TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokestį už labdaros maistu organizavimą žadama mažinti sulaukus paramos

2011 10 05 15:05

Paramos fondas "Maisto bankas", paramą maistu teikiantis labdaros organizacijoms, kurios ją išdalija skurstantiesiems, mokestį pastarosioms svarstytų mažinti tuo atveju, jei sulauktų dosnesnės paramos iš valstybės ar privačių rėmėjų, sako "Maisto banko" vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Nuo spalio 1-osios iš maisto produktus kaip labdarą gaunančių organizacijų fondas prašo 14 centų už kiekvieną paramos kilogramą. Anksčiau jokio mokesčio mokėti nereikėjo. D.Žebrauskaitės teigimu, šis mokestis - pasidalijimas pinigine našta, tenkančia už maisto paramos organizavimo, ypač transportavimo, išlaidas, su kuriomis "Maisto bankui" susitvarkyti brangstant kurui, šilumai, energijai darosi vis sunkiau.

"Dėl ekonominės krizės Lietuvoje drastiškai susitraukė teikiamos paramos apimtys. Rėmėjų "Maisto bankui" skiriama parama tiesiog nespėja paskui augančius paramos maistu organizavimo kaštus", - per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ji.

Paramos maistu tvarkymo mokestis bus renkamas už maistą, atiduodamą iš sandėlių, į kuriuos produktai patenka iš maisto gamintojų ir prekybininkų, keturiuose didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Kituose miestuose jis nebus renkamas, taip pat nebus taikomas už kitais būdais, ne iš prekybininkų ir gamintojų, gaunamus produktus - surinktus akcijų metu bei gautus iš Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą (MIALTNA).

Pasak D.Žebrauskaitės, pasiūlęs labdaros organizacijoms pasidalyti šia našta, "Maisto bankas" sulaukė daugumos jų pritarimo tam. 101 su fondu bendradarbiaujanti organizacija keturiuose miestuose šį mokestį mokėti sutiko, bendradarbiauti atsisakė 11 mokesčiu nepatenkintų labdaros teikėjų. Iš viso paramą "Maisto bankas" teiks 175 organizacijoms - kai kurioms iš jų, esančioms ne didžiuosiuose miestuose, mokesčio mokėti nereiks.

Per metus "Maisto bankas" iš šio mokesčio ketina surinkti 100 tūkst. litų. Tai, tikimasi, padengs iki 10 proc. maisto paramos organizavimo išlaidų per metus.

"Jeigu taip atsitiktų, kad sulauktume dosnesnės rėmėjų paramos, maisto tvarkymo mokesčio dydis organizacijoms būtų mažinamas arba peržiūrimas. Šiuo metu tikrai didelės išlaidos yra transportavimui, degalams. Reguliariai bendraujame ir ieškome paramos šioms išlaidoms padengti. Jei situacija kaip nors pagerėtų su verslo rėmėjais arba su valstybinė parama, tikrai situacija čia keistųsi", - kalbėjo D.Žebrauskaitė.

Organizacijoms pačioms paliekama nuspręsti, iš kur surinkti lėšas šiam mokesčiui. Pavyzdžiui, gausių šeimų asociacija su paramą gaunančių šeimų sutikimu iš jų per mėnesį renka po kelis litus, o Vilniaus labdaros valgykla "Ekklesia" tam naudoja iš savivaldybės gautus pinigus. Šios dvi organizacijos mokės Vilniuje didžiausią mokestį: Ekklesia, maitinanti per 240 žmonių, atseikės 450 litų, o 187 asmenis maitinanti Gausių šeimų asociacija - 180 litų per mėnesį.

Šių organizacijų atstovės per spaudos konferenciją teigė, kad toks mokestis nedidelis, palyginti su tuo, kiek žmonių už jį galima pamaitinti.

D.Žebrauskaitė pabrėžė, kad mokestis neatbaidė organizacijų, norinčių pradėti bendradarbiavimą su "Maisto banku" - Panevėžyje prie jo iniciatyvos nori prisidėti trys organizacijos, Vilniuje - 12.

"Gali būti, kad organizacijų bus daugiau, bet jos bus mažesnės", - sakė ji.

Tarp atsisakiusiųjų padėti "Maisto bankui" padengti maisto tvarkymo išlaidas - Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius, Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė, Raudonojo Kryžiaus Vaikų dienos centras Panevėžyje, Panevėžio socialinių paslaugų centras, Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui, sostinės socializacijos centras bei septyni Lietuvos "Carito" padaliniai, nors dešimt "Carito" padalinių su fondu toliau bendradarbiauja.

Šiemet surenkamo maisto padaugėjo, jo iš maisto gamintojų ir prekybininkų labdaros organizacijoms jau išdalyta už 8 mln. litų, arba 40 proc. daugiau nei pernai per aštuonis mėnesius.

D.Žebrauskaitė sakė, kad šiuo būdu gaunami maisto produktai sudaro didžiausią dalį visos paramos - 50-60 procentų. Dar 10 proc. surenkama per akcijas, kai aukoja žmonės, o apie 30 proc. - per MIALTNA. Tačiau pastaruoju būdu ateityje greičiausiai bus gaunama mažiau produktų, mat ketinama šią programą sumažinti 85 procentais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"