TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mirtina Lietuvos valdžios kilpa kogeneracijai

2011 01 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos Vyriausybė giriasi skatinanti kogeneraciją, bet žodžiai nuo darbų skiriasi kaip diena ir naktis: šiemet papildomai apmokestinama ir įmonių savo reikmėms pasigaminama elektra. Tai ne tik iškraipo konkurenciją rinkoje, bet ir užkerta kelią naujų modernių jėgainių statybai ir didina Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros.

Jeigu ūkininkas išgirstų, kad už kiekvieną kilogramą nuosavoje žemėje išaugintų bulvių, kurias valgys tik jis pats ir jo šeima, valdžia reikalauja sumokėti "solidarumo" mokestį, jis greičiausiai pasakytų, jog valdžia išėjo iš proto ir ją reikia kuo greičiau versti.

Panašią žinią šiemet išgirdo Lietuvos pramonės įmonės, pasistačiusios ar besirengiančios savo teritorijoje statyti kogeneracines jėgaines, kurių pagaminta elektros ir šilumos energija naudojama įmonės reikmėms.

"Visi elektros energijos gamybos leidimus turintys asmenys, kurių elektros įrenginiai prijungti prie perdavimo ir skirstymo tinklų ir kurie savo vidiniuose tinkluose naudoja ir (ar) eksploatuoja elektros gamybos įrenginius savo ūkiniams poreikiams tenkinti, privalo perdavimo sistemos operatoriui deklaruoti pagaminamos elektros energijos kiekį ir sumokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas", - 2010 metų spalio 8 dieną pasirašytame įsakyme Nr. 1-283 nurodė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Taip vienu mostu jis nukirto pramonės siekius plėtoti visoje Europos Sąjungoje (ES) skatinamą kogeneraciją, o kartu - ir gamybininkų viltis sumažinti išlaidas brangiems energetiniams resursams pirkti.

Ministro potvarkis reiškia, kad bet kuri įmonė, investavusi ir pasistačiusi kogeneracinę jėgainę, nuo šių metų pradžios už kiekvieną joje pagamintą elektros kilovatvandę (kWh), kuri bus suvartojama pačioje įmonėje, mokės po 6,01 cento - tokia yra šiais metais viešuosius įpareigojimus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina.

Taigi kuo daugiau elektros pasigamins pati įmonė, tuo daugiau VIAP mokesčio teks sumokėti, o turinčioms galingesnes jėgaines bendrovėms mokestis per metus gali sudaryti dešimtis milijonus litų.

Lietuvos įmonės stengiasi įveikti ekonomikos sunkmečio pasekmes, efektyvina veiklą bei technologijas ir aršios konkurencinės kovos sąlygomis stengiasi įsitvirtinti eksporto rinkose. Tačiau papildomai dalį jų apmokestinęs energetikos ministras čia problemų sako neįžvelgiąs. "Didžiausios ir pajėgiausios Lietuvos įmonės, prijungtos prie elektros tinklų ar turinčios tiesioginę liniją, savoms reikmėms gaminančios ir vartojančios elektros energiją (...) turi solidariai prisidėti prie VIAP mechanizmo", - atsakydamas į Seimo narių, rengiančių ministrui interpeliaciją, klausimus neseniai tvirtino A.Sekmokas.

Problemų nemato ir energijos vartotojų interesus turinti ginti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK): į gamybininkų nusiskundimus ji teatsako, kad komisijai nesuteikta kompetencija analizuoti aukštesnės galios teisės aktų, tarp jų ir energetikos ministro įsakymų.

Iš esmės energetikos ministro įsakymas sulaužė 2009 metų Nacionalinį susitarimą, kurį pasirašė ir Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Vienas protokolo - Nacionalinio susitarimo - punktų skelbia: "Skatinti bendroves ir fizinius asmenis statyti kogeneracines elektrines, suteikiant finansinę paramą ir užtikrinant atliekinės elektros energijos priėmimą į tinklus. Neapmokestinti papildomais mokesčiais savoms reikmėms pagamintos ir suvartotos elektros energijos ir nereglamentuoti viešaisiais įsipareigojimais savo reikmėms vartojamos elektros energijos."

Projektai jau stoja

Naujoji tvarka jau davė vaisių - įmonės, planavusios statyti efektyvias kogeneracines jėgaines, šių sumanymų greičiausiai atsisakys.

Šiaulių UAB "Putokšnis", viena didžiausių Baltijos šalyse PET ruošinių ir butelių gamintojų, gavusi ES struktūrinių fondų paramą kogeneracinei jėgainei (turėsiančiai gaminti visą įmonei reikalingą elektros energiją ir technologiniuose procesuose naudojamą šilumą bei vėsumą) statyti, dabar iš naujo persvarsto savo planus.

"Skaičiavimai buvo daryti vertinant, kad jokių VIAP mokesčių mokėti nereikės, bet nuo sausio 1 dienos įsigaliojus energetikos ministro įsakymui projekto atsipirkimo terminai ilgėja trigubai. Dėl jo įgyvendinimo kyla rimtų abejonių", - LŽ sakė Andrius Savickas, UAB "Putokšnis" projektų vadovas.

Idėją pasistatyti efektyvią kogeneracinę jėgainę, kuri leistų sumažinti įmonės išlaidas energetiniams ištekliams, "Putokšnis" puoselėjo nuo 2007 metų, o statybas tikėjosi pradėti šiemet. "Pateikėme paraišką ES fondų paramai gauti ir ją gavome, pasirašėme sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra. Išleidome nemažai pinigų projektui parengti, samdėme konsultantus. Buvo likęs paskutinis etapas - paskelbti konkursą, sudaryti sutartis su rangovais ir pradėti statybos darbus. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis", - pasakojo A.Savickas.

Anot "Putokšnio" atstovo, mokant nustatytąjį VIAP mokestį, vietoje pasigaminta elektra kainuotų beveik tiek pat, kiek perkant ją iš elektros tinklų. "Projektas tampa mažai įdomus net mūsų atveju, kai 50 proc. investicijų finansuojama ES lėšomis. O planuojant tokį projektą iš savų lėšų, net svarstyti apie investicijas nebūtų prasmės. Šis ministro sprendimas - peilis bet kokiai kogeneracijos plėtrai įmonėse", - konstatavo A.Savickas.

Remia kitas elektrines

Dar prastesnėje padėtyje atsiduria jau turinčios nuosavus kogeneracinius įrenginius įmonės - Mažeikių naftos perdirbimo gamykla "Orlen Lietuva", Jonavos trąšų gamintoja "Achema", Kėdainių trąšų gamykla "Lifosa" ir daug mažesnių gamintojų, tarp jų - įmonės, savo reikmėms gaminančios "žaliąją" elektrą iš gamybinių atliekų ar atsinaujinančių energijos šaltinių. Prievolę mokėti VIAP mokestį turi net nedidukes elektrines įsirengę ūkininkai, jei jos yra prijungtos prie elektros tinklų.

"Atkreipiame dėmesį, kad netgi tie vartotojai, kurie vartoja savo generuojančiuose įrenginiuose generuojamą elektros energiją, yra šios sistemos dalyviai ir turi galimybę bet kada pasinaudoti elektros tinklais", - VIAP mokėjimo prievolę argumentuoja A.Sekmokas, atsakydamas į gamybininkų raštą, kuriame Energetikos ministerija informuojama dėl neteisingos naujos VIAP mokesčio taikymo tvarkos.

Tačiau pramonės įmonės, turinčios savo jėgaines, elektros tinklams jau moka vadinamąjį galios rezervavimo mokestį, kuris per metus didesnėms jų siekia kelis milijonus litų. "Energetikos ministerija mums aiškina, kad visi turime dalyvauti elektros rinkoje, todėl visi privalome mokėti VIAP mokestį. Bet pramonės įmonės ir taip moka galios rezervavimo mokestį, kad, atsijungus įmonės generatoriams, gautų energiją iš tinklo. "Lifosa" už galios rezervavimą per mėnesį sumoka beveik 0,5 mln. litų - tai visiškai aiškus mokestis, puikiai suprantame, kam jis reikalingas. Tačiau kodėl turime mokėti dar ir už VIAP, kokias paslaugas už tai gauname - visiškai neaišku", - LŽ sakė Evaldas Šerelis, AB "Lifosa" Gamybos techninio aprūpinimo departamento direktorius.

"Lifosos" kogeneracinė jėgainė iš sieros rūgšties gamybos procese išsiskiriančios šilumos per metus pagamina 250 mln. kWh elektros energijos, iš jų - apie 190 mln. naudoja savoms reikmėms. Už tokį pasigaminamą elektros kiekį įmonei teks mokėti apie 11 mln. litų VIAP mokesčio.

"Taikome pažangią technologiją. Jeigu nebūtume jos įdiegę, ir Kėdainių miestas, ir gamykla turėtų pirkti didžiulį kiekį dujų, į aplinką būtų išmetamas anglies dvideginis, o dabar jėgainė iš principo dirba kaip atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinė, nes nenaudojamas atvežtinis kuras. Bet valdžia ne tik neremia mūsų jėgainės, bet ir apkrauna papildomais mokesčiais", - nurodė E.Šerelis. Anot jo, į kogeneracinės jėgainės statybą "Lifosa" investavo apie 60 mln. litų, tad atsiradus naujajai prievolei mokėti VIAP mokestį, projekto atsipirkimo laikas gerokai pailgės.

Valdžiai kogeneracija nepatinka

"Dabartinė tvarka verčia jungtis prie elektros tinklų, pirkti iš jų elektros energiją ir sudaro kliūtis įmonėms pačioms apsirūpinti reikalinga elektros energija. Taip stabdoma kogeneracijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra", - LŽ konstatavo Martynas Nagevičius, Lietuvos energijos konsultantų asociacija (LEKA) direktorius.

Aurimas Tranza, vadovaujantis UAB "Filter", kuri priklauso įmonių tinklui, prekiaujančiam kogeneracinių jėgainių įranga Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Bulgarijoje ir Rusijoje, sakė, kad, skirtingai nei kitose šalyse, Lietuvoje paskirstytoji efektyvi kogeneracija niekaip nepajuda iš mirties taško.

"Lietuvoje investicijos į kogeneraciją yra savižudiška veikla. Pas mus visada buvo remiami tik didieji gamintojai - nuo sovietinių laikų likusios stambios termofikacinės elektrinės. Sukurta sistema verčia įmones pasigamintą elektros energiją parduoti tinklui ir gauti paramą, o paskui iš tinklo pirkti reikiamą elektros kiekį. Susidaro įspūdis, jog siekiama, kad būtų perkama kuo daugiau importinės elektros energijos", - LŽ sakė A.Tranza.

Kaip žinoma, po didžiausios šalyje elektros gamintojos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, nuo 2010 metų pradžios Lietuvoje daugiausia vartojama importuotos elektros energijos, o didžiausias jos kiekis atkeliauja iš Rusijos, kuri gali pasiūlyti jos pigiau nei dauguma krašto elektros gamintojų.

"Nuoseklumo valstybės politikoje trūkumą parodo jau vien tai, kad energijos, pagamintos iš atsinaujinančius energijos šaltinių ir pateiktos į tinklą, gamyba yra skatinama, o sunaudotos savo reikmėms - apmokestinama", - pabrėžė ir M.Nagevičius.

Jis pateikė pavyzdį: tarkim ūkininko ūkyje įrengta nedidelės galios biodujų elektrinė pagamino 10 tūkst. kWh, iš jų ūkininkas sunaudojo 8 tūkst. kWh savo ūkio reikmėms, o 2 tūkst. kWh pardavė tinklui. 2 tūkst. kWh ūkininkas gaus skatinamąjį tarifą (elektra bus superkama po 30 centų už kWh), o už pasigamintas ir paties sunaudotas 8 tūkst. kWh, dar turės susimokėti. "Tai reiškia, kad gamintojas gaus 600 litų (2 tūkst. kWh dauginam iš 30 cnt/kWh), o susimokės - 480,80 litų (8 tūkst. kWh dauginam iš 6,01 cnt/kWh). Akivaizdu, kad toks gamintojas skatinamas viską parduoti tinklui", - nurodė ekspertas.

Anot jo, ES vyrauja priešinga praktika - gamintojas skatinamas visų pirma pats sunaudoti savo pagamintą elektros energiją, ir tik perteklių parduoti tinklui. "Mes, visi elektros vartotojai, mokame, kad ūkininkui būtų mokamas skatinamasis tarifas, tad gal geriau būtų jį skatinti suvartoti savo pagamintą elektros energiją?" - svarstė M.Nagevičius.

Jo teigimu, tokia tvarka riboja galimybes įgyvendinti ES Lietuvai iškeltus atsinaujinančių išteklių tikslus. 2020 metais atsinaujinančių šaltinių energija turi sudaryti ne mažiau 23 proc. viso bendro galutinio energijos suvartojimo.

Iš vienų atima, kitiems duoda

Gamybininkai ir ekspertai pabrėžia, kad nustačius naują prievolę dar ryškiau matomi rinkos konkurenciniai iškraipymai - dalis įmonių sumokėto VIAP mokesčio, kurio apmokestinta savoms reikmėms pasigaminta elektra, atitenka kitoms termofikacinėms ir šiluminėms elektrinėms. Jas, skirtingai nei gamybininkų elektrines, valstybė remia, supirkdama solidžią dalį jų pagamintos elektros didesne nei rinkos kaina.

Tai iškreipia konkurencines sąlygas ir pačią europinę efektyvios kogeneracijos skatinimo idėją, nes dauguma remiamų jėgainių, pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius pastatytos Vilniaus ir Kauno termofikacinės elektrinės, yra gerokai mažiau efektyvios nei tos, kurias turi dauguma įmonių.

Nuo praėjusių metų beveik 2 centais už kWh padidintas VIAP mokestis, skirtas termofikacinėms elektrinėms paremti, tačiau tik toms, kurios elektrą atiduota į bendrą elektros tinklą. Iš 6,01 cento, kuriuos už kiekvieną kilovatvalandę moka visi vartotojai bei savo reikmėms elektrą gaminančios įmonės, šioms termofikacinėms elektrinėms atitenka 0,84 cento, o iš viso šiemet joms planuojama skirti 85,7 mln. litų.

Dar 348 mln. VIAP lėšų, arba 3,41 cento nuo kiekvienos kWh šiemet atiteks Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, kurios veikla turi užtikrinti elektros tiekimą ir rezervavimą. Energetikos ministerijos sprendimu, iš VIAP lėšų lengvatine kaina elektra yra perkama ne tik iš valstybei ar savivaldybėms priklausančios termofikacinių ir šiluminių jėgainių, bet ir iš tų, kuriose šeimininkauja privatus kapitalas. Elektra palankia kaina superkama iš abiejų didžiųjų Vilniaus termofikacinių elektrinių bei Salininkų katilinės (jas valdo Prancūzijos bendrovė "Dalkia"), Kauno termofikacinės elektrinės (valdo Rusijos energetikos kompanija "Gazprom"), iš "Litesko" valdomų "Druskininkų šilumos" ir "Alytaus energijos" jėgainių, bendrovei ENG priklausančios Pasvalio elektrinės.

Nesuderinama su ES ir Lietuvos teise?

Energetikos ministro lengva ranka įmonėms išdalyti įpareigojimai mokėti VIAP mokestį Lietuvai gali atsigręžti ir ES sankcijomis. Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai "Orlen Lietuva" nuo 2006-ųjų priklausanti - įmonę aprūpinanti elektra ir šiluma, taigi dirbanti kogeneraciniu principu - Mažeikių elektrinė, yra vienintelė šalyje termofikacinė elektrinė, kuriai VIAP mokestį tuometei "Lietuvos energijai" teko mokėti ir 2007-2010 metais. Reikalavimas mokėti VIAP mokestį Mažeikių elektrinei lieka galioti ir šiemet.

"Energetikos ministro įsakymo, 2007-2010 metų laikotarpiui, esminė teisės norma buvo sukonstruota taip, kad bendrovė apskritai buvo vienintelė elektros energijos gamintoja Lietuvoje, kuriai buvo nustatyta prievolė mokėti VIAP", - LŽ nurodė Andrius Krištapavičius, "Orlen Lietuva" Teisinių rizikų vadovas.

Nors mažeikiškiai sumokėtos sumos neįvardija, tačiau net įvertinus, kad beveik 200 megavatų (MW) galios jėgainė ne visą šį laikotarpį dirbo visu pajėgumu, o VIAP mokesčio dydis keitėsi, sumokėta suma gali siekti dešimtis milijonų litų.

Šiuo metu "Orlen Lietuva" atlieka energetikos ministro įsakymo teisinę analizę, iš kurios aiškėja, kad šis potvarkis gali riboti ar iškraipyti konkurenciją, be to, apie tokį principo taikymą Lietuva turėjo pranešti Europos Komisijai (EK) ir gauti jos pritarimą, o tokios procedūros nebuvo atliktos. Neatmetama galimybė, kad jei EK pripažintų šią valstybės pagalbą iš esmės nesuderinama su ES teise, tai reikštų rimtas teisines pasekmes Lietuvai.

"Atliekant ministro įsakymo teisinę analizę pradėjo aiškėti, kad susiduriame su konkurencijos teisės valstybės pagalbos institutu, kuris yra griežtai reglamentuotas ES teisės bei prižiūrimas EK. Valstybės pagalba yra apibrėžiama kaip valstybės narės ar iš jos išteklių bet kokia forma suteikta parama, kuri, palaikydama tam tikras įmones, gali iškraipyti konkurenciją. Taigi vieni elektros energijos gamintojai moka valstybės kontroliuojamai įmonei VIAP mokestį, kuri savo ruožtu jį jau kaip valstybės išteklius perveda kitiems elektros energijos gamintojams, kurie atitinka Energetikos ministerijos nustatytus reikalavimus. Pagal nustatytą ES reglamentą, Lietuvos Respublika prieš taikydama tokį valstybės pagalbos mechanizmą pirmiausia apie tai turėjo pranešti EK ir gauti jos pritarimą, nes tik ši institucija turi išimtinę teisę nuspręsti, ar valstybės pagalba yra suderinama su bendrąją rinka, ar ne. Deja, pagal turimus VKEKK duomenis, ši procedūra nebuvo atlikta, o tai vertintina rimtu formaliuoju pažeidimu", - preliminarų situacijos vertinimą LŽ pateikė A.Krištapavičius.

Anot "Orlen Lietuva" atstovo, galimas pažeidimas ir nacionalinės teisės lygiu, nes esminį poveikį veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones galima nustatyti tik įstatymu, o ne ministro įsakymu, kaip padaryta šiuo atveju.

"Jeigu vertinsime, kad nustatytas VIAP mokestis, ar bet koks naujas mokestis apskritai yra esminė ekonominio poveikio priemonė, tokiu atveju ši teisinė tvarka buvo apeita įteisinant abejotinus teisinius santykius ne sudėtingesne įstatymo leidybos procedūra, o gerokai paprasčiau - išleidžiant energetikos ministro įsakymą be didesnių konsultacijų su suinteresuotais verslo subjektais", - nurodė A.Krištapavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"