TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokėjimo kortelės: patogu, bet nesaugu?

2012 09 04 7:40
Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Atsidaro žmogus savo sąskaitą internete ir pamato - pinigų ten nebėra. Buvo ir dingo... Taip atsitinka pasidarbavus sukčiams, kurių vienas metodų - per bankomatą ar atsiskaitymo vietoje sužinoti jūsų duomenis, PIN kodą ir apšvarinti sąskaitą.

Tikriausiai nedaug rastume žmonių, kurie nesinaudotų banko mokėjimo kortele. Tačiau joje, be patogumų, slypi ir pavojus, ypač jei kortelės savininkas elgiasi nerūpestingai. Dažnai atsiskaitydami kortele parduotuvėje ar kavinėje gyventojai ramiausiai renka kodą, nepasirūpina net pridengti klaviatūros, nors greta paprastai visada būna pašalinių žmonių. Paskui nugvelbti piniginę su kortele ir įsidėti į kišenę jūsų pinigus tėra primityviausias būdas.

Ypač atsargiems derėtų būti imant pinigus iš bankomatų. "Sukčiai prie jų pritaiso specialią aparatūrą, kuria be vargo nuskaito magnetinėje juostelėje esančius žmogaus duomenis, sužino PIN kodą ir tada ištuština sąskaitą", - LŽ sakė Bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas, SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Kriminalistai vis dažniau susiduria su neseniai atsiradusia naujove, kurią tiksliausiai būtų galima pavadinti uždėtine klaviatūra. / SEB nuotrauka

Pritvirtintą "svetimkūnį" pastebėjo klientas

Kauno ekonominės policijos pareigūnai šiuo metu baigia tirti vienos sukčių gaujos, veikusios tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bylą. Į policiją kreipėsi banko klientas, kuris ant vieno komercinio banko bankomato pastebėjo pritvirtintą įtartiną "svetimkūnį". Vyras jį nuėmė ir atnešė į komisariatą. Paaiškėjo, kad tai plastikinis įrenginys, skirtas banko klientų duomenims nuskaityti. Patikrinę šio banko bankomatus policininkai jų rado dar ant kelių bankomatų.

Įtariamieji greitai buvo nustatyti, mat juos užfiksavo vaizdo kameros. Nustatyta, kad duomenis nuskaitantys sukčiai pinigus išgrynindavo keliose užsienio šalyse. Paprastai taip elgiasi visi "bankomatiniai" nusikaltėliai: grynieji imami ne toje valstybėje, kurioje vagiami duomenys. Todėl gerų rezultatų pasiekiama tik bendradarbiaujant su užsienio kolegomis. A.Šapola parodė estų atsiųstą nuotrauką, kurioje vaizdo kamera užfiksuotas įtariamasis. Beje, šiuo atveju jis pats tyrėjams paliko "kabliuką": nuotraukoje aiškiai matyti rumuniškas laikraštis, todėl manoma, jog nusikaltimą padarė rumunų tautybės vyras.

Tokiais atvejais banko klientai paprastai nenukenčia, nes nustačius, kad žmogus nukentėjo ne dėl savo kaltės, bankas nuostolius atlygina. Minimu atveju, pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) 2-ojo poskyrio viršininko Arūno Čepkausko, bankas patyrė daugiau kaip 20 tūkst. litų nuostolių.

Sukčiai ant tikros klaviatūros uždeda plonytį gaubtą su specialiais davikliais, o duomenis nuskaitantis panašus gaubtas tvirtinamas prie plyšio, į kurį kišama kortelė. / SEB nuotrauka

Prigaminta nelegalių kortelių

Grynindami pinigus sukčiai naudojasi pačių pasigamintomis mokėjimo kortelėmis, į kurių magnetines juosteles įrašomi nuskaityti banko kliento duomenys. Tačiau tokios padirbtos kortelės jiems praverčia ne tik pinigams gryninti. Neseniai Kauno pareigūnus pasiekė informacija, kad viename naktiniame klube atsiskaitoma įtartinomis mokėjimo kortelėmis, kurios akivaizdžiai išduotos ne Lietuvos bankuose. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad naudojantis suklastotomis įvairių komercinių bankų kortelėmis buvo bandyta atlikti 176 neteisėtas finansines operacijas už daugiau kaip 600 tūkst. litų. Sukčiams tai pavyko sėkmingai padaryti net 31 kartą.

Tačiau dosniai tekantį pinigų srautą netrukus nutraukė pareigūnai. Įtariamieji buvo nustatyti ir vietoj naktinio klubo atsidūrė areštinėje. Atlikdama kratas policija aptiko solidų "grobį": prietaisą hologramoms karpyti, magnetinių juostelių ritinių, folijos hologramoms, plastikinėms kortelėms gaminti, mokėjimo kortelių ruošinių, jau padarytų netikrų kortelių, aukštos kokybės įrangą.

Panašiai buvo sulaikyti ir sukčiai, atsiskaitantys suklastotomis kortelėmis prekybos centruose.

A.Šapolos teigimu, ir sukčiai, ir jų naudojama duomenų nuskaitymo įranga nuolat tobulėja. A.Čepkauskas sako, kad šiuos nusikaltimus darantys asmenys yra išprusę informacinių technologijų srityje.

Magnetinės juostelės - masalas sukčiams

Kaip jau minėta, nusikaltėliai naudojasi specialia įranga duomenims, esantiems magnetinėse juostelėse, nuskaityti. Tačiau iš lusto, esančio ant kortelės, duomenų nuskaityti neįmanoma. Atrodytų, viskas paprasta: užtenka panaikinti juostelę, palikti tik lustą, ir klientai galės jaustis saugūs. Tačiau didžiausia bėda ta, kad ne visur pasaulyje lustai naudojami. Pavyzdžiui, JAV išduotose mokėjimo kortelėse tėra juostelės. Todėl žmogus, turėdamas kortelę tik su  lustu, negalės nei išsigryninti pinigų, nei atsiskaityti kortele. "Lietuvoje išduotos kortelės turi dvigubą informaciją. Viena vertus, tai patogu šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kai daugelis šalių lustų dar nenaudoja. Kita vertus, tokia sistema palanki nusikaltėliams", - kalbėjo A.Šapola.

Bankai imasi papildomų klientų apsaugos priemonių, viena jų - stebėti žmogaus atsiskaitymus ir pinigų gryninimą. "Pavyzdžiui, bankas mato, kad asmuo atsiskaitė kur nors Vilniuje, degalinėje, o po kelių valandų gaunama informacija, jog ta pačia kortele pinigai išgryninami Niujorke. Tuomet kortelė blokuojama, banko darbuotojai ieško kliento norėdami išsiaiškinti situaciją. Juk suprantama, kad žmogus per kokias keturias valandas negali atsidurti Niujorke", - aiškino Bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

Yra dar vienas būdas, kurį derėtų žinoti visiems dažnai keliaujantiems žmonėms. Kai kuriose šalyse, kur tokio pobūdžio nusikaltimai - atsiskaitymai ar pinigų gryninimas netikromis mokėjimo kortelėmis - itin paplitę, taikomas geoblokavimas. Pavyzdžiui, Indijoje Lietuvos piliečiai negalėtų atlikti šių operacijų. Norėdami disponuoti savo pinigais jie apie būsimą kelionę turi pranešti bankui, tada nurodytu laikotarpiu kortelė nebus blokuojama. Ši sistema Lietuvos bankuose įdiegta vos prieš kelerius metus.

Pasak S.Kropo, bankams nenaudinga skleisti informaciją apie patirtą žalą.

Nusikaltėliai turi aukštąjį išsilavinimą

Tiek bankai, tiek policija pažymi, kad tokio pobūdžio nusikaltimų šiuo metu mažėja. Bene daugiausia jų užregistruota 2008-aisiais. "Dabar tokių bylų gauname vis mažiau. Sukčiai keliasi į elektroninę erdvę", - LŽ teigė Vilniaus apskrities VPK ENTS viršininkas Igoris Polikša. Tačiau, pasak jo, bankų nuostoliai 2008-2012 metais vilniečių tirtose bylose siekia... net milijoną litų. Per šį laikotarpį sostinėje buvo pradėta 30 tokio pobūdžio tyrimų. Ir tai tik ledkalnio viršūnė. Juk sukčius ne visuomet pavyksta sučiupti, ne visada fiksuojamas ir pats nusikaltimas. Jei žmogus sąskaitoje neturėjo pinigų arba turėjo labai mažai, jis paprasčiausiai nė nežino, kad buvo bandyta įsibrauti į jo sąskaitą.

A.Čepkauskas taip pat pažymėjo, jog šis nusikaltimas yra specifinis: jis laikomas įvykdytu net ir tada, kai sukčiai lieka nieko nepešę. Todėl pareigūnai prašo gyventojų: kilus menkiausiems įtarimams, kad buvo bandyta įsibrauti į jūsų sąskaitą, dingus nors ir dešimčiai litų, pastebėjus ant bankomato įtartinų "svetimkūnių", nedelsdami informuokite apie tai policiją ir banką. Taip galbūt pavyks užkirsti kelią stambioms aferoms.

Nors tokio pobūdžio nusikaltimų, anot pareigūnų, mažėja, jie vis dar yra populiarūs. Pavyzdžiui, Kaune vien šiemet sulaikyta 10 įtariamų asmenų. Kai kurie jų tyrimo baigties laukia suimti, kitiems paskirtos kitokios kardomosios priemonės. Kaip LŽ teigė A.Čepkauskas, šiuos nusikaltimus darantys asmenys dažniausiai yra išprusę informacinių technologijų, spausdinimo srityse, naudojasi visomis įmanomomis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir jų teikiamomis galimybėmis. "Nusikaltimui pasirengti taip pat būtinos tokios savybės kaip kruopštumas, atsakingumas. Tik jam padaryti dažnai pasitelkiami pašaliniai, atsitiktiniai žmonės, nieko nenutuokiantys apie pačius nusikaltėlius ir jų naudojamus metodus", - tvirtino A.Čepkauskas. Pasak pareigūno, galima nupiešti ir apytikrį nusikaltėlių portretą. Tai dažniausiai gerą išsilavinimą ir oficialų darbą turintys 20-30 metų vyrai, o jų einamos pareigos beveik visuomet susijusios su informacinėmis technologijomis.

Bankai informacija nesidalija

Kiek tiksliai bankai patiria žalos dėl tokio pobūdžio nusikaltimų, neskelbiama. "Jie nelinkę dalytis informacija. Paaiškėjus, kad bankas turėjo didelių nuostolių, klientai gali imti nebepasitikėti juo, gal net pereiti kitur", - LŽ sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Jo teigimu, šių duomenų neturi ir pati Bankų asociacija.

Tačiau net iš atskirų skaičių galima spręsti, kad nuostolių niekaip nepavadinsi mažais. Nusikaltėliai greitai tobulėja. Štai anksčiau, norint sužinoti PIN kodą, prie bankomatų buvo tvirtinamos miniatiūrinės vaizdo kameros, bet pakakdavo klientui renkant skaičius ranka pridengti klaviatūrą ir jis būdavo apsaugotas. Toks metodas naudojamas ir dabar, tačiau kriminalistai vis dažniau susiduria su neseniai atsiradusia naujove. Tiksliausiai ją būtų galima pavadinti uždėtine klaviatūra. Tai plonytis gaubtas, tiksliai kopijuojantis tikrąją klaviatūrą. Jame įtaisyti davikliai, parodantys, kuriuos skaičius žmogus surinko. "Kai naudojami tokie gaubtai, niekaip neapsisaugosi. Be to, jų beveik neįmanoma pamatyti, nes vizualiai niekaip neišsiskiria", - LŽ aiškino A.Šapola. Beje, tokie patys gaubtai naudojami ir duomenims iš magnetinių juostelių nuskaityti.

Lietuvos bankų klientų padėtį sunkina ir tai, kad mūsų krašte esantys bankomatai labai skirtingi, ant jų gausu įvairiausių užrašų, skiriasi tik spalvos. Tokiame margumyne pamatyti pritvirtintą "svetimkūnį" gana sunku. A.Šapola pasakojo, kad lankydamasis Helsinkyje atkreipė dėmesį į tai, jog suomių bankomatai yra absoliučiai identiški, juos visiems bankams gamina vienas gamintojas. Todėl bet koks pritvirtintas pašalinis daiktas iš karto sukelia įtarimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"