TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokesčio našta neslėgtų ne tik Katalikų bažnyčios

2015 09 03 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valdžia jau linksta pripažinti, kad Žemės mokesčio įstatyme įtvirtinta norma, pagal kurią nuo žemės mokesčio už nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atleidžiamos tik katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, yra diskriminacinė. Panaikinti tokią nelygybę turėtų išimties suteikimas ir kitoms tradicinėms religinėms organizacijoms.

Finansų ministerija parengė pataisas, kurias priėmus nuo žemės mokesčio būtų atleistos visos Lietuvoje veikiančios tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai. Valstybė pripažįsta devynias tradicines religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, stačiatikių, sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Jei siūlomoms pataisoms pritars Vyriausybė, jos keliaus į Seimą. Čia jau įregistruotos daugiau kaip dešimties įstatymų pataisos, kuriomis siekiama lygias teisės suteikti visoms Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms.

Siekia vienodų sąlygų

Katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai yra atleisti nuo žemės mokesčio pagal Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartį dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų. Kitos tradicinės ir tokiomis nelaikomos religinės bendruomenės šio mokesčio nemoka, jei nuo jo yra atleidžiamos savivaldybių tarybų sprendimu. Tiesa, jis priimamas vietos biudžeto sąskaita.

ŠV. Jono bažnyčios stogas./ Alinos Ožič nuotrauka

„Siekiame suvienodinti sąlygas ir nustatyti, kad žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, žemės mokesčiu būtų neapmokestinami“, – kalbėjo finansų viceministras Romualdas Gėgžnas. Norima, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo kitų metų.

Neneigiama, jog Seime priėmus Finansų ministerijos siūlomas pataisas, būtų galima šiokia tokia neigiama įtaka savivaldybių biudžetų pajamoms iš žemės mokesčio. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tradicinės religinės bendruomenės pernai sumokėjo 3577 eurus žemės mokesčio, užpernai – 3031 eurą.

Prašė tarsi malonės

Šakių evangelikų liuteronų parapija valdo savo maldos namus ir žemės sklypą aplink juos. Parapijos dispozicijoje yra ir Šakių vaikų globos namai su nemažu žemės sklypu. Pagal dabartinį Žemės mokesčio įstatymą ji kasmet net ir už šį sklypą, kuris naudojamas ne religinės bendruomenės reikmėms, o viso rajono socialinėms problemoms spręsti, privalo mokėti. Tiesa, kol kas tam nereikėjo leisti pinigų, surinktų iš aukotojų.

Šakių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Virginijus Kelertas./LŽ archyvo nuotrauka

„Kasmet parašau raštą ir nusižeminęs nešu į meriją – prašau, kad mūsų parapija būtų atleista nuo žemės mokesčio. Vienais metais tas raštas kažkur buvo pamestas, todėl žemės mokestį teko sumokėti. Vėliau jį mums grąžino. Tačiau būtų gerai, jei tokios nelygybės tarp religinių organizacijų nebūtų, juk Katalikų bažnyčia žemės mokesčio apskritai nemoka“, – LŽ teigė Šakių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Virginijus Kelertas.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis LŽ taip pat tikino, kad dėl dabartinio reguliavimo tam tikrą nuoskaudą jaučia ne tik evangelikai liuteronai, bet ir stačiatikiai, sentikiai, kitų konfesijų tikintieji, verčiami kasmet prašyti savivaldybių tam tikros malonės. „Jau ne kartą buvo prašoma suvienodinti įstatymo nuostatas visoms tradicinėms religinėms bendruomenėms, bet anksčiau to niekas neišgirdo“, – sakė M. Sabutis.

Vyskupas pažymėjo, jog tai ne tiek finansinis, kiek moralinis klausimas. Mat Šakiuose ir kitose šalies vietovėse, kur gyventojai yra susibūrę į evangelikų liuteronų parapijas, ant apmokestinamų žemės sklypų pastatytos ne tik bažnyčios, bet ir įvairūs socialinės paskirties pastatai – vaikų namai, reabilitacijos įstaigos, labdaros valgyklos.

Be išimčių

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius. / Romo Jurgaičio nuotrauka

LŽ kalbintas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius pritarė, kad visoms Lietuvoje veikiančioms tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos. Kita vertus, jis neslėpė abejonių, ar dėl to reikėtų visas atleisti nuo žemės mokesčio.

„Manau, Lietuvoje neturėtų būti pernelyg dosniai dalijamos įvairios išimtys ir nuolaidos. Valstybei derėtų sutvarkyti mokesčių sistemą taip, kad neliktų jokių išimtinių teisių, tarp jų ir religinėms bendruomenėms. Kai yra galimybė teikti projektus dėl tam tikrų nuolaidų, atsiranda ir spekuliacijų, ypač prieš rinkimus“, – aiškino parlamentaras.

Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė LŽ pabrėžė, kad religinių bendruomenių nelygybė įtvirtinta ne vien Žemės mokesčio įstatyme. Parlamentarė dar birželio pabaigoje įregistravo iš viso net 13 įstatymų pataisas – Religinių bendruomenių ir bendrijų, Žemės, Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Švietimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Karo prievolės, Diplomatinės tarnybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Socialinių paslaugų bei Lygių galimybių įstatymų, taip pat Baudžiamojo kodekso. Jos esą turėtų panaikinti nelygybę tarp Lietuvoje gyvuojančių tiek tradicinių religinių bendruomenių, tiek neseniai įsikūrusių.

„Man regis, esama nemažai diskriminacijos. Nors Lietuva su Vatikanu yra sudariusi sutartį, tai ne priežastis katalikams įstatymais nustatyti lengvesnes veiklos sąlygas nei kitoms bendruomenėms“, – tvirtino D. Kuodytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"