TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ministrų ramybės raštais netrikdo

2011 05 28 0:00
Epistolinio žanro lyderis Seime A.Vidžiūnas mėgsta laisvą rašymo formą.
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Seimo nariai rašytiniais klausimais ir paklausimais premjerui, ministrams bei kitų institucijų vadovams įkyri kur kas mažiau nei ankstesnių kadencijų parlamentarai.

Per pustrečių veiklos metų politikai sukūrė vos 55 šio žanro kūrinius.

Dabartinių Seimo narių pirmtakai, tiesa, per ketverius metus, tuomet Vyriausybei vadovavusiam socialdemokratui Gediminui Kirkilui ir jo ministrams buvo pateikę beveik 170 tokių klausimų, dar ankstesnės kadencijos parlamentarai - 360. Be anuomečių politikos aktualijų, jiems, pavyzdžiui, rūpėjo kinų diasporos mūsų krašte gyvenimas, agresyvių šunų veislių auginimas, diplomatų piktnaudžiavimo tarnyba reikalai.

Tiek valdantieji, tiek opozicija sutaria, kad galimybė pateikti klausimą vykdomosios valdžios atstovams - veiksminga parlamentinės kontrolės priemonė, padedanti atkreipti dėmesį į esamas problemas.

Aktyviausias - konservatorius

Labiausiai Seimo narius domina energetika ir su ja susijusios temos. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas buvo priverstas atsakyti į aštuonis rašytinius parlamentarų klausimus - daugiausia iš visų Vyriausybės narių. Vienu klausimu mažiau teko premjerui Andriui Kubiliui. Šešis klausimus Seimo nariai suformulavo ir išsiuntė ūkio ministrui, po penkis - užsienio reikalų ir finansų, po keturis - aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei vidaus reikalų, po tris - žemės ūkio ir susisiekimo ministrams. Du klausimai buvo pateikti generaliniam prokurorui, vienas - Specialiųjų tyrimų tarybos vadovui.

Kaip ir dera, daugiausia klausimų koalicinės Vyriausybės nariams turėjo Seimo opozicijos atstovai. Vis dėlto aktyviausio kūrėjo laurai tenka didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui Arvydui Vidžiūnui. Jis ministrams nusiuntė šešis klausimus, tarp jų vieną drauge su kitais parlamentarais. Jo frakcijos kolega Saulius Pečeliūnas pateikė perpus mažiau klausimų. Aktyviausi opozicionieriai - socialdemokratai Mindaugas Bastys, Edmundas Jonyla, "tvarkiečių" atstovas Julius Veselka - jų sąskaitoje po penkis raštu išdėstytus klausimus. Nedaug nuo jų atsiliko frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis, jo kolega Egidijus Klumbys ir "darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas.

Temų įvairovė

Ministrams teko atsakyti tiek į globalius, tiek su provincijos gyvenimu susijusius parlamentarų klausimus. Štai J.Veselką domino Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimo efektyvumas ir krašto dujų sektoriaus restruktūrizavimas. Jungtinės frakcijos atstovui Laimontui Diniui parūpo, kokią dalį gamtinių dujų tiekimo rinkos užima bendrovė "Dujotekana". A.Vidžiūnas aiškinosi projekto "Rail Baltica" įgyvendinimo perspektyvas ir neakcizinio kuro naudojimo galimybes. "Krikščionis" Vidmantas Žiemelis tiesiai klausė, ką padarė Vyriausybė, kad sustabdytų Baltarusijoje planuojamos atominės elektrinės statybą.

M.Basčiui rūpėjo kur kas proziškesni dalykai. Jis prašė atsakyti į klausimą, ar pagrįstai įvertinti sodininkų bendrijos "Vieversėlis" elektros tinklai. Jo frakcijos kolega E.Jonyla pageidavo žinoti, kas laukia Raseinių hipodromo ir šio rajono policijos komisariato pastato statybų. "Tvarkietis" Petras Gražulis nepraleido progos paklausti, kodėl užsienio reikalų ministras Audrius Ažubalis pritarė Europos rezoliucijai, be kita ko, leidžiančiai krašte įteisinti homoseksualų santuokas ir lyties keitimą. Buvęs Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas susirūpinęs klausė, kokių veiksmų ketina imtis Žemės ūkio ministerija, kad būtų sustabdytas gyvulininkystės produktų gamybos mažėjimas. Raminamą atsakymą ministras išdėstė šešiuose puslapiuose.

Skatina diskusijas

A.Vidžiūnas prisipažino ne itin mėgstąs įvairius formalius raštus ir mieliau savo mintis išsako rašydamas paprastą nuoširdų laišką. Vis dėlto kartkartėmis paklauso savo padėjėjo teisininko patarimų ir suformuluoja ministrams vieną kitą klausimą. "Rašau nesiekdamas kritikuoti, o tik norėdamas gauti informacijos", - sakė konservatorius ir patikino gautais atsakymais dažniausiai būnantis patenkintas. A.Vidžiūnas sakė šiais metais ministrams nesiuntęs nė vieno oficialaus klausimo. "Man priimtinesnė laisva forma, kai nereikia laikytis nustatytų procedūrų. Kaip filologą formalumai mane truputį varžo ir nervina. Į pažįstamą ministrą noriu kreiptis kaip į žmogų", - teigė A.Vidžiūnas. Politikas mano, kad galimybė pateikti klausimą - "svarbus parlamentinės kontrolės instrumentas", tačiau kolegos, jo nuomone, per mažai jį pasitelkia.

V.Mazuronis įsitikinęs, kad opozicija privalo naudotis visomis Seimo statuto jai suteiktomis teisėmis. "Klausimo iškėlimas į viešumą, net jei paskui gaunamas formalus atsakymas, atkreipia kitų Seimo narių, visuomenės dėmesį, skatina diskusijas. Vien tai jau gerai", - sakė politikas.

Tai, kad daugiausia klausimų teikiama energetikos ministrui, anot V.Mazuronio, yra normalu. Juk energetika - didžiausias visam valstybės gyvenimui svarbus sektorius, jo pertvarka mokesčių mokėtojams kainuoja ir kainuos labai brangiai. "Kita neslūgstančio susidomėjimo priežastis yra tai, kad visos reorganizacijos daromos "po kilimu", neteikiant jokios informacijos", - sakė parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"