TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mitingas, kuriame atmesta baimė

2012 08 23 13:48
A.Terlecko teigimu, dažnai nepelnytai užmirštamas Laisvės lygos vaidmuo kelyje į Lietuvos laisvę/Oresto Gurevičiaus nuotrauka

1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją vykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo pasėjo Lietuvoje laisvės sėklą. Būtent tada buvo nugalėta baimė ir paskelbta atvira kova prieš neteisėtą sovietinę valdžią – taip kalbėjo Seime vykstančio forumo mitingo metinėms paminėti dalyviai.

Ketvirtadienį Seime vykusiame forume „Tiesos sakymas griaunant blogio imperiją“ buvo prisimintos mitingo organizavimo aplinkybės, Lietuvos laisvės lygos vaidmuo kovoje už Lietuvos laisvę, kalbėta apie istorinę ir politinę mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo reikšmę. Forumo dalyvių nuomone, šis mitingas buvo lietuvių tautos naujausiosios istorijos lūžio taškas.

Nuosprendis blogio imperijai

Sveikinimo žodį forumo dalyviams taręs Seimo pirmininkės pavaduotojas Erikas Tamašauskas sakė, kad prieš 25 metus pirmą kartą viešai ir nedviprasmiškai ištarta, kad Lietuva okupuota. „Būrelis drąsių žmonių paskelbė nuosprendį blogio imperijai“, - kalbėjo E.Tamašauskas. Jo teigimu, neaišku, kaip būtų susiklosčiusi šalies istorija, jei mitingas prie A.Mickevičiaus paminklo nebūtų įvykęs.

Pasak E.Tamašausko, žodžio „laisvė“ tuo metu bijojo net dalis Sąjūdžio aktyvistų. Tuo tarpu disidentai, suorganizavę rugpjūčio 23 dienos mitingą, buvo laisvi žmonės. „Antanas Terleckas nebijojo kalėjimo tamsos, nes visur jautėsi laisvas“, - sakė Seimo pirmininkės pavaduotojas. Jo teigimu, mitingo dėka įvyko tautos istorijos lūžis – aiškiai įvardyta, kas mes esame. Po metų Sąjūdžio organizuotame mitinge Vingio parke jau susirinko 250 tūkstančių žmonių, o į Baltijos kelią stojo 2 milijonai lietuvių, latvių ir estų.

E.Tamašausko teigimu, vienas didžiausių mitingo organizatorių nuopelnų buvo tas, kad jie sakė tiesą. „Tiesos reikia visada. Todėl ir šiandien privalome būti atviri, įvardyti tai, kas mūsų valstybėje blogai, ir atsakingai imtis priemonių toms negerovėms taisyti. Jei nesugebėsime to padaryti, mūsų laisvė praras prasmę“, - kalbėjo E.Tamašauskas.

Įvyko perversmas

Forume kalbėjęs pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis teigė, kad rugpjūčio 23 dienos mitingas – didžios reikšmės įvykis. „Negalime sakyti, kaip žinomoje dainoje, „kažkas atsitiko“. Ne, atsitiko kur kas anksčiau, bet prieš 25 metus pratrūko, pirmą sykį prasiveržė viešo protesto ir reikalavimo forma“, - kalbėjo V.Landsbergis.

Jo teigimu, rugpjūčio 23-ąją įvyko tam tikras perversmas: buvo atmesta baimė, kad nieko negalima daryti. Tą baimę atmetę disidentai, V.Landsbergio teigimu, buvo „politiniai laisvamaniai, sąžinės laisvės kovotojai.“

„Vincas Kudirka „Tėvynės varpuose“ yra rašęs, kad lietuviams reikia turėti gairę, o ne tik drebinti kinkas. Jis pasakojo kaip ir anekdotą, kaip ir faktą, tokį atsitikimą, kai Napoleonas sutiko lietuvių delegaciją. Kai Napoleonas jų paklausė, „ko jūs norite?“, lietuviai tik bučiavo jo ranką ir žiūrėjo, ką imperatorius duos. Štai tokių refleksų buvo ir tebėra. Ir dabar daug kas žiūri, ką duos Kėdainių imperatorius, o ne ko mes iš tikrųjų norime, ko reikalaujame“, - kalbėjo V.Landsbergis.

Europarlamentaro teigimu, mitingu prie A.Mickevičiaus paminklo buvo atmestas pavaldumas sovietinei valdžiai, buvo viešai pasakyta, kad ji yra neteisėta. „Susirinko žmonės, prabilo, atmesdami baimę ir pavaldumą. Po metų atėjo pasekėjai ir Lietuvos Sąjūdžio vardu malkų ne tiek dar priskaldė. Ėmė ir laisvę tautai paskelbė, su niekuo visai nesuderinę. Ir tie prie A.Mickevičiaus paminklo su niekuo nebuvo suderinę, tik su savo sąžine ir valia. Ir tai buvo didysis pavyzdys. Iš ištryškusio šaltinio išsiliejo didžiulė upė ir išnešė nelaisvės ledus“, - sakė V.Landsbergis.

Kalbėdamas jis taip pat išreiškė nusivylimą, kad žiniasklaidoje plačiai nėra skelbiama apie ketvirtadienio vakarą vyksiantį mitingą prie A.Mickevičiaus paminklo.

"Bijojau kalėjimo"

Vienas 1987-ųjų rugpjūčio 23-osios mitingo organizatorių, Lietuvos laisvės lygos (LLL) vadovas Antanas Terleckas išreiškė apgailestavimą, kad kalbant apie Lietuvos kelią į laisvę nuolat pabrėžiamas tik Sąjūdžio vaidmuo, tuo tarpu LLL dažnai nepelnytai užmirštama. Jis teigė viliąsis, kad 25-ųjų mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo metinių proga vykstantis forumas taps akstinu pakeisti tokį požiūrį.

A.Terleckas kalbėdamas pabrėžė, kad netiesa, kad jis nebijojo kalėjimo. „Aš bijojau kalėjimo, ir čia sėdintys mano draugai, aišku, bijojo. Bet jie jautė pareigą. Jeigu mūsų tauta yra okupuota, mes privalome kovoti“, - prisiminė A.Terleckas. Jo teigimu, ne visi bausmę atlikę disidentai vėl ryždavosi imtis kovos su sovietine valdžia. Vis tik tokių žmonių buvo gerokai daugiau, nei tikėjosi sovietai.

Pasėta laisvės sėkla

Buvęs disidentas, dabar Seimo narys Vytautas Bogušis dalijosi prisiminimais apie 1987-ųjų rugpjūčio 23-osios mitingo organizavimą. Jis pasakojo, kad sprendimas jį rengti buvo priimtas sodyboje švenčiant jo žmonos gimtadienį liepos 4 dieną. Liepos 26 dieną galutinai suderintas „Kreipimosi į geros valios žmones pagerbti Stalino-Hitlerio teroro aukas“ tekstas, jį pasirašė pats V.Bogušis, taip pat A.Terleckas, Petras Cidzikas ir s. Nijolė Sadūnaitė.

V.Bogušis pasakojo, kad sunkiausia užduotis jiems tuomet atrodė pasiekti Vakarų žiniasklaidą, kuri galėtų paskelbti apie mitingą, taip atkreipdama Vakarų visuomenių dėmesį ir padėdama sukviesti į mitingą lietuvius. Pasak V.Bogušio, svarstyti įvairūs būdai, kaip tai padaryti, tačiau puiki proga tai padaryti atsirado visiškai netikėtai. Į Vilnių atvyko grupė išeivijos jaunuolių. Tuomet A.Terlecko namuose apsilankiusią lietuvę studentę iš JAV Mildą Palubinskaitę jie nusprendė mintinai išmokyti pranešimo apie vyksiantį mitingą tekstą. Taip norėta apsisaugoti, kad jis nepatektų į KGB rankas. Netrukus apie mitingą paskelbė Vatikano radijas, vėliau ir Laisvosios Europos radijas, ir žinia apie planuojamą demonstraciją pasklido.

Pasak V.Bogušio, KGB ėmėsi įvairiausių priemonių mitingui sužlugdyti. Mitingo išvakarėse turėjo vykti jaunesniojo jo brolio vestuvės. „Jaunosios dėdė Vladimiras Beriozovas, dirbęs Lietuvos komunistų partijos Centro komitete, vertė jaunesnįjį brolį įkalbinti mane nedalyvauti mitinge, parašyti į „Tiesą“ straipsnį, smerkiantį mitingą, antraip vestuvės neįvyks. Vestuvės tikrai neįvyko. Jaunoji Santuokų rūmuose nepasirodė. Tačiau vestuvių svečiai gausiu būriu papildė mitingo dalyvių gretas ir iki šiandien didžiuojasi turėję progą dalyvauti istoriniame įvykyje“, - prisiminimais dalijosi V.Bogušis.

„Po to prasidėjo persekiojimai, svarstymai, tardymai, smerkimai, net fizinė prievarta, tačiau laisvės sėkla jau buvo pasėta“, - pasakojo V.Bogušis.

1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją Vilniuje, prie poeto A.Mickevičiaus paminklo, vykusį mitingą surengė Lietuvos laisvės lyga. Jame pirmą kartą viešai prabilta apie vadinamąjį Molotovo ir Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių diktatoriai – Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio Europos šalis į įtakos sferas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"