TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mobiliuoju - ir apie karą, ir apie spūstis

2015 04 07 6:00
Jūris Targonskas Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Trejus metus veikianti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, leidžianti pranešimus apie ekstremalias situacijas į gyventojų mobiliuosius telefonus perduoti vos per 12 sekundžių, jau pagelbėjo daugiau kaip 50 kartų. Ji būtų dar efektyvesnė, jei žmonės prisimintų, kad prisijungti prie pranešimų turi patys.

Lietuva, pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) valstybių prieš trejus metus įdiegusi 15 mln. litų (apie 4,3 mln. eurų) kainavusią gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, užtikrinančią informacijos apie gresiančią ar jau esančią ekstremaliąją situaciją perdavimą trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus, kitaip nei Jungtinės Amerikos Valstijos, neturi teisinės bazės, leidžiančios žinutes siųsti automatiškai. Būtent dėl to mobiliųjų savininkai, norintys būti informuoti, turi patys aktyvinti pranešimo priėmimo funkciją savo telefonuose - kaip tai padaryti, esą nesunkiai perpranta net vaikai.

„Kai mus kritikuoja, kad gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema veikia blogai, nes žmonės negauna pranešimų, visada paklausiu, ar jie yra prie jos prisijungę. Dažniausiai paaiškėja, kad didžiausi kritikai ja tiesiog nesinaudoja“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Sirenos ne visur girdimos

- Kaip Lietuvoje veikia gyventojų informavimo apie ekstremalias situacijas sistema?

- Ši sistema mūsų šalyje susideda iš dviejų dalių: įprastinių sirenų ir naujosios Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, leidžiančios perduoti pranešimus į gyventojų mobiliuosius telefonus.

Šiuo metu Lietuvoje yra 868 sirenos - didžiuosiuose miestuose ir rajonų centruose. Jos įjungiamos iš savivaldybių, turinčių valdymo punktus. Kai norime sistemą aktyvinti visos Lietuvos mastu, siunčiame pranešimą į savivaldybes, ir šios nustatytu metu įjungia sirenas.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo per mobiliuosius telefonus sistema aktyvinama iš mūsų departamento. Turime įrengtą darbo vietą, kur kompiuteriu žemėlapyje galime pažymėti bet kurią Lietuvos teritoriją, net konkretų objektą, ir informuoti toje zonoje esančius prisijungusius gyventojus. Ši sistema labai svarbi pirmiausia žmonėms iš mažesnių gyvenviečių, kaimų, kur arti nėra tradicinių sirenų. Miestų gyventojai gauna informaciją iš žiniasklaidos, girdi sirenas, o kaimo žmonės neretai laukuose teturi mobilųjį telefoną. Prisijungę prie programos, jie neliktų neįspėti grėsmės atveju.

Svarbu prisijungti

- Žmonės neretai teiraujasi, kodėl vieni tuos pranešimus gauna, o kiti - ne?

- Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tie, kurie pranešimų negauna, yra nusistatę pranešimo priėmimo funkciją savo telefone. Ši paslauga nėra teikiama priverstinai - žmogus turi pareikšti norą ją gauti, tai yra atitinkamai nustatyti telefoną. Prisijungusieji pranešimus gauna, nebent vyksta mobiliojo ryšio bokšto, iš kurio gyventoją pasiekia signalas, profilaktika. Sistemos bandymo metu nustatėme, kad pranešimai pasiekia 70-80 proc. adresatų. Panašius rodiklius skelbia ir Olandija, po mūsų įdiegusi informavimo sistemą.

Ši paslauga teikiama nemokamai, o specialus kanalas, kuriuo siunčiami pranešimai, leidžia išvengti vadinamojo Naujųjų metų efekto, kai įprastiniai SMS pranešimai stringa, ekstremalių situacijų atveju padeda komunikuoti specialiosioms tarnyboms ir panašiai.

- Vis dėlto dalis gyventojų teigia apie galimybę gauti įspėjimus telefonu negirdėję?

- Padarėme didžiulį darbą viešindami sistemą, sukūrėme net atskirą interneto puslapį, kuriame paveikslėliais iliustruojame, kaip gyventojai turėtų aktyvinti pranešimų gavimo funkciją. Išdalijome daugiau kaip pusę milijono informacinių lankstinukų - aktyvinimo instrukcijų.

Apklausos rodo, kad per pastaruosius dvejus metus apie šią sistemą sužinojo daugiau kaip 50 proc. Lietuvos žmonių, iš kurių per 75 proc. sakė, kad tai - būtina paslauga.

Žinoma, asmenims, kurie ne tokie imlūs technikos naujovėms, prisijungti prie sistemos gali būti sudėtingiau. Dėl to neretai rengiame akcijas, per kurias padedame gyventojams aktyvinti šią paslaugą: tai vieno, tai kito miesto, miestelio centre, ypač vykstant įvairioms šventėms, į kurias susirenka daugiau žmonių, specialiai pažymėtose vietose padedame aktyvinti telefonus.

Įspėjimai – net apie spūstis

- Ar dažni atvejai, kai gyventojus būtina informuoti apie kokias nors grėsmes?

- Nuo 2012 metų rugpjūčio 1-osios, kai sistema buvo įdiegta, jau 52 kartus informavome gyventojus apie realias situacijas. Jei lygintume su sirenų tinklu, kuris per visus atkurtos nepriklausomybės metus buvo aktyvintas vieną kartą, naujoji programa yra tikrai efektyvi.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema pasitvirtino pajūrio zonoje, kur galime greitai įspėti žmones apie stipraus vėjo grėsmę. Neseniai Lazdijų rajono savivaldybė savo iniciatyva, naudodamasi šia sistema, išplatino pranešimą apie dingusį žmogų. Skelbiame žinias dėl cheminio pavojaus, informuojame apie gamtos reiškinius, net apie dideles transporto spūstis. Pavyzdžiui, kilus didelei avarijai „Via Balticos“ magistralėje, turime galimybę pasižymėti kelio ruožą ir periodiškai perduoti žinutes apie situaciją toje zonoje esantiems vairuotojams.

Ši sistema būtų plačiai pritaikoma ir galimo karinio konflikto atveju: galime nukreipti gyventojus į evakuacijos vietas, nurodyti kryptis, kuriomis žmonėms geriausiai trauktis, suteikti kitą informaciją. Taip pat veikti galime kilus radiaciniam pavojui, potvyniams, audroms, kitoms grėsmėms. Šablonai yra įdiegti sistemoje, budėtojams telieka įrašyti konkrečias aplinkybes, laiką bei teritoriją, ir žmonės gauna informaciją.

- Ar, jūsų akimis, šios sistemos įdiegimas pasitvirtino?

- Buvome pirmieji ES, įdiegę tokią Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl visų žvilgsniai dabar nukreipti į mus. ES informacinių technologijų institutas, atlikęs įvairių įspėjimo sistemų - žiniasklaidos kanalais, sirenomis, trumposiomis žinutėmis - analizę, mūsų pritaikytą technologiją pripažino pažangiausia.

Mano, kaip civilinės saugos specialisto, manymu, sistema pateisino lūkesčius jau vien todėl, kad neturime taip dažnai jungti sirenų, ypač konkrečiuose rajonuose, gavę, pavyzdžiui, informacijos apie avariją kelyje. Naująją sistemą, dar plačiau jungiantis gyventojams, galima būtų naudoti informuojant ne tik apie grėsmes, bet ir kitais atvejais: tarkime, prireikus reto kraujo donoro, skelbiant nusikaltėlio paiešką ir panašiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"