TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mirė Pilypas Narutis-Žukauskas

2014 06 09 7:40
mokslasplius.lt nuotrauka

Šeštadienį, birželio 7 dieną, Čikagoje mirė inžinierius, Birželio sukilimo ir antinacinės rezistencijos dalyvis Pilypas Narutis-Žukauskas. Velioniui buvo 94 metai.

P. Žukauskas gimė 1920 metų gegužės 26 dieną Piatigorske (Rusija).

1920 metais šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje 1933 metais tapo ateitininku, o vėliau ir ateitininkų kuopos pirmininku. 1938 metais Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete pradėjo studijuoti elektrotechniką, 1938 metais įstojo į studentų technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“. Vėliau buvo išrinktas „Grandies“ valdybos nariu, 1940–1941 metais – Studentų ateitininkų sąjungos pirmininku, studentų koalicijos vadovu.

1940 metų vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rudens semestro pradžioje visos studentų korporacijos uždarytos, jų veikla nutraukta. Tačiau studentų koalicijos veikla nelegaliai buvo tęsiama, jos vadovu liko Pilypas Žukauskas (slapyvardžiu Narutis).

Jis buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) narys, spausdino atsišaukimus. NKVD jį areštuojant – pabėgo. 1941 metais organizavo sukilimo štabą, kuris birželio 22 dieną pradėjo sukilimą Kaune ir birželio 23 dienos rytą paskelbė deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1941 metų rugsėjo 21 dieną LAF uždarius, vokiečių Gestapo areštuotas, tardytas, bet paleistas. Įsitraukė į Lietuvių fronto veiklą. Antinacinei rezistencijai suorganizavo bolševikų vykdyto genocido medžiagos rinkimą, slaptąsias spaustuves laikraščiui „Į laisvę“ ir kitiems leidiniams spausdinti.

1942 metų gegužės 23 dieną Gestapo vėl areštuotas, paleistas su sąlyga kas savaitę Gestape registruotis. Naciams nepavykus Lietuvoje suorganizuoti SS bataliono, 1943 metų kovo 16 dieną areštuotas ir su kitais įkaitais išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Frontui priartėjus, su kitais kaliniais 1945 metų sausio mėnesio pabaigoje evakuotas, pateko į raudonarmiečių apsuptį. 1946 metais prasiveržė pro geležinę uždangą į Vakarus.

Vokietijoje studijavo, 1947 metais įsijungė į lietuvių studentų ir ateitininkų veiklą, atkūrė ateitininkų korporaciją „Grandis“. 1949 metais Karlsrujės universitete apgynė diplominį darbą. 1954–1955 metais Štutgarto universitete tęsė doktorantūros studijas.

1956 metais išvyko į JAV. Daug metų JAV automobilių koncerne „General Motors“ projektavo elektros bandymo stotis, radijo bangų kontrolės įrenginius kranams ir lokomotyvams. 1986 metais pastatė pirmąją Amerikoje kompiuteriais valdomą traukos motorų-generatorių bandymo stotį (EMG, La Grange, Ilinojo valstijoje).

Buvo aktyvus JAV lietuvių visuomeninėje, ypač ateitininkų, veikloje. Buvo Lietuvių fronto bičiulių sambūrio tarybos narys, VLIK valdybos vicepirmininkas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, talkino „Lietuvių enciklopedijai“, suredagavo knygą „Juozas Urbšys. Atsiminimai“.

2000 metais popiežiaus Jono Pauliaus II buvo apdovanotas Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu, tais pačiais metais – Lietuvos kariuomenės savanorių medaliu, 2002-aisiais – Vyčio kryžiaus ordinu.

Penktadienį, birželio 13 dieną, 10 val. Čikagos Market Parko Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje už velionį bus aukojamos šv. Mišios. Po jų velionis bus palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"