TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Moksleivius skatins mokytis krašto gynybos

2015 02 21 6:00
Dainius Pavalkis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) raginama kuo greičiau parengti krašto gynybos ugdymo programą ir sudaryti galimybę moksleiviams pagilinti žinias šioje srityje. ŠMM vadovas Dainius Pavalkis žada, kad artimiausiu metu bus sudėlioti visi taškai ant i.

Apklausos rodo, kad didelei daliai Lietuvos moksleivių trūksta informacijos apie šalies saugumo reikalus, krašto apsaugą ir kariuomenę. Nemažai mokinių norėtų, kad ugdymo programose būtų numatytas teorinis pasirengimas ir praktiniai šalies gynybos įgūdžiai, vyktų krašto apsaugos strategijų, gynybos būdų ir neginkluoto pasipriešinimo mokymai.

Seimo narys Liutauras Kazlavickas dar pernai rugsėjį kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą dėl būtinybės parengti krašto gynybos modulį. „Moksleiviai supranta geopolitinę situaciją ir aiškiai įvardija, kad jiems trūksta krašto gynybos žinių“, - įsitikinęs jis.

Anot L. Kazlavicko, natūralu, kad jaunimas nori žinoti savo saugumui svarbią informaciją ir būti pasirengęs tinkamai elgtis bei reaguoti į grėsmes. „Dar pernai kartu su švietimo specialistais aptarėme galimybes skubiai parengti įdomią, jauniems žmonėms patrauklią krašto gynybos ugdymo programą. Tereikia ministro pavedimo Ugdymo plėtotės centrui, ir tokia programa galėtų būti parengta bei pasiūlyta mokykloms dar šiemet“, - tvirtino jis.

Stovyklose - daugiau mokinių

Ministro D. Pavalkio teigimu, darbas siekiant pokyčių vyksta. Esą visko staigiai kaitalioti negalima. „Tačiau per fizinio lavinimo, istorijos ir kitas prizmes tą darbą galime atlikti greičiau. Ministerijoje dirba pilietinio, patriotinio ugdymo grupė. Baigsis savivaldos rinkimų etapas, ir tikrai sudėliosime taškus ant i", - tikino jis.

Kaip vieną realių pokyčių ŠMM vadovas nurodė planuojamą gerokai aktyvesnį moksleivių dalyvavimą vasaros stovyklose, organizuojamose kartu su šauliais. Tikimasi, kad šiemet į jas atvyks triskart daugiau vaikų nei anksčiau. „Gal tuomet jiems nebus noro dalyvauti kokiose nors kitose stovyklose“, - pažymėjo ministras, turėdamas galvoje praėjusių metų pabaigoje paaiškėjusį faktą, kad Rusijos karinėse stovyklose dalyvavo kelių Vilniaus rusakalbių mokyklų mokiniai.

Svarbus patriotinis ugdymas

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė teigiamai vertina siūlymą mokyklose įvesti krašto gynybos ugdymo programą. Nors apie tai kalbama ne pirmi metai, ji tikisi, kad pagaliau bus pasiektas proveržis. „Vertindama mūsų geopolitinę situaciją, manyčiau, kad tai būtų pravartu“, - sakė politikė.

Anot jos, nereikia tikėtis, kad moksleiviai mokyklose būtų paruošti ir, reikalui esant, galėtų iškart eiti ginti tėvynės. Čia gerokai svarbesnis yra patriotinis ugdymas, fizinis, psichologinis pasiruošimas. Tačiau taip pat derėtų numatyti, kad tai būtų ne privalomas, o pasirenkamas dalykas. Anot jos, kai kuriose šalies mokymo įstaigose jau įdiegtos fizinio krašto gynimo ugdymo programos.

Skiriamas dėmesys

Šiuo metu 9-10 klasėms vedamos pilietinio ugdymo pagrindų pamokos, nagrinėjamos ir Lietuvos gynybos politikos, nacionalinio saugumo temos. 11-12 klasių mokiniai gali rinktis kūno kultūros modulį „Krašto gynyba“. ŠMM teigia, kad mokyklose aktyviai reiškiasi šauliai - rengia būrelius, vaikų vasaros stovyklas. Laisvės kovų temos atspindimos istorijos, lietuvių kalbos, pilietinės visuomenės pagrindų, etikos ir kitų dalykų programose. Pasipriešinimo istorijos svarbiausios temos išskiriamos valstybinio istorijos brandos egzamino programoje.

Šiuo metu yra rengiamas pilietinio, lituanistinio, tautinio ugdymo tarpinstitucinis veiksmų planas, kuriame bus numatytos priemonės stiprinti pilietinį, patriotinį mokinių ugdymą. Ugdymo plėtotės centras jau rengia Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programą, skirtą mokytojams.

...

Tyrimų bendrovė „Synopticom“ 2014-ųjų gruodžio ir šių metų sausio mėnesiais atliko moksleivių nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo 657 mokiniai, besimokantys 8–12 klasėse ir gyvenantys visoje Lietuvoje.

74 proc. mokinių nurodė besididžiuojantys būdami Lietuvos piliečiai. Panašus procentas apklaustųjų džiaugiasi šalies laimėjimais, dar daugiau jų didžiuojasi šalies istorija. Daugiau nei 7 iš 10 respondentų teigė sekantys naujienas apie valstybių tarpusavio santykius, pusė jų norėtų daugiau sužinoti apie Lietuvos karinių pajėgų funkcijas, sudėtį ir veiklą. 68 proc. mokinių mano, kad Lietuvai yra pagrindo baimintis Rusijos keliamų grėsmių.

68 proc. mokinių teigė, kad jiems trūksta informacijos apie šalies saugumo reikalus, krašto apsaugą bei kariuomenę ir jos galėtų būti daugiau. Paklausti, kur norėtų gauti tokių žinių, 42 proc. respondentų nurodė, kad jas turėtų suteikti mokykla. Manantieji, kad pamokose trūksta dėmesio krašto gynybai, galėjo nurodyti, kokius dalykus konkrečiai reikėtų įdiegti ugdymo programose. Dažniausiai moksleiviai minėjo teorinį pasirengimą, žinias ir praktinius gynybos įgūdžius (61 proc.), krašto apsaugos strategijų, gynybos būdų (58 proc.) ir neginkluoto pasipriešinimo mokymus (54 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"