TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mirtis ant ratų dunda be trukdžių

2011 06 29 0:00
Netvarkingas arba blogai suremontuotas automobilis net ir po palyginti nedidelės avarijos gali išlakstyti dalimis.
LŽ archyvo nuotrauka

Dalis automobilių avarijų būtų ne tokios tragiškos, jei jose dalyvautų techniškai tvarkingos mašinos. Tačiau tikrovė kitokia - keliuose ir gatvėse zuja ne tik netvarkingos, bet ir mirtinai pavojingos transporto priemonės.

Į Lietuvą jau du dešimtmečius plūsta daužtos transporto priemonės, kurios Vakarų šalyse neretai pripažįstamos kaip netinkamos eksploatuoti. Krašto keliuose rieda tūkstančiai automobilių, kurių saugumas ir techninė būklė kelia rimtų abejonių. Nors valstybinės institucijos tvirtina, jog sukurta nemažai saugiklių, kaip neleisti nesaugioms mašinoms išvažiuoti į gatves, specialistai atkerta, kad deklaruojama kontrolė labiau gaji popieriuje, o ne tikrovėje.

Užduotis - nupiešti mašiną

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas LŽ tvirtino, jog per visą nepriklausomybės laikotarpį valstybinės institucijos taip ir nesugebėjo užtikrinti, kad į Lietuvą įvežamas laužynas ant ratų neišvažiuotų į kelius. Anot pašnekovo, kaip ir anksčiau, taip ir dabar naudotų automobilių rinkoje apstu mašinų, kurios pagal techninę charakteristiką yra potencialiai pavojingos. "Vieša paslaptis, kad daug į Lietuvą įvežamų nenaujų automobilių buvo patekę į eismo įvykius ar nukentėję nuo gamtos stichijos. Civilizuotose šalyse tokios transporto priemonės dažniausiai išbraukiamos iš registro ir oficialiai tampa atliekomis, kurias eksploatuoti griežtai draudžiama. Tačiau apsukrūs prekeiviai randa būdų, kaip tokį metalo laužą už grašius atgabenti į Lietuvą. Čia "auksarankiai" smarkiai sumaitotus automobilius prikelia naujam gyvenimui - iš kelių daužtų mašinų sukonstruoja vieną ir sėkmingai parduoda ieškantiesiems pigios, bet dar važiuojančios transporto priemonės. Patys šaltkalviai mėgsta juokauti, kad tokių mašinų neremontuoja, bet jas nupiešia. Suprantama, kad toks "piešinys" keturiais ratais - nesaugus ir potencialiai pavojingas. Deja, Lietuvoje tai tapo normaliu ir tarsi savaime suprantamu dalyku", - pasakojo P.Ignotas.

Pavojinga optinė apgaulė

Saugaus eismo specialistai tvirtina, kad pavojingiausia eksploatuoti tuos automobilius, kurie restauruojant buvo sulipdyti iš dalių ar kitaip atkuriami nekreipiant dėmesio į kėbulo geometriją bei pasyvaus ir aktyvaus saugumo priemones. Neretai tokios mašinos mažiau apie remontą nusimanantiems žmonėms atrodo nepriekaištingai, nors iš tiesų tai tik optinė apgaulė. Mat nublizginta išorė, iškuoptas salonas ir nekosėjantis variklis dažnam pirkėjui svarbiau už tai, kas slepiasi po grunto ir dažų sluoksniu. Be to, nenaują mašiną perkančiam žmogui nelengva iš akies atskirti, ar joje tikrai yra oro saugos pagalvės, nepriekaištingai atkurta kėbulo geometrija, kitos pagrindinės konstrukcijos.

Tačiau būtent konstrukciniai automobilio elementai gali būti viena iš priežasčių, kodėl po palyginti nedidelės avarijos iš mašinos lieka tik metalo laužo krūva, o joje važiavę žmonės žūsta arba patiria sunkių sužalojimų. "Pasižiūrėkite, kaip kartais atrodo automobiliai po avarijų. Pasitaiko, kad ir po nedidelių smūgių išlaksto į dalis. Nors dažniausiai bandoma dėl to kaltinti didelį greitį, kas paneigs, kad tai - ne mašinos konstrukcijos, tiksliau - netinkamo remonto, kaltė. Specialios ekspertizės juk niekas neatlieka", - dėstė P.Ignotas.

Tiksinti bomba

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Saugaus eismo centro vadovas Vigilijus Sadauskas taip pat neabejoja, kad Lietuvoje važinėja daug transporto priemonių, kurios Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose būtų pripažintos netinkamomis naudoti. Esą civilizuotose valstybėse po rimtesnių eismo įvykių ar didesnių gedimų draudimo bendrovės savininkui sumoka kompensaciją, o mašiną perduoda utilizavimo įmonėms. Tuo metu Lietuvoje nevengiama net smarkiai sumaitotą mašiną prikelti iš griuvėsių ir sėkmingai parduoti vietos rinkoje ar pirkėjams iš trečiųjų šalių. "Be abejo, bet kaip po avarijų suremontuoti automobiliai yra potencialiai pavojingi. Jie kaip tiksinti bomba - niekada nežinai, koks defektas lemiamu momentu išlįs. Tačiau mūsų krašte į tai vis dar žiūrima pro pirštus. Juk po avarijos, jei automobilis draustas kasko draudimu, gali pasiimti draudimo išmoką ir kur nori kaip nori remontuoti. O ar po remonto mašina tikrai saugi eksploatuoti, mažai kam rūpi. Svarbiausia, kad veiktų pagrindiniai mazgai, į kuriuos daugiausia dėmesio kreipia techninės apžiūros kontrolieriai", - teigė V.Sadauskas.

Nori keisti tvarką

Susisiekimo ministerija teigia radusi būdą, kaip sumažinti per eismo įvykį stipriai sugadintų ir iš esmės netinkamų remontuoti, nesaugių transporto priemonių patekimą į Lietuvos automobilių rinką. Ji parengė naują Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą, kuriuo siūloma numatyti, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra būtų atliekama prieš registraciją. Esą tokiu būdu transporto priemonės registracija ir valstybinio numerio ženklo išdavimas patvirtintų, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas dalyvauti viešajame eisme.

Ši Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo naujovė dar neįsigaliojo. Ji dar turės būti svarstoma Vyriausybėje, o galutinį žodį tars Seimas.

Žada platesnį apynasrį

Techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis LŽ tvirtino, kad jei Seimas patvirtins kitokią privalomos techninės apžiūros tvarką, automobiliai vis tiek bus tikrinami taip pat, kaip iki šiol. "Ar privaloma apžiūra bus vykdoma prieš registruojant mašiną, ar po, patikros metodika dėl to nesikeis. O nustatyti, ar transporto priemonėje tikrai veikia visi saugumo elementai, techninės apžiūros centrų specialistai neprivalo, mat to nereikalauja dabar galiojantys įstatymai. Yra sąrašas dalykų, į kuriuos būtinai kreipiamas dėmesys, tačiau nei oro pagalvių, nei kėbulo geometrijos būklė pagal bendrą tvarką dabar netiriama", - LŽ teigė G.Šlėderis.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis neatmetė galimybės, kad ateityje visiems galiojančio techninės apžiūros talono neturintiems automobiliams bus privaloma atlikti išsamią patikrą. "Toks sprendimas svarstomas, bet tai jau būtų kitas žingsnis", - LŽ sakė V.Pumputis.

Paslėpti gedimus - nesudėtinga

Specialistai sako, kad net palaiminus privalomą techninę apžiūrą prieš registruojant automobilius, iš krašto kelių netvarkingos ir pavojų saugumui keliančios mašinos neišnyks. Bendrovės "AD baltic" generalinio direktoriaus Kęstučio Tubučio teigimu, atlikti techninę apžiūrą, nors transporto priemonė turi pavojingų gedimų, Lietuvoje nesudėtinga. "Juk ar automobilyje tikrai yra saugos oro pagalvės, ar veikia stabdžių antiblokavimo ir kitos elektroninės aktyvaus saugumo sistemos, techninės apžiūros kontrolieriai gali spręsti tik žiūrėdami į prietaisų skydelio rodmenis. Tačiau padaryti, kad ten visos lemputės degtų taip, kaip reikia, nesudėtinga. Tai gali kiekvienas bent kiek išprusęs automobilių remonto specialistas. Savo ruožtu nustatyti, ar aktyvaus bei pasyvaus saugumo sistemos iš tiesų veikia, pajėgūs tik rimti servisai, turintys šiuolaikišką kompiuterinės diagnostikos aparatūrą", - pabrėžė K.Tubutis.

Pasigenda kontrolės

LAA prezidentas P.Ignotas įsitikinęs, kad situacija į gerąją pusę pradės keistis tada, kai naudotų automobilių kontrolės mechanizmas funkcionuos ne tik popieriuje, bet ir tikrovėje. Tuo metu apie saugių ir techniškai tvarkingų transporto priemonių dalyvavimą eisme bus galima kalbėti, kai techninė jų priežiūra taps griežtesnė ir labiau kontroliuojama. "Dviračio išradinėti nereikia. Tiesiog užtenka perimti gerą kitų šalių patirtį. Juolab kad yra bendros Europos Sąjungos direktyvos, Bazelio konvencija ir pan.", - akcentavo pašnekovas.

VGTU Saugaus eismo centro vadovas V.Sadauskas neabejojo, kad atsakingos institucijos turėtų pagalvoti ir apie atsakomybės taikymą. Esą dabar nesaugią ar pavojingai suremontuotą mašiną pardavęs asmuo nėra už nieką atsakingas, o techninę priežiūrą atlikusioms įmonėms už neįžvelgtus pavojingus trūkumus negresia jokios sankcijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"