TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Misija Libane: nežinia, kurią pusę ginti

2006 08 19 0:00
"Atrodo, lietuviai nieko kito ir nemoka, tik šaudyti: kai tik kur kyla karinis konfliktas, tuoj siūlomės prisidėti", - kritikavo radikaliomis pažiūromis garsėjantis Seimo narys liberaldemokratas Julius Veselka.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Premjero ir krašto apsaugos ministro pritarimas Lietuvos karių siuntimui į Libaną nustebino ir politikus, ir ekspertus

NATO valstybių vyriausybėms vienai po kitos priimant sprendimus siųsti savo taikdarius į Libaną Lietuvos ministrų kabineto darbotvarkėje tokio klausimo dar nėra. Tačiau premjero Gedimino Kirkilo ir krašto apsaugos ministro Juozo Oleko jau pareikšti pritarimai tokiai misijai išgąsdino kai kuriuos politikus ir politologus.

"Premjeras Kirkilas neatsargiai pasielgė viešai pareikšdamas idėją apie šią Lietuvos misiją. Reikėjo pirma gerai pasvarstyti, pasitarti su specialistais, politikais. Juk Lietuva ir taip jau turi nemažai tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos vykdyti nelabai sekasi - pavyzdžiui, nesugebama pasiųsti elitinių karių į Afganistaną", - LŽ sakė politologas Raimundas Lopata.

Vieni siunčia, kiti - ne

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba prieš savaitę priėmė rezoliuciją, kuria leidžiama dislokuoti Libane iki 15 tūkst. karių, turinčių padėti įgyvendinti tarp Libano ir Izraelio sudarytas paliaubas.

Be to, JT kariai turėtų padėti Libano armijai nustatyti šalies pietuose buferinę zoną. Tikimasi, kad Pietų Libane per 10-15 dienų bus galima dislokuoti pirmuosius 3500 taikdarių.

Norvegijos vyriausybė jau pranešė į Libaną siųsianti keturis torpedinius katerius, Italija yra pasirengusi dislokuoti iki 3000 karių, Prancūzija siųs tik 200 karo inžinierių, prisidėsiančių prie tų 200 kariškių, kurie jau tarnauja UNIFIL. O štai Vokietijos kanclerė Angela Merkel vakar pranešė, kad Vokietija savo kariškių į Libaną nesiųs.

Lietuvos krašto apsaugos ministras, šią savaitę lankydamasis Prezidentūroje, pareiškė, esą jei Lietuva gaus kvietimą prisidėti prie Jungtinių Tautų misijos, mūsų kariai gali būti išsiųsti į Libaną. Vėliau Olekas patikslino, kad iš pradžių į Libaną tikriausiai būtų siunčiama nedidelė grupė karių. "Jei iš Jungtinių Tautų kvietimas į misiją ateis, su kolega užsienio reikalų ministru ir kitais specialistais detaliai aptarsime šį klausimą. Tačiau pirma turi būti politinis sprendimas ir pritarimas, - vakar LŽ tvirtino Olekas. - Nesiveršime kaip akis išdegę į Libaną - turime pakankamai uždavinių Afganistane, Irake, Kosove. Ko iš tiesų pirmiausia reikia Libanui, tai humanitarinės paramos. O paskui, jei bus pritarta ir nuspręsta, galbūt verta ten pasiųsti vieną kitą štabo karininką, be to, tikslinės pagalbos. Pavyzdžiui, tokios, kokią siuntėme į Pakistaną - vandenvalos įrenginių specialistų".

Lietuvos Vyriausybė jau yra skyrusi 300 tūkst. litų humanitarinę pagalbą karo nuniokotam Libanui.

"Visas pasaulis, taip pat ir Lietuva, suinteresuotas, kad šiame regione kuo greičiau būtų įvesta taika. Ir jei mūsų valstybė bus pakviesta, manau, turėtume prisidėti prie šios misijos", - interviu Žinių radijui šią savaitę pareiškė premjeras Kirkilas. Tačiau, anot jo, bus atkreiptas dėmesys į nevyriausybinių organizacijų, politologų nuomonę.

Daug abejonių

Kai kurie ekspertai skeptiškai vertina galimybę siųsti Lietuvos karius į Libaną. Anot jų, net neaišku, kurią iš kovojančiųjų pusių reikėtų ginti, be to, tame regione Lietuvos valstybė neturi jokių apčiuopiamų interesų.

Antai kovodama su terorizmu Afganistane ir Irake drauge su amerikiečiais ir kitais NATO partneriais Lietuva gali tikėtis sulaukti partnerių pagalbos, jei jai iškiltų karo grėsmė. BNS nuogąstauja, kad įprastinės (konvencinės) kariuomenės pajėgos gali būti neefektyvios neutralizuojant konfliktą, kurio vienas dalyvių - patyrusios ir partizaninių kovų užgrūdintos teroristinės organizacijos "Hezbollah" kovotojai.

Anot politologo Lopatos, svarstant panašius klausimus Seime kyla didžiulės batalijos, ir tai rodo, kad visuomenė skeptiškai vertina Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse misijose.

Neskubėti galvotrūkčiais į Libaną siūlo ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto narys Alvydas Sadeckas. "Prieš tai turėtume pasitarti ir nutarti, ar Lietuva pajėgi dalyvauti tokiose operacijose", - kalbėjo Sadeckas.

Siūlo prisidėti politikams

Arabų šalių žinovo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos centro vadovo Edgūno Račiaus nuomone, Lietuvai siųsti karių į Libaną neverta pirmiausia todėl, jog tai labai brangu. "Mūsų šalis jau giliai įklimpusi į misijas Irake ir Afganistane - jos mums jau dabar kainuoja nepigiai, o kitąmet kainuos dar brangiau", - perspėjo Račius.

Skeptiškai Račius kalbėjo ir apie humanitarinę paramą Libanui. "Lietuva tokiais atvejais pasiūlo keletą šimtų tūkstančių litų - tai juokinga, palyginti su milijonais, kuriuos perveda kitos šalys, iškart pasirodome, jog esame skurdžiai. Jau geriau mūsų politikai dalyvautų tarptautinėse misijose politiškai, t.y. padėtų susitarti dėl taikos. Būtent tai intensyviai daro Švedijos, Norvegijos, Suomijos politikai", - patarė arabų reikalų specialistas Račius.

Noras šaudyti?

Dar kategoriškiau kalbėjo radikaliomis pažiūromis garsėjantis Seimo narys liberaldemokratas Julius Veselka. "Atrodo, lietuviai nieko kito ir nemoka, tik šaudyti: kai tik kur kyla karinis konfliktas, tuoj siūlomės prisidėti", - kritikavo Veselka.

Jis kategoriškai nusistatęs ir prieš Lietuvos dalyvavimą žydų ir arabų konflikte. "Šis konfliktas labai senas ir didelis, todėl kitos Europos šalys neskuba ten veltis, o mūsų socialdemokratai jau lenda", - peikė Seimo narys. Jo nuomone, reikia apsiriboti humanitarine parama. "Tada pagarsėtume ir kaip geradariai, ir kaip smerkianti karą tauta", - svarstė Veselka.

Misijos brangs

Beje, kitąmet Vyriausybė planuoja maždaug 30 mln. litų daugiau išleisti karių dalyvavimui tarptautinėse misijose. Šiemet tam tikslui skirta 60 mln. litų, kitąmet numatyta 90.

Didžioji dalis šių lėšų atiteks misijai Afganistane, kur Lietuva vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG). Šiuo metu 221 Lietuvos karys dalyvauja misijose Irake, Afganistane, Balkanuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"