TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Miršti? Mirk. Svarbu laiku susimokėti

2010 03 16 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Reformuojamos sveikatos apsaugos paveikslas. Provincijos ligoninėje merdi 33 metų vyras. Jį reikėtų skubiai operuoti, bet Skuodo ligoninėje kaip tik remontuojama operacinė ir tai, kas turėtų vadintis reanimacijos skyriumi. Vyruką gal dar spėtų išgelbėti Klaipėdos ligoninės chirurgai, tačiau naktį į pirmadienį budi gastroliuojantis (t.y. atvykstantis) gydytojas, kuris nusprendė atidėti ligonio pervežimą iki kitos pamainos.

Taip mirė Gedas Norkus, trijų vaikiukų tėtis. Lietuvoje, kur kiekvienas atsako tik už save, tikriausiai reikėtų sakyti: "Pats kaltas, Norkau." Vyras iškrito iš ketvirto aukšto. Buvo (ko čia slėpti?) šiek tiek įkaušęs. Išėjo į balkoną parūkyti, pavojingai persisvėrė per turėklus, ir... Šeima - normali, net pavyzdinga.

"Kai dukra ėmė šaukti ir aš atbėgau, jis kabėjo įsikibęs į atbrailą. Laikiau jo ranką, dukra išbėgo pagalbos, bet jis, pasakęs, kad nebeišsilaikys, paleido ranką ir krito. Ant kojų ir šono", - pasakoja E.Riepšienė, mirusiojo anyta. Ji mano, kad žentas paslydo ant vakarop apledijusių balkono grindų.

Bet ne apie tai kalba. Gedo našlė Aurelija sako, kad vyras galėjo gyventi. Nelaimės vieton atvažiavusių medikų ji ir kaimynai prašė vežti Gedą iškart į Klaipėdą, į apskrities ligoninę, kur jį būtų iškart operavę, tačiau šie nusprendė kitaip. Į Skuodą, kur vienintelė operacinė yra remontuojama.

Skuodo ligoninėje medikai giminėms iškart suteikė viltį: Gedas gyvens. Likusios be vyro, sūnaus ir žento moterys liudija, jog visą naktį medikai jiems žadėję vežti Gedą į Klaipėdą. Tą patį sako ir tąnakt budėjusi medicinos sesuo. "Aš iškart paklausiau, ar vežam", - sako ji ir patikina, kad Gedas buvo "stabilus", t. y. transportabilus.

Tačiau daktaras N.Reišys nusprendė kitaip. Jis delsė, kol pasibaigė jo pamaina. Kai "Paskutinė instancija" susisiekė su juo telefonu, N.Reišys, nereikšdamas jokių apgailestavimų, pareiškė: "Jis buvo stabilus, jis buvo sąmoningas, jis kalbėjo, pasakojo. Ką, jums neaišku? Ko jūs kišatės?" Gedo žmona pasakojo, kad tą "stabilumą" lydėjo baisūs skausmai.

Rytas parodė, kad N.Reišys galėjo ir klysti. Ligonio kraujo spaudimas nukrito, jo sąmonė aptemo. Chirurgas P.Metrikas turėjo veikti žaibiškai. Jis nuvežė Gedą į tai, kas Skuodo ligoninėje vadinasi operacinė: "Pilvaplėvės ertmėje randu apie 1,5 l kraujo krešulių ir veninio kraujo. Ranka revizuodamas pilvo organus randu, kad yra pažeistos kepenys - jos trūkusios, plyšusi diafragma. Ir šitos revizijos metu pacientas miršta. Aš dar bandžiau masažuoti širdį, bet mums jo išgelbėti nepavyko." Šitaip pasakoja P.Metrikas ir nenorom (juk konstatuoti kolegų klaidas medikams nedera) pripažįsta, kad Gedą reikėjo operuoti daug anksčiau.

Tai pasakęs P.Metrikas nesustoja. Jis sako, kad tokių mirčių Lietuvoje daugės, nes visų rajonų ligoninėse naikinami chirurgijos skyriai, atleidžiamos operacinės medikų brigados. Gydytojas sako, kad trauminių, staigių mirčių tikrai pasipils gausiai.

Arvydas Akstinavičius, pats medikas ir dabar vykstančios sveikatos apsaugos reformos kritikas, tęsia mintį. Jis su sveikatos reforma sieja Lietuvos gyventojų mirtingumo padidėjimą. "Tragiškai sumažėjo medicinos paslaugų prieinamumas, todėl žmonės miršta", - sako jis.

A.Akstinavičius sako, kad reformatoriai ne optimizuoja, bet naikina rajoninį sveikatos priežiūros tinklą. Tarkime, Jiezne, Prienų rajone, buvo ligoninė ir trys greitosios pagalbos automobiliai. "Ta greitoji, jei mato, kad čia ūmus atvejis, veža į Prienus - 18-20, o ne 80 kilometrų. Iš Prienų, jei reikia, vežama į Kauną. Dabar tas tinklas naikinamas", - sako A.Akstinavičius. Pasak jo, dabar, kai Jiezne ligoninės nebeliko, žmogus, patyręs nesunkią traumą ar apsirgęs, yra priverstas pats autobusais gautis iki artimiausios ligoninės, todėl labai dažnai nusprendžia pakentėti. Ir kenčia, kol liga tampa nepagydoma.

Klanai, kyšiai, privatizacija

A.Akstinavičius sako, kad reformą perėmė medikų klanai, kurie dabar kaunasi dėl pinigų srautų.

"Vykdomas (sveikatos sistemos) naikinimas. O naikinimas - tai klano politika, labai patogi šitiems stambiems centrams didžiuosiuose miestuose. Už "ačiū" juk paslaugos nesuteikiamos, o žmonės iš visos Lietuvos priversti plūsti kaip tik ten", - sako A.Akstinavičius. "Pinigai čia?" - pasitiksliname. "Na, taip", - atsako ekspertas.

"Gerai, pavyzdžiui, Pundzius - Kauno klinikų, gauna apie 40 000, Laucevičius Vilniuje - per 40 000. Ateis momentas, kai bus paskelbta, kad sveikatos apsauga bankrutuoja. Tada bus paskelbtas bankrotas ir visa sistema privatizuota už vieną litą", - prognozuoja jis LNK "Paskutinei instancijai".

A.Akstinavičius daro vieną klaidą. Medicina jau faktiškai privatizuota, t. y. tapo mokama. Norkų šeimos moterys mano, kad, sumokėjusios gydytojui, būtų pakeitusios jo valią marinti G.Norkų atidedant būtiną operaciją. "Jiems pinigų reikėjo, bet iš kur? Jėzus Marija. Trys vaikučiai", - rauda Aurelija. "Jie ne gydytojai, jie - žudikai", - sako Gedo mama. Visos šeimos moterys mano, kad, sumokėjusios kyšį, jos būtų pasiekusios, kad Gedą išvežtų operuoti į Klaipėdą.

Tai, ką pasakoja profesorius Arimantas Tamašauskas, Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas, leidžia manyti, kad dar po kelių mėnesių toks kyšis turės būti didesnis už valstybinį reanimuojamo ligonio įkainį, mat ligoninių pajamas ketinama susieti su realiai nuveiktais darbais ir jų sudėtingumu. Tuomet tokie gydytojai Reišiai bus suinteresuoti neperduoti ligonio labiau kvalifikuotiems kolegoms, net jei tai ligonio gyvybės arba mirties reikalas.

Medikų klanų kovą be taisyklių liudija A.Tamašausko turimas dokumentas. Jame - juodu ant balto parašyta ir pasirašyta, kaip viena medikų grupuotė susimokė prieš Kauno klinikų neurochirurgus ir atėmė iš jų... Alytaus ligonius. Lietuvos geografiją patobulino sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, kai Alytaus zoną priskyrė Vilniaus kraštui. Komos ištiktų, sunkias traumas patyrusių ligonių kelias į operacinę pailgėjo dvigubai. Kodėl? Mūsų žiniomis, tam, kad Vilniaus greitosios pagalbos ligoninė būtų aprūpinta pacientų srautu.

Trys operacijos vienai galvai

Arūnas Sirusas buvo visiškai sąmoningas, kai atėjo į tą pačią Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, kurios naudai sužaidė minėtoji medikų grupuotė. Jam žiauriai skaudėdavo galvą, kankino depresija. Tyrimai parodė, kad jo galvoje - labai retai pasitaikantis auglys. Arūnas, kaip pats sako, į ligoninę pakliuvo "per blatą". Tik dabar jis sužinojo, kad tikriausiai buvo pirmas toks vilniečių pacientas. Iki tol šiuos auglius operavo tik Kauno medikai. Bet juk vilniečiai labai kovojo už savo pirmą kartą...

Dabar A.Sirusas įtaria, kad jį operavęs daktaras Kšanas tiesiog atvėrė jo kaukolę, pakrapštinėjo, pamatė, kad užduotis - ne jo jėgoms, ir viską gražiai užsiuvo. A.Sirusas prisipažįsta, kad daktarui po operacijos atsidėkojo 1000 litų kyšiu. "Buvau konsultavęsis prieš pat šitą istoriją su vienu mediku ir jis man rekomendavo už tokią operaciją sumokėti 3000 litų", - pasakoja Arūnas.

Po operacijos jam buvo pasakyta, kad pašalintas visas auglys, teliko tik dalis kapsulės, bet tik tam, kad nebūtų pažeisti veido nervai. Dabar jau būsią viskas gerai. Beliko reabilitacija, nes auglys - gėrybinis, t. y. toks, kuris labai lėtai auga ir neplinta.

Tačiau po pusmečio - senoji simptomų puokštė. Vėl tyrimai ir diagnozė: auglys - dar didesnis nei buvo. Arūnas - už nuotraukų ir pas daktarą Kšaną. Šis pareiškė, kad auglys netikėtai greitai ataugo...

Arūnas - į Kauną, pas Kauno neurochirurgus. Šie jį operavo dukart. Pirmą kartą pašalino auglį, kitą - atstatė veido nervus. Po operacijos praėjo jau 8 mėnesiai, ir auglį lyg kas būtų užbūręs - jis nebeatauga...

A.Sirusas vilniečius apskundė. Tačiau pacientams padarytą žalą skaičiuojanti valstybinė komisija pasisamdė kaip ekspertą vieną tų gydytojų, kurių pastangomis Alytaus zonos ligonius be sąmonės veždavo dvigubai ilgesnį atstumą pas Vilniaus neurochirurgus. Tuos, kurie pirmieji neva operavo Arūną.

A.Tamašauskas ir Vytenis Deltuva sako, kad jeigu komisija pripažintų, jog vilniečiai viską padarė kaip pridera, jų praktikoje tai būtų pirmas toks keistas auglys. Gėrybinis, kuris atauga kaip piktybinis po pirmos operacijos, o po antros nustoja augti ir pacientas ima sveikti.

Kauno neurochirurgai turi labai keistos informacijos, kuri A.Siruso atvejį leidžia traktuoti taip, kaip G.Norvilo, t. y. kaip reformos "pašalinį efektą". Kauniečių duomenimis, visoje Lietuvoje ketinama steigti 8 neurochirurgijos centrus vietoj dabar veikiančių dviejų. Neva tam, kad tokios paslaugos taptų labiau prieinamos. Tačiau iš tiesų tuose centruose ketinama leisti atlikinėti ypač sudėtingas operacijas. Tokias, kokios reikėjo A.Sirusui, ir dar sudėtingesnes. "Tam, kad tie centrai būtų aprūpinti taip, kaip Kauno, reikės į kiekvieną tokį centrą investuoti po 10 mln. litų", - sako prof. A.Tamašauskas.

Taigi pirminei, būtinai pagalbai pinigų nėra, todėl atleidžiami medikai, o štai prabangai (JAV 3 mln. gyventojų pakanka 1-2 tokių centrų) ministerija pinigų atrado. Visa tai vadinama reforma, o A.Akstinavičius kartojasi, kad taip sveikatos apsauga ruošiama privatizacijai už vieną litą. Kai tik valstybės pinigais bus supirkta brangiausia aparatūra, išnaikinti konkurentai, išmuš X valanda. "Klanai yra susiformavę, ir jie susimes", - sako ekspertas.

Šį vakarą apie mirtiną sveikatos apsaugos reformą - 19.40 per LNK "Paskutinėje instancijoje".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"