TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mirusiųjų artimiesiems sudaromos naujos kliūtys

2013 11 07 6:00
Gražiškių kaimo bendruomenės pirmininkė A.Jankauskienė įsitikinusi, kad dabartinė tvarka išduodant mirties liudijimus kaimo žmonėms yra palanki. Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

Seime svarstoma Vietos savivaldos įstatymo pataisa, pagal kurią iš seniūnijų būtų atimta teisė registruoti mirties atvejus ir išduoti mirusiųjų artimiesiems mirties liudijimus, sukėlė ne tik seniūnų, bet ir kaimiškųjų vietovių gyventojų nepasitenkinimą.

Pataisą parengęs buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius ramina nesantis tikras, kad biurokratiniam popierizmui mažinti skirtą siūlymą Seimas palaimins.

Turi tarnauti žmonėms

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) paskelbė nepritarianti pataisai, pagal kurią netektų galios minėto įstatymo nuostata, kad teisę išduoti mirties liudijimą turi ir seniūnai. LSSA prezidentas Jonas Samoška, LŽ komentuodamas asociacijos poziciją, pabrėžė, kad mirtys registruojamos, leidimai laidoti išduodami, mirties pašalpos išmokamos daugelyje seniūnijų. Žmonės esama tvarka patenkinti, juolab kad seniūnai gyventojų mirties atveju šeimos narių ir artimųjų prašymu paslaugas suteikia poilsio bei švenčių dienomis. Esant reikalui mirusiųjų artimiesiems padedama organizuoti laidotuves.

Daugelyje seniūnijų, miestelių ir gyvenviečių centrų suteikiamos šarvojimo, bažnytinės ir laidojimo paslaugos. J.Samoškos nuomone, kai kuriose savivaldybėse, ypač miestuose, visų funkcijų centralizavimas galbūt ir pasitvirtintų, tačiau ne kaimiškosiose savivaldybėse, kur miesteliai ir kaimai nuo rajono centrų yra nutolę po kelias dešimtis kilometrų.

„Pagal Vietos chartiją paslauga turi būti suteikiama kuo arčiau žmonių. Iki šiol jokių problemų išduodant mirties liudijimus seniūnijose nebuvo, todėl nemanau, kad jų būtų ir ateityje“, - kalbėjo J.Samoška. Jo teigimu, seniūnijose turėtų būti galimybė tvarkyti visus reikiamus registrų duomenis, nes tam yra sudarytos sąlygos.

„Pavyzdys - Skaudvilės miestelis. Ten yra ir slaugos ligoninė, ir seniūnija, tad artimojo mirties atveju galima gauti visas paslaugas. Iš Skaudvilės važiuoti į Tauragę - rajono centrą nėra jokio reikalo. Centralizacija labai retai duoda ekonominės naudos paprastiems žmonėms. Beveik visuomet ją skaičiuoja tik valdininkai, o gyventojams tenka papildomos išlaidos ir rūpesčiai“, - įsitikinęs J.Samoška.

Kybartų seniūnas R.Šunokas aiškino, kad mirusiųjų artimieji, net ir priėmus įstatymo pataisas, turės kreiptis į seniūnijas, nes jiems reikės leidimų laidoti kapinėse.

Tvarkos keisti nereikėtų

Vilkaviškio rajono Vištyčio seniūnija mirusiųjų artimiesiems šiemet jau išdavė 11 mirties liudijimų. Be šio dokumento negausi net vietos kapinėse palaidoti artimą žmogų. Jei seniūnija nebūtų galėjusi išduoti tokių dokumentų, mirusiųjų artimiesiems būtų tekę važiuoti į rajono centrą Vilkaviškį. Iki jo - apie 50 kilometrų. Į seniūniją daugiausia kreipiasi tie, kuriems nėra skubiai reikalinga laidojimo pašalpa, nes ją greitai gali išduoti tik savivaldybės administracija.

Anot Vištyčio seniūno pavaduotojos Laimos Ragaišienės, išrašyti reikiamus dokumentus pakanka 10 minučių, o kelionėje į Vilkaviškį bei atgal tektų užtrukti ne vieną valandą. „Prireikus liudijimus išrašome ir nedarbo dienomis. Gyvenu netoli seniūnijos, todėl tai nesudaro jokių sunkumų, svarbiausia - pagelbėti žmonėms sunkią valandą“, - pažymėjo ji.

Kybartų seniūnijos seniūnas Romas Šunokas taip pat tikino, kad gyventojai artimųjų netekties valandą dažniausiai kreipiasi būtent į seniūniją, o ne į savivaldybės administraciją. „Leidimus laidoti kapinėse išduodame mes, tad žmonėms vis vien reikia užsukti į seniūniją. Pas mus jie iškart susitvarko visus reikalus, o nuvažiavę į rajono centrą - tik dalį“, - sakė jis.

Vilkaviškio rajono Gražiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Alesė Jankauskienė irgi mano, kad dabartinė tvarka vietos žmonėms yra patogi. "Jei reikės dėl bet kokios smulkmenos važinėti į savivaldybės centrą Vilkaviškį, iki kurio - daugiau kaip 20 kilometrų, ne visi galės. Viešasis transportas važinėja retai ir juo nelabai pasikliausi tokiu atveju“, - pabrėžė ji.

Nerimas nepagrįstas

Minėta pataisa tėra dalis paketo, kuris dar praėjusių metų vasarą Seime buvo registruotas įgyvendinant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą vieno langelio principą. Anot Seimo nario R.Šimašiaus, nauja sistema leistų sumažinti administracinę naštą, nes dėl kai kurių civilinės būklės aktų patvirtinimo pačiam žmogui kreiptis nebereikėtų, o jų registracija būtų atliekama pagal dokumentus, institucijų persiunčiamus elektroniniu būdu.

„Popierinių civilinės būklės aktų nebeliktų, todėl ir dėl mirties liudijimų kreiptis nereikėtų. Dabar seniūnų atliekamos funkcijos iš tikrųjų niekam nebūtų net perduodamos. Tad seniūnų ir kaimų gyventojų nerimas - visiškai nepagrįstas. Žmonėms nereikėtų dėl mirties liudijimo važiuoti nei į seniūnijas, nei į merijų civilinės metrikacijos skyrius“, - LŽ aiškino R.Šimašius.

Tačiau jis nesantis tikras, ar pataisos bus priimtos, nes joms priešinasi dalis parlamentarų. Joms nebuvo linkę pritarti ir civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojai. Mat įdiegus naujoves kai kurie jų gali netekti darbo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"