TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mirė mons. Alfonsas Svarinskas

2014 07 17 13:54
Alfonsas Svarinskas (viduryje) su tikėjimo kovos draugais: kunigais Juozu Zdebskiu, Sigitu Tamkevičiumi, Vincentu Vėlavičiumi ir Jonu Kaunecku. Vilkaviškio vyskupijos nuotrauka

Ketvirtadienį paskelbta, jog mirė monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė vyskupas Jonas Kauneckas.

„Mirė garsusis Lietuvos kovotojas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, visą gyvenimą atidavęs kovai už Dievą ir Lietuvą, net 22 metus praleidęs lageriuose ir kalėjimuose. Amžinojo atilsio prašykime Jam danguje, tegul ilsisi ramybėje po visų kovų, vargų ir skausmų“, - socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Panevėžio vyskupas emeritas.

Mons. A. Svarinskas bus pašarvotas šeštadienį Vilniuje, Šv. Ignoto bažnyčioje. Laidotuvės vyks pirmadienį. Atsisveikinti su monsinjoru A. Svarinsku bus galima Šv. Ignoto bažnyčios kriptoje: šeštadienį nuo 11 val. iki 22 val., sekmadienį – nuo 9 val. iki 12 val. 13 val. karstas bus pernešamas į pačią Šv. Ignoto bažnyčią. Sekmadienį nuo 13 val. iki 22 val. - vėl lankymo valandos, o pirmadienį - nuo 8 val. iki 11 valandos. 11 val. karstas su palaikais bus palydėtas į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kur 12 val. vyks laidotuvių šv. Mišios. Po jų laidotuvės vyks Dukstynos partizanų kapinėse netoli Ukmergės.

Kovotojas už Bažnyčią ir laisvę

A. Svarinskas gimė 1925 metų sausio 21 dieną Kadrėnuose, Deltuvos valsčiuje, tuometinėje Ukmergės apskrityje.

1932–1936 metais mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, 1936–1942 metais Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942–1946 metais studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje. 1946 metų pavasarį sovietinio saugumo pareigūnų pradėtas persekioti, todėl paliko nebaigtas studijas seminarijoje ir išėjo partizanauti. 1946 metų vasarą buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais.

1946 metų gruodžio 21 dieną buvo areštuotas, tris mėnesius tardytas ir žiauriai kankintas. Už antisovietinę veiklą nuteistas 10 metų darbo pataisos lagerių ir 5 metus be teisių. 1947–1956 metais kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu. 1954 metų spalio 3 dieną lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu. 1956 metais grįžo į Lietuvą.

1956–1957 metais tarnavo altarista Kulautuvos (Kauno r.) parapijoje, 1958 metais tris mėnesius buvo vikaras Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. 1957 metų gruodžio mėnesį sovietų saugumas kratos metu rado keletą senų knygų, išleistų dar Nepriklausomoje Lietuvoje. 1958 metų balandžio mėnesį vėl buvo areštuotas ir nuteistas 6 metams nelaisvės už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958–1964 metais kalėjo Mordovijos lageriuose. 1961 metais už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Tuomet A Svarinskas buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą.

1964 metų balandžio 9 dieną buvo išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, tik po 20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo sekamas saugumo. 1965–1971 metais buvo Miroslavo Švč. Trejybės parapijos vikaras ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras. 1971–1976 metais buvo Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnavo ir Patilčių Šv. Petro Išvadavimo parapiją. Nuo 1972 metų bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. 1976–1983 metais buvo Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas. Kvietė tikinčiuosius ginti Bažnyčios laisvę ir savo pilietines teises, rengė tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes, ugdė jaunimą.

Užtarė R. Reaganas

1978 metų lapkričio 13 dieną kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. 1983 metų sausio 26 dieną Viduklėje buvo areštuotas trečią kartą. 1983 metų gegužės 6 dieną nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983–1988 metais kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose. 1987 metais apie jį sukurtas propagandinis LKS filmas „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (režisierius Ferdinandas Kauzonas, scenarijaus autorius Justinas Lazauskas, operatorius Juozas Matonis).

1988 metais Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paprašė SSRS vadovo Michailą Gorbačiovą išlaisvinti A. Svarinską. 1988 metų liepos 11 dieną A. Svarinskas buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, o rugpjūčio 23 dieną – ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. 1988–1990 metais lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje, bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas, net 12 kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tik Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą.

1990–1991 metais buvo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris. 1991–1992 metais - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1995 metais - Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, pirmasis šias pareigas Lietuvoje ėjęs dvasininkas. A. Svarinskui suteiktas atsargos pulkininko laipsnis. 1997–1998 metais buvo Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas talkininkas. 1998–2000 metais klebonavo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Nuo 2000 metų buvo Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas.

A. Svarinskas 1998 metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais - Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2001-aisiais - Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Už žmogaus teisių gynimą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“, buvo Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.

Prisidėjo prie Sąjūdžio gimimo

Monsinjoras A. Svarinskas prisidėjo prie Sąjūdžio gimimo žmonių širdyse, sako Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas.

„Jisai drąsino žmones nebijoti, nesusigūžti. Jo tikėjimas buvo tikrai nepalaužiamas, kai daugelis jau vis dėlto suabejojo, kad nieko nebebus (...). Jo besąlygiškas ištikimybės liudijimas yra pati žaviausia dovana Tėvynės laisvei. Jo žodžiai formavo žmonių sąmonę ir sąžinę tais gūdžiais sovietiniais metais“, - BNS apie A. Svarinską kalbėjo K.Kėvalas.

Anot jo, žmonės A. Svarinsko pamokslus nešėsi „širdies gilumoje ir gimė pirmiausia širdžių Sąjūdis, o vėliau gimė ir Sąjūdis, kuris išėjo į gatves“.

K.Kėvalas taip pat pabrėžė, kad monsinjoras A. Svarinskas buvo neeilinė asmenybė, visą gyvenimą likęs ištikimas savo pašaukimui - liudyti tikėjimą ir laisvę.

„Šitas ištikimybės liudijimas per visą gyvenimą, nepaisant siaubingų net 20 metų kalėjimo, rodo, kad žmogus gali būti toks pajėgus“, - dėstė jis.

Pareiškė užuojautą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ketvirtadienį išreiškė užuojautą dėl monsinjoro A. Svarinsko mirties.

Pasak šalies prezidentės, neišsižadėjęs religinės ir tautinės veiklos, A. Svarinskas iki paskutinių dienų kovojo už kiekvieno žmogaus teisę tikėti, laisvę mąstyti ir kalbėti, nuolat ragino būti su Lietuva ir rūpintis jos ateitimi.

„Tai buvo ypač stiprus ir sukrečiančią sovietmečio tikrovę patyręs žmogus, išgyvenęs nuolatinius persekiojimus, kankinimus, nesi baigiančius trėmimus ir kalėjimus“, - sakoma valstybės vadovės užuojautoje.

Seimo pirmininkė L.Graužinienė savo ir Seimo vardu taip pat išreiškė užuojautą.

„Lietuva neteko atsidavusio ir iškilaus katalikų dvasininko, atkaklaus kovotojo už tėvynę Lietuvą, nuoširdaus ir gėrį skleidusio žmogaus. Alfonso Svarinsko gyvenimas nebuvo lengvas, jam teko patirti tremties ir lagerių rūstybę. Tačiau ne skaudi gyvenimo patirtis atsispindėjo jo veide ir visoje esybėje, o žmonėms dalinama šviesa ir išmintis“, – rašoma Seimo pirmininkės užuojautoje.

Seimas plenariniame posėdyje tylos minute pagerbė A. Svarinsko atminimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"