų, vadinamųjų biudžetininkų, bazinės algos dydį, netekome įvairių priedų. Vėliau atlyginimai atkurti valstybės tarnyboje dirbantiems specialistams, algos didėjo mokytojams, socialiniams darbuotojams, o mes likome pamiršti“, - sakė viceprezidentė. R. Bagdonienė prisipažino, kad buvo labai nustebusi, kai gavo pareigybių, kurioms leidžiama didinti atlyginimus, sąrašą, ir išsiaiškino, jog algos didinamos ne visiems darbuotojams. Juk mažinant algas jos mažėjo visiems tolygiai! Bibliotekos vadovė stebėjosi, kad, pavyzdžiui, kultūros įstaigose dirbantys automatizavimo procesų inžinieriai yra priskirti prie vertų padidintų atlyginimų, o kompiuterių specialistai į šį sąrašą nepateko. Kaip ir jos kolegos, Vyriausybės nustatytą atlyginimų kultūros ir meno darbuotojams kėlimo tvarką R. Bagdonienė įvardijo kaip priešinančią žmones, diskriminacinę ir išreiškė viltį, kad ji bus ištaisyta bent jau kitąmet.

Pagal 1993-iųjų tvarką

Kultūros ministras Šarūnas Birutis prisipažino tik iš "Lietuvos žinių" žurnalistės sužinojęs, kad padidintais atlyginimais džaugiasi ne visi kultūros srityje dirbantys žmonės. Ministras aiškino, kad Vyriausybės nutarimu nuo liepos atlyginimai buvo keliami konkretų kultūrinį darbą dirbantiems specialistams. Anot jo, kultūros įstaigose dirbantys finansininkai, kompiuterininkai, ūkio dalies darbuotojai "pagal darbų specifikaciją priklauso kitam sektoriui, tad didesnių atlyginimų ir negalėjo tikėtis". Į faktą, kad maždaug dešimtadalis kultūros srityje dirbančių žmonių jaučiasi diskriminuojami, ministras replikavo: „Ieškant problemų, jų galima rasti visur.“

Audronė Pitrėnienė: "Šią pareigybių nustatymo tvarką reikia keisti, nes per porą dešimtmečių gerokai pasikeitė ir pats gyvenimas."

Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė LŽ teigė, kad po sunkiai iškovoto atlyginimų pakėlimo kultūros darbuotojams ne iš vieno jų asmeniškai išgirdo apie neteisybę. „Manau, visiems aišku, jog kultūros įstaigų valytojų, vairuotojų ar kiemsargių, nors jie irgi dirba kultūros srityje, priskirti prie kultūros ir meno darbuotojų nebuvo privalu. Tačiau sužinojau, kad atlyginimai nepakelti, pavyzdžiui, scenos apšvietėjams, įgarsintojams, kuriems būtina aukšta kvalifikacija ir kurie tiesiogiai kuria kultūrą!“ - stebėjosi parlamentarė. Ji tvirtino šį klausimą kėlusi savo vadovaujamame komitete. Ne vienas kolega jai pritarė, kad ne visiems pakėlus atlyginimus buvo įtvirtinta neteisybė. Problema esą aptarta ir su Kultūros ministerijos atstovais, gautas jų paaiškinimas, kad kultūros ir meno darbuotojų pareigybes nustato dar 1993-iaisiais šios ministerijos parengtas dokumentas. „Neabejoju, kad šią pareigybių nustatymo tvarką reikia keisti, nes per porą dešimtmečių gerokai pasikeitė ir pats gyvenimas“, - įsitikinusi A. Pitrėnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"