TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokestis plauks valdžios draugams

2012 07 20 7:31
LŽ archyvo nuotrauka/Rinkos dalyvių nuomone, dėl Vyriausybės priimto sprendimo kitąmet vartotojams didės elektros energijos kaina.

Vyriausybės ką tik patvirtinta nauja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio iš elektros vartotojų rinkimo tvarka jau vadinama neskaidria, nes sukūrė prielaidas nepagrįstai finansiškai praturtėti kelioms bendrovėms ir didinti elektros kainą.

Nuo kitų metų pradžios pagal Energetikos ministerijos sumanymą mokesčius elektros energijos sektoriuje iš vartotojų surinks privačios įmonės, tarp jų - ir priklausančios užsienio kapitalui. Didžiausia dalis šių surinktų mokesčių plauks vienai Rusijos ir Lietuvos kapitalo bendrovei, kurios savininkai siejami su dabartinės valdančiosios koalicijos pagrindine partnere Tėvynės sąjunga -  Lietuvos krikščionimis demokratais.

Viena įmonė surinks pusę VIAP biudžeto

Kaip žinoma, kiekvienas elektros vartotojas už kiekvieną suvartotą elektros kilovatvalandę šiemet moka papildomus 7 centus vadinamojo VIAP mokesčio, kuris įtrauktas į elektros kainą. Surinktos  mokesčio lėšos perskirstomos energetikos ministro įsakymu kasmet patvirtinamiems elektros gamintojams - termofikacinėms, rezervinės galios ir žaliosios energijos jėgainėms - remti ir strateginiams energetikos projektams finansuoti. Kasmet šio mokesčio surenkama 600-700 mln. litų.

Šiuo metu VIAP mokestį iš elektros vartotojų renka valstybinis Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" - iš komercinių vartotojų, prijungtų prie perdavimo tinklo, ir valstybinis skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto" - iš komercinių vartotojų, prijungtų prie skirstomųjų tinklų, bei iš buitinių vartotojų.

Tačiau Vyriausybė ką tik priėmė nutarimą šią galiojusią tvarką pakeisti.

Trečiadienį, liepos 18 dieną, ministrų kabinetas patvirtino VIAP teikimo tvarkos aprašą, kuriuo nuo kitų metų dalį VIAP lėšų surinkti pavedama vadinamiesiems balansavimo energijos tiekėjams - tai privačios Lietuvos ir užsienio kapitalo bendrovės, prekiaujančios elektros energija rinkoje. "Litgrid" duomenimis, šiuo metu yra 28 tokie energijos tiekėjai, iš jų realiai veiklą vykdo 19. Jie ir rinks VIAP mokesčius.

Didžiausia iš šių elektros pardavėjų - Rusijos valstybės valdomos energetikos kompanijos "Inter RAO JES" atstovė Baltijos šalyse Rusijos ir Lietuvos kapitalo UAB "Inter RAO Lietuva". Šios bendrovės vadovybėje dominuoja įtakinga Kauno politikų Garbaravičių giminė, kurios atžalos ne tik artimai susijusios su pagrindinėmis Lietuvos valdančiosiomis partijomis, bet ir seniai finansiškai jas remia.

LŽ konsultavę energetikos specialistai suskaičiavo, kad vien tik ši didžiausia privati rusiškos elektros energijos importuotoja į Baltijos šalis per metus galėtų surinkti iki 350-400 mln. litų VIAP mokesčių - tai daugiau kaip pusė viso metinio VIAP biudžeto.

Visi 19 nepriklausomų elektros tiekėjų kitąmet turėtų surinkti daugiau kaip 600 mln. litų VIAP lėšų (2011 m. buvo 522 mln., 2012 m. - 630 mln. litų). Likusią dalį - apie 100 mln. litų - VIAP mokesčių, kaip ir iki šiol, rinks "Litgrid" ir "Lesto".

Energetikos specialistai pabrėžia, kad visiškai neaiškus naujos tvarkos kūrimo tikslas ir kokia bus tokio esminio pakeitimo nauda.  Jie nerimauja, kad nauja mokesčio surinkimo sistema nebus skaidri, ir kils rizika viešosioms lėšoms. Mat 600-700 mln. litų surinkti iš vartotojų ir apskaityti pavedama privačioms, nereguliuojamoms įmonėms, kurių dažna yra itin smulki. Neatmetama kai kurių jų bankroto tikimybė - tada viešosios lėšos gali pradingti.

Energetikos specialistų nuomone, tie energijos tiekėjai, kurie nebus itin sumanūs, dėl naujos tvarkos gali finansiškai nukentėti, o tie, kurie turės sumanumo pasinaudoti neapibrėžta situacija, gali iš to turėti nemažą nepagrįstą finansinę naudą, kartu stumdami į pavojų visų vartotojų lėšas ir interesus.

"Litgrid" duomenimis, per metus VIAP mokesčio administravimas kainuoja 500 tūkst. litų. Paslaugos apmokamos iš surinktų VIAP lėšų. LŽ žiniomis, šiuo metu rengiamas projektas, pagal kurį pagrindinis VIAP lėšų administratorius nuo kitų metų jau nebus "Litgrid" - Energetikos ministerija siekia paskirti "nepriklausomą" administratorių. Manoma, kad jam šiuo metu skiriamų 500 tūkst. litų per metus būtų mažoka, nes atskirai institucijai egzistuoti reikės didesnių išlaidų.

Neatsakyti klausimai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino tik patį VIAP mokesčio rinkimo principą - tai, kad juos rinks privačios įmonės. Kaip konkrečiai bus renkami VIAP mokesčiai iš elektros vartotojų, kada ir kaip jie bus pervedami pagrindiniam VIAP administratoriui, dar nėra aišku, o atsakymų į klausimus nepavyksta gauti nei Vyriausybėje, nei Energetikos ministerijoje.

Šią savaitę, kai vyko sprendimą priėmęs Vyriausybės posėdis, naują tvarką išmanantys vos keli EM valdininkai nekėlė laidinio telefono ragelio ir buvo beveik nepasiekiami. Konkretesnių žinių iš jų nepavyko gauti ir "Lietuvos žinioms". Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis atsisakė atsakyti į ministerijai pateiktus dienraščio klausimus.

"Kaip konkrečiai vyks VIAP mokesčio lėšų administravimas, bus nustatyta apraše, kurį tvirtins Vyriausybė", - LŽ paaiškino "Litgrid" komunikacijos vadovė Laura Šebekienė. Kiek galėtų per metus kainuoti privačioms bendrovėms pavedamų VIAP mokesčio lėšų surinkimo funkcijų administravimas, pasak jos, nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

Neaišku ir iš kokių šaltinių turėtų būti padengiamos privačioms bendrovėms pavedamos VIAP lėšų surinkimo funkcijos, bei kas nustatys jų paslaugų įkainius.

Kai kurie energetikai aiškina, kad valstybė jokios paslaugos bendrovėms neužsako, taigi ir mokėti joms nėra už ką. Esą mechanizmas veiks biudžeto principu: vartotojai, vartodami elektros energiją, sumokės už energiją ir papildomai - VIAP mokestį (panašiai kaip akcizą). O energijos paslaugos pardavėjas tą surinktą pinigų kiekį - VIAP mokestį - perves VIAP administratoriui. Šis atsiskaitys su VIAP paslaugų teikėjais.

Didės sąnaudos ir elektros kainos

Tačiau kai kurios įmonės, kurioms teko pareiga surinkti VIAP mokestį iš elektros vartotojų, teigia, kad papildomų sąnaudų jos tikrai patirs, ir dėl to esą gali brangti elektra. Nebent šias sąnaudas joms kompensuotų valstybė - kad ir iš to paties VIAP biudžeto.

Estijos kapitalo nepriklausomos elektros tiekėjos "Enefit", kuriai irgi pavesta rinkti VIAP mokestį, generalinis direktorius Liudas Liutkevičius LŽ teigė, kad ši įmonė dar neturi patirties atlikti tokį darbą ir detaliai neskaičiavo savo sąnaudų augimo. "Daug kas priklausys ir nuo galutines VIAP lėšų surinkimo tvarkos. Tad kol kas sunku įvertinti būsimas mūsų sąnaudas, - teigė "Enefit" vadovas. - Kadangi jų tikrai susidarys, jas gali tekti finansuoti pačiam tiekėjui savo lėšomis arba įtraukti į elektros energijos kainą galutiniam vartotojui. Antru atveju tai turėtų nedidelę, bet vis tiek neigiamą įtaką elektros kainai - ji padidėtų."

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas "Baltic Energy Partners"  tkreipia dėmesį, kad kai kurie vartotojai su nepriklausomais elektros tiekėjais jau turi sudarę 2013 metų elektros energijos tiekimo sutartis, kuriose numatyti tik kiti šiuo metu Lietuvoje galiojantys mokesčiai. "Manome, jog VIAP mokesčius turi rinkti valstybės kontroliuojama įmonė, tai yra elektros skirstomųjų tinklų operatorius, o ne privatūs nepriklausomi tiekėjai", - LŽ teigė bendrovės atstovas Mindaugas Petroška. Jo manymu, mokesčio tvarkos pakeitimas didins nepriklausomų tiekėjų veiklos sąnaudas ir turės neigiamą įtaką Lietuvos elektros energijos rinkos plėtrai.

Vyriausybė grėsmių neįžvelgia

Kad nauja VIAP mokesčio rinkimo tvarka gali pakelti elektros energijos kainą, perspėjo ir VKEKK. "Sprendimas itin apsunkina VIAP lėšų administravimą ir priežiūrą bei kontrolę, sukuria papildomą nemažą administracinę naštą rinkos dalyviams (balansavimo energijos tiekėjams), gali koreguoti elektros energijos kainą biržoje kryptimi aukštyn, gali neigiamai (ir be išankstinio perspėjimo) veikti ilgalaikių elektros energijos sutarčių dalyvius", - teigiama rašte, kurį pasirašė VKEKK generalinė direktorė Diana Korsakaitė.

Vyriausybė į šias išvadas neatsižvelgė. O energetikos ministras Arvydas Sekmokas net teigė, kad elektros energijos kaina dėl naujos tvarkos mažės. "Nauja tvarka leistų tikėtis, kad dėl konkurencijos  sumažėtų galutinė elektros kaina vartotojui. Mes būtent tokią nuostatą į Aprašo projektą įtraukėme ir manome, kad tai leistų eiti rinkos link. Daryti prielaidą iš anksto, kad tiekėjai elgsis nesąžiningai, surinktų lėšų neperduos VIAP administratoriui, manau, nebūtų teisinga", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo ministras.

Energetikos ministerija, pasak neoficialių šaltinių, labai skubėjo, kad naujas teisės aktas būtų palaimintas liepos 18 dieną - paskutiniame prieš vasaros atostogas Vyriausybės posėdyje. Todėl nė nebuvo slepiama, kad bus pažeistas Vyriausybės darbo reglamentas, pagal kurį institucijos, įstaigos ir organizacijos turi teisę per 10 darbo dienų pateikti išvadas dėl joms pateiktų teisės aktų projektų. Naujasis projektas ministerijoje bendrais bruožais buvo pristatytas liepos 5 dieną. Dokumento tekstą susirinkimo dalyviai gavo vėliau elektroniniu paštu. O liepos 6 diena buvo penktadienis - valstybės šventė. Tad pastaboms teikti liko tik 5 darbo dienos, mat jau šį pirmadienį, liepos 16 dieną, Vyriausybės pasitarime dokumentas buvo galutinai suredaguotas. Trečiadienį ministrams teliko pakelti rankas - "už".

Minėtame surinkime dalyvavę energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas ir Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus Purlys pripažino, kad šiuo atveju Vyriausybės reglamentas pažeistas, tačiau esą nieko pakeisti nebegalima.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos apie direktorius Saulius Pikšrys pasakojo EM atstovų klausęs, kiek turi laiko pastaboms teikti. "Man atsakė, kad paskutiniame Vyriausybės posėdyje prieš atostogas, taigi liepos 18 dieną, jie turi žūtbūt jį priimti. Tada replikavau, kad pateikti komentarams beveik nelieka laiko. Atsakė maždaug taip: bandykit, jeigu pateiksite laiku, gal mes ir pažiūrėsime, įvertinsime. Bet iš karto perspėjo, kad jokiu būdu negalima kritikuoti pasiūlytos naujos sistemos (tas ir yra esmė), o tik pateikti redakcinius pasiūlymus", - prisiminė S.Pikšrys.

Jo teigimu, Energetikos ministerija naujus teisės aktus tokiu "ūmiu būdu" rengia nuolat. "Būna, kad nuo metų pradžios socialiniai partneriai diskutuoja dėl vieno aprašo varianto, ir staiga birželį Vyriausybei tvirtinti pateikiamas visiškai kitas variantas, kuris net nebuvo svarstomas. Pasipiktinęs skambinu, klausiu, kodėl taip yra. Išgirstu atsakymą, kad tokia ministro asmeninė nuomonė, ir niekas nieko nekeis", - piktinosi S.Pikšrys.

Jam atrodo, kad EM rengia tik parodomuosius susitikimus, vaidina demokratiją, tačiau rinkos dalyviams nesuteikiama jokių šansų ką nors pakeisti. "Ir tai vyksta tiek laiko, kiek egzistuoja ši ministerija. Vargiai prisiminčiau atvejį, kad koks nors projektas būtų priimtas kitu būdu", - LŽ tvirtino S.Pikšrys.

Balansavimo energijos tiekėjai

1. "Alpiq Energija Lietuva", UAB

2. "Baltic Energy Partners", UAB

3. "DukEn Link" UAB

4. "ECO Energy Systems", UAB

5. "EFT Lithuania", UAB  

6. "EGL NORDIC" AS

7. "Elektra visiems", UAB

8. "Elektros energijos prekyba", UAB

9. "Enefit", UAB

10. "Energijos kodas", UAB

11. "Energo life", UAB

12. "Imlitex", UAB

13. "Inter RAO Lietuva", UAB

14. "Kardos", UAB

15. "Kauno energija", AB

16. "Kauno termofikacijos elektrinė", UAB

17. "Korelita", UAB

18. "Latvenergo prekyba", UAB

19. "Lietuvos energija", AB

20. "Lifosa", AB

21. "Marisa", UAB

22. "Nordic Power Management", UAB

23. "Orlen Lietuva", AB

24. "Panevėžio energija", AB

25. "Sky Energy Group", UAB

26. "Vilniaus energija", UAB

27. "Apis Baltija", UAB

28. "Lit Energo", UAB

Šaltinis: "Litgrid", 2012 01 31 duomenys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"