Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Mokslas aukštasis, kartelė – žema

 
2017 07 25 6:00
Viena geidžiamiausių studijų vietų būsimi studentai dažniausiai nurodė Vilniaus universitetą. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Neapsikentę politikų neryžtingumo, patys abiturientai išbrokavo kai kurias aukštąsias mokyklas – pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitete būsimų pirmakursių sumažės perpus.

Vakar Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė: universitetuose studijuoti pakviesti 11 878 jaunuoliai, peržengę šiemet privalomą 3 konkursinių balų kartelę. Didžioji dalis kolegijų iš pretendentų šiemet reikalavo 1,6 balo ir tapti studentais pakvietė 10 799 jaunuolius.

Nors mokslas – aukštasis, toji kartelė – visai pažeme. Tačiau net ir tai tapo sunkiai įveikiama kai kurioms aukštosioms mokykloms. Kurioms – visi žino, bet politikai nesiryžta sustabdyti tokios aukštojo mokslo devalvacijos. Būsimi studentai ryžtingesni: kasmet vis mažiau renkasi nelabai aukšto lygio aukštuoju mokslu garsėjančių aukštųjų mokyklų.

Gintautas Jakštas: „Apgaudinėjami ir stojantieji, nes jie priimami į aukštąją mokyklą, nors nepajėgia studijuoti, ir valstybė, nes švaistomos jos lėšos. Studijuoti turi tie, kas pajėgia tai daryti.“

Nusipirktų diplomų bus mažiau

Pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatuose – nauja tendencija: nors valstybės finansuojamų pirmakursių 254 daugiau nei pernai, mokančiųjų už mokslą sumažėjo net per 2 tūkst., arba 13 procentų. Lyginant vidurkį, atrodytų, ne tiek jau daug. Bet kai kurioms aukštosioms mokykloms šie skaičiai rodo visai liūdną diagnozę: Šiaulių universitete kvietimų į valstybės nefinansuojamas vietas sumažėjo 56,2 proc., Lietuvos edukologijos – 50,3 proc., Aleksandro Stulginskio – 50,1, Mykolo Romerio – 49,9 proc., Klaipėdos – 46,1 procento.

Tokie drastiški pokyčiai – ne dėl to, kad mūsų piliečiai per metus būtų nuskurdę ir negalėtų susimokėti už studijas. Priežastis kur kas banalesnė – šiemet įvestas reikalavimas turėti bent jau minimalų pasirengimą studijuoti, mat ligi šiol kai kurie universitetai išskėstomis rankomis laukė kone kiekvieno, sutinkančio susimokėti už studijas.

Kaip žemai nuleista mūsų aukštojo mokslo kartelė, išryškėja paanalizavus, kaip galima pasiekti reikalaujamą balų ribą – ji lengvai peržengiama net tų, kurie mokykloje mokėsi visai prastai. Jei egzaminai išlaikyti žemiausiu balu (minimali riba norint išlaikyti egzaminą yra 16 balų), tai konvertuojama į 1,2 konkursinio balo stojant į aukštąją mokyklą. Kolegijos į valstybės finansuojamas vietas taiko 1,6 balo kartelės reikalavimą, o mokantiesiems už mokslą kai kurios pasitenkina ir dar žemesne.

Šiemet būtini 3 balai norint tapti universiteto studentu susidaro, jei brandos egzaminus abiturientas išlaiko vidutiniškai 30 balų, o vieno dalyko metinis pažymys siekia 9. Tačiau egzamino vertinimas iki 36 balų reiškia tik žemesnį pasiekimų lygį. Vadinasi, vos peržengus minimalių žinių slenkstį, galima gauti kvietimą studijuoti universitete, o jei toje studijų programoje nesusirenka daug pageidaujančiųjų mokytis, galima patekti net ir į valstybės finansuojamą vietą.

Gera žinia nebent tai, kad pernai minimali kartelė jaunuoliams, stojantiems į universitetus, buvo dar žemesnė – 2 balai. O į kolegijas buvo įstojusiųjų net su mažesniu nei 1 balu. Ar padoru tokias kolegijas prilyginti aukštojo mokslo atstovams, kai reikalavimai – žemiau geros profesinės mokyklos lygio? Be to, stojant į mokamas vietas kai kurios mokslo institucijos davė ir papildomų balų, pavyzdžiui, vien už tai, kad pasirinko stoti į tą mokyklą. Tokios yra aukštųjų mokyklų autonomijos grimasos – jos gali suteikti papildomą balą už bet ką.

Mūsų ir geri užsienio universitetai – lyg iš skirtingų lygų

Labai mėgstame girtis, kad pagal 25–30 metų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių Lietuva pirmauja Europoje. Bet nėra čia ko tuo stebėtis, kai kartelė peržengiama vos ne kiekvienam, sugebėjusiam vargais negalais baigti mokyklą.

Tarp kartelės, būsimam studentui taikomos gerų užsienio ir kai kurių mūsų universitetų, – praraja. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto vertinimu, pasirengimas studijuoti gali skirtis net ne tris, o ir šimtą kartų, nes 30 proc. galima gauti ir paspėliojus testų atsakymus, o norint būti įvertintam 90 proc. reikia turėti tikrai daug žinių. Galima išvesti ir tokią paralelę: kas užsienyje gali pretenduoti į profesinį lavinimą, pas mus gali įstoti ir į universitetą.

Gintautas Jakštas: "Apgaudinėjami ir stojantieji, nes jie priimami į aukštąją mokyklą, nors nepajėgia studijuoti, ir valstybė, nes švaistomos jos lėšos. Studijuoti turi tie, kas pajėgia tai daryti." Alinos Ožič nuotrauka

G. Jakštas lygina: Tartu universitetas (University of Tartu), priklausomai nuo studijų programos, reikalauja, kad stojantieji lietuviai per egzaminus surinktų 80 balų iš 100, Šv. Andriaus universitetas (University of St. Andrews) Škotijoje – kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 90 balų, Jorko universitetas (University of York) Jungtinėje Karalystėje – kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 80–85 balus, Kembridžo universitetas (University of Cambridge) Jungtinėje Karalystėje – kad trijų egzaminų vidurkis būtų bent 95 balai. Tad kokia gali būti kalba apie Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu, kai pas mus brandos egzaminus užtenka išlaikyti 30 balų...

Gal todėl, kad pas mus ne tik tie, kas nori, įstoja studijuoti, bet ir bet kas baigia studijas, 58 proc. bakalauro studijų absolventų dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. MOSTA išanalizavo, kur įsidarbina aukštųjų mokyklų absolventai. Pavyzdžiui, baigus sporto studijų kryptį, TOP darbas – apsaugos darbuotojo, nors kyla klausimas, ar tam apskritai reikia aukštojo išsilavinimo.

„Žemi reikalavimai sukelia daug problemų. Nusileidžiama į tokį lygį, kai priimami visi norintieji. Aukštosios mokyklos taip elgiasi, nes jos finansuojamos pagal studentų skaičių, nesvarbu, ar jie pajėgūs mokytis. O vėliau nuo aukštosios mokyklos sąžinės priklauso, ar suteikti jiems išsilavinimą, ar tik išlaikyti ketverius metus, o tada pasakyti, kad jie neverti diplomo. Taip apgaudinėjami ir stojantieji, nes jie priimami į aukštąją mokyklą, nors nepajėgia studijuoti, ir valstybė, nes švaistomos jos lėšos. Studijuoti turi tie, kurie pajėgia tai daryti“, – neabejoja G. Jakštas. Jis įžvelgia ir dar vieną žemos aukštojo mokslo kartelės neigiamą aspektą: mažėja moksleivių motyvacija mokytis, nes jie žino, kad pakanka baigti mokyklą, ir jie bet kokiu atveju bus priimti studijuoti. Išimtys – tik paklausesnės studijų programos.

Abiturientai skubina universitetų optimizavimą

Galima sakyti, kad nesulaukę politikų ir pačių universitetų sprendimų jų optimizavimo reformos ėmėsi patys būsimi pirmakursiai. Geresniais balais brandos egzaminus išlaikę abiturientai nenori rinktis tų universitetų, kurie jau nebe pirmame universitetų tinklo optimizavimo projekte minimi tarp pasmerktųjų išnykti.

Geidžiamiausia studijų vieta būsimi studentai dažniausiai nurodė Vilniaus (VU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitetus. Tačiau iškalbinga, kad stojančiųjų, kurie pirmuoju pasirinkimu nurodė Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), palyginti su pernai, sumažėjo 45 proc., Aleksandro Stulginskio (ASU) – 35 proc., Mykolo Romerio (MRU) – 27 proc., Šiaulių (ŠU) – 19 proc., Klaipėdos (KU) – 18 procentų.

Tapti valstybės finansuojamais pirmakursiais šiemet LEU galėjo pakviesti 45 proc. mažiau nei pernai, ŠU – 43,8, Lietuvos sporto (LSU) – 14,9, Klaipėdos – 13,8, MRU – 10,4 proc. mažiau jaunuolių. Tai ne vienų metų tendencijos: per penkerius metus įstojusiųjų skaičius ŠU sumažėjo 64 proc., MRU – 54, LEU – 50, KU – 41 procentu. O Kazimiero Simonavičiaus universitetas šiemet priėmė vos 16 pirmakursių (pernai 62).

Dažnas šių universitetų neteko ir daugiausia studijų programų. LAMA BPO duomenimis, pernai stojantieji rinkosi iš 837 programų, šiemet – iš 713. 124 programomis sumažėjo, kai Švietimo ir mokslo ministerija įvedė ribą, kiek minimaliai studentų gali būti studijų programoje: socialinių ir humanitarinių – 15, fizinių, gamtos, biomedicinos, inžinerijos – 10, menų programose – keturi. Nesulaukus pakankamo pageidaujančiųjų skaičiaus dar iki stojimo pabaigos paskelbimo Klaipėdos universitetas nutraukė priėmimą į dvylika studijų programų, LEU – 11, ŠU ir VDU – po septynias.

Tiesa, LAMA BPO prezidento profesoriaus Prano Žiliuko nuomone, MRU problemų kilo dėl didžiulės panašių programų koncentracijos Vilniuje. O LEU, tikėtina, dalį potencialių studentų prarado pakeitus pedagogų rengimo tvarką. Tačiau konkurencija yra konkurencija, ir akivaizdu, kad šie universitetai jos šiemet neatlaikė.

Ne jungti, o palikti tik geriausius?

Šiemetiniai priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai tik patvirtina jau daug metų besitęsiančias tendencijas: mūsų universitetai – tarsi pirmokai ir abiturientai. Kad ir kokį paimsi parametrą – didžiausią dalį stojančiųjų su mažiausiais balais, stojančiųjų, ypač pagal pirmą pasirinkimą, mažėjimą – „pirmūnai“ tie patys: LEU, ŠU, KU, VDU, MRU, ASU. Kaip ir akivaizdūs lyderiai – VU, KTU, VGTU, LSMU.

Beje, pagal premjero Sauliaus Skvernelio sudarytos darbo grupės aukštojo mokslo pertvarkos planą pastarieji universitetai ir turėjo tapti baziniais, prie kurių būtų prijungti silpnesnieji. Tačiau tie silpnieji visai nenori jungtis prie stipresniųjų, nebent tarpusavyje. Bet ar du silpnesnius sujungus pavyks sukurtį stipresnį?

„Yra labai gerų ir aukštųjų mokyklų, ir programų, ir dėstytojų, ir mokslininkų, ir studentų, tačiau silpnoji studentų dalis – per didelė, ir tai devalvuoja mūsų aukštąjį mokslą. Kai daugybė absolventų diplomą gauna neaišku už ką, ir baigusieji stiprias aukštąsias mokyklas turi įrodinėti, kad jų išsilavinimas kažko vertas. Žingsniai, kurių dabar imamasi – stojimo kartelės kėlimas, aukštojo mokslo institucijų rentabilumas – turėtų turėti teigiamą poveikį“, – tikisi MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas G. Jakštas. Tačiau jis priduria, kad prie didesnių reikalavimų reiktų eiti palaipsniui – priešingu atveju „tai būtų per didelis šokas sistemai“. Jei į universitetus būtų priimami tik tie, kurie abitūros egzaminus išlaikė pagrindiniu pasiekimų lygiu, t. y. gavo ne mažiau kaip 36 balus, tik apie trečdalis dabartinių studentų jais būtų tapę.

Bet tiems, stipriesiems universitetams, net ir drastiškai mažėjant abiturientų skaičiui sugebantiems pritraukti net daugiau nei pernai pirmakursių, nebūtų baisi ir 4 balų kartelė: MOSTA skaičiavimais, VU, LSMU, KTU, VGTU tai didelės įtakos nepadarytų. Bet, jei būtų reikalaujama 4 balų, jos būtų neatitikę 63 proc. MRU 2016 metais įstojusių studentų, 49 proc. – KU, 43 proc. – ŠU, 32 proc. – LEU studentų. O už studijas mokančių studentų ASU prarastų 86 proc., ŠU, KU, MRU – apie 70 procentų.

Tačiau jei kartelę keltume iki padoraus aukštajam mokslui lygio? MOSTA skaičiavimais, 2016 metais pusė įstojusiųjų į VDU turėjo mažiau nei 5 balus. O jeigu bandytume sekti užsienio universitetų pavyzdžiu ir minimalus balas būtų 7? 2016 metais VDU tokių pirmakursių buvo tik 14 procentų.

Tad politikams ir kai kurioms aukštosioms mokykloms per daug drastiškas pasirodęs darbo grupės siūlymas palikti vos kelis universitetus, kaip rodo ir šių metų stojančiųjų į universitetus rodikliai, gal net per švelnus. Kol kas laukiama savaiminės tokių universitetų mirties. O gal reiktų eutanazijos?

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"