TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Miškų prižiūrėtojams siūlomas prokurorų vaidmuo

2015 07 29 6:00
VMT pareigūnams dažnai tenka susidurti su atvejais, kai pasikėsinama į valstybinės reikšmės miškus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Nors dar prieš trejus metus Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ginti viešąjį interesą jai priskirtoje srityje yra kiekvienos valstybės institucijos, o ne tik prokurorų pareiga, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) iki šiol negali to daryti, nes tokios teisės jai nesuteikia Miškų įstatymas.

Šio įstatymo pataisas Aplinkos ministerija, kuriai pavaldi VMT, jau parengė, tačiau geriausiu atveju Seimas jas priims tik metų pabaigoje. Mat tiek specialistai, tiek politikai nesutaria, ar miškų priežiūra ir jos kontrole užsiimančiai institucijai tikrai reikia teisės ginti viešąjį interesą.

Platesnės teisės

Miškų įstatymas numato, kad VMT pareigūnai privalo organizuoti ir vykdyti miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų. Gavę pranešimą apie Miškų įstatymo ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, turi imtis priemonių jiems išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti. Jei patys negali to padaryti, privalo informuoti kitą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių.

Pataisų aiškinamajame rašte Aplinkos ministerija tikina, kad būtų kur kas paprasčiau ir racionaliau, jeigu VMT galėtų ne tik savarankiškai veikti, bet ir prireikus ginti viešąjį interesą, pareikšti ieškinius, pateikti pareiškimus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams. Tai įmanoma tik Miškų įstatyme įtvirtinus tokias šios tarnybos teises.

Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad viešasis interesas yra konstitucinė vertybė. Tai, kad visos valstybės institucijos joms patikėtose srityse privalo ginti viešąjį interesą, net jeigu ši teisė taip pat priskirta prokurorams, 2012 metais išaiškino ir Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Biržų pilies kultūrinio rezervato teritorijoje esančią žemę.

Aplinkos ministerija siūlo, kad Miškų įstatymo pataisos būtų svarstomos ir priimamos per Seimo rudens sesiją, o įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Manoma, kad VMT turės būti įsteigtos 1-2 specialistų teisininkų pareigybės, o joms išlaikyti kasmet papildomai reikės 13-26 tūkst. eurų.

Nereikėtų tarpininkų

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis neslėpė, kad minėtos pataisos parengtos ne pačios ministerijos iniciatyva, o Vyriausybės pavedimu. Vis dėlto suteikti galimybę VMT pareigūnams ginti viešąjį interesą verta vien dėl to, kad jiems palyginti dažnai tenka susidurti su atvejais, kai pasikėsinama į valstybinės reikšmės miškus. „Kai nustatomas valstybinės reikšmės miškų neteisėtas užėmimas (o tokių atvejų vis dar būna), VMT pareigūnai galėtų patys kreiptis į teismą ir ten ginti viešąjį interesą“, - aiškino N. Kupstaitis.

LŽ kalbinta Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė pritarė Aplinkos ministerijos sumanymui. Ji stebėjosi, kaip galimas toks funkcijų paskirstymas, kai viešąjį interesą gina tik prokuratūra, o visos kitos valstybės institucijos lieka nuošalyje, nors jos tiesiogiai susiduria su pažeidimais.

„Man nesuprantama, kodėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę ginti viešąjį interesą, o VMT, Saugomų teritorijų tarnyba, nacionalinių parkų direkcijos - ne. Tai nėra teisinga, nes kol vietoje parengti dokumentai pasiekia centrinę įstaigą, kol specialistai Vilniuje sėdintiems valdininkams ar prokurorams išaiškina pažeidimo esmę, praeina daug laiko. Be to, besikreipiantieji ne visada būna suprasti“, - kalbėjo A. Stancikienė.

Ji pažymėjo, kad prokuroras negali būti visų sričių specialistas ir jose išmanyti. Ginti viešąjį interesą turėtų tam tikros srities kompetentingi specialistai, kurie patys ir fiksuoja pažeidimus.

Neslepia abejonių

VMT Miškų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Ivanauskas LŽ pasakojo, kad dažniausias pažeidimas - neteisėtas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Ypač dažnai tai daroma pajūryje, prie didžiųjų miestų.

Algimantas Salamakinas.

„Tokiais atvejais kreipiamės į Aplinkos ministeriją, kuriai suteikta teisė ginti viešąjį interesą“, - sakė M. Ivanauskas. Anot jo, dažniausiai pagal miškininkų parengtus dokumentus teismuose viešąjį interesą gina prokurorai, nes jie yra sukaupę gana daug patirties tiek rengiant dokumentus teismams, tiek dalyvaujant jų posėdžiuose. „Mes, miškininkai, nesame tokie geri teisės žinovai kaip prokurorai, todėl viešasis interesas gali būti geriau apgintas, kai tai darys būtent prokuroras, o ne mūsų specialistas“, - tvirtino M. Ivanauskas.

Abejonių dėl siūlomų pataisų neslėpė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Anot jo, ir dabar, jei miškininkai aptinka kokių nors pažeidimų, jie turi teisę taikyti įvairias drausminamąsias priemones. „Valdininkai turi griežtai apibrėžtas funkcijas. Tad nelabai aišku, kokį viešąjį interesą jie galėtų ginti. Ministerijos sumanymas man nelabai suprantamas“, - LŽ teigė parlamentaras.

Pasak jo, jei iš tikrųjų tarnybos specialistams teks atstovauti teismuose ginant viešąjį interesą, prireiks kurti gerai tam pasirengusių specialistų grupę, o jai išlaikyti reikės papildomų lėšų. Kai pataisų projektas pasieks Seimą, jis, anot A. Salamakino, bus labai kruopščiai išanalizuotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"