Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Mokslo darbų plagiatoriams numatomos baudos

 
2017 03 28 11:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jeigu Seimas pritars, tūkstantinės piniginės baudos grės ne tik už akademinių darbų pardavimą ar pirkimą, bet ir už šių darbų dovanojimą, skolinimą bei kitokį perleidimą kitiems asmenims.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai (AEPKT), be kita ko, bus suteikta daugiau teisių prižiūrint, ar akademinės bendruomenės laikosi ne tik akademinės etikos kodeksų, bet ir teisės aktų reikalavimų.

Seime registruotos tai numatančios Mokslo ir studijų įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Jų autorių nuomone, taip bus užkirstas kelias nelegaliai pelnytis nesąžiningiems studentams ir mokslo darbų rašytojams.

Suteiks daugiau galių

Minėtų įstatymų pataisas parengė ir Seime įregistravo parlamentarai Mantas Adomėnas bei Gabrielius Landsbergis. Anot M. Adomėno, pateiktomis pataisomis taip pat norima ištaisyti klaidas, atsiradusias nuo šių metų įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms. Šiame įstatyme numatyta, kad AEPKT atlieka tyrimus dėl mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose įtvirtintų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. Tačiau mokslo ir studijų institucijų procedūrų akademinės etikos kodeksai nereglamentuoja, jos įtvirtintos teisės aktuose.

AEPKT „Lietuvos žinias“ informavo šiuo metu nagrinėjanti 10 pranešimų, gautų jau šiais metais, įsigaliojus naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai. Tačiau jei bus nustatyta ne etikos kodeksuose įtvirtintų procedūrų pažeidimų, tarnyba negalės priimti sprendimų.

Anot M. Adomėno, Seimui siūloma ištaisyti ir kitą klaidą – AEPKT iki šiol neturi galimybės neatlygintinai naudotis valstybinėmis elektroninių dokumentų informacinėmis sistemomis, duomenų bazėmis ir registrais. Tad AEPKT darbuotojai, siekdami nustatyti, ar nėra sutapčių, priversti prašyti leidyklų ir kitų asmenų pateikti kūrinį, vėliau gretinti juos. Todėl pateiktose įstatymų pataisose numatyta galimybė, kad AEPKT turėtų tokią pat teisę prisijungti prie mokslo duomenų bazės, kaip ir bet kuri aukštoji mokykla.

Plos per kišenę

Naujomis Mokslo ir studijų įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama užkirsti kelią ir tarp akademinės bendruomenės paplitusiai negerovei – mokslo darbų plagijavimui, pirkimui, pardavimui bei platinimui.

Nors nuo šių metų įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse jau numatytos piniginės baudos už diplominių, kursinių, referatų ar kitokių mokslo darbų pirkimą ir pardavimą, tačiau teisininkai pripažįsta, kad įrodyti pirkimo ar pardavimo faktą kol kas sunku. Dažniausiai teisinamasi, neva darbas buvo dovanotas, paskolintas ar dar kaip nors kitaip perleistas, o už tokį „perleidimą“ administracinė atsakomybė nenumatyta.

Todėl siūloma, jog administracinė nuobauda galėtų grėsti tuomet, kai bet kokiu pagrindu gavęs mokslo darbą asmuo jį pateikia kaip savo arba jį pateikia kitam, kad šis pateiktų kaip savo. „Taip neliktų galimybės išsisukti nuo atsakomybės. Tai būtų ir prevencijos priemonė prieš įvairius tinklalapius, kuriuose – aibė pasiūlymų parašyti mokslo darbą“, – aiškino M. Adomėnas.

Parašys bet kokį darbą

Siūloma, jog už mokslo darbų perleidimą kitiems ar jų gavimą tam, kad būtų pateikti vertinti kaip jų darbai, asmenims būtų numatyta gana griežta administracinė atsakomybė – piniginės baudos net iki kelių tūkstančių eurų.

Tačiau kol kas apsukrūs verteivos sugeba pelnytis iš nenorinčių mokytis bei mokslo darbus rašyti studentų. Todėl nereikia stebėtis, kad internete – gausybė visokių tinklalapių, kuriuose siūloma už „priimtiną kainą“ parašyti bet kokį mokslo darbą – pradedant bakalauro referatu ir baigiant magistro baigiamuoju darbu.

Štai viename tinklalapyje skelbiamu telefono numeriu atsiliepęs vyras tikino, kad yra suburta daugiau kaip 50 specialistų, gebančių parašyti bet kokios srities mokslinį darbą, komanda. Tarp jų esama ir universitetų dėstytojų, ir mokytojų. „Viso darbo neparašome, tik padedame jį parašyti – konsultuojame, redaguojame“, – „Lietuvos žinioms“ teigė vienas iš besisiūlančiųjų parašyti mokslo darbą. Suprantama, jis nenorėjo atskleisti savo tapatybės.

Mantas Adomėnas: „Tai būtų ir prevencijos priemonė prieš įvairius tinklalapius, kuriuose – aibė pasiūlymų parašyti mokslo darbus.“

Teisingumo, Švietimo ir mokslo ministerijų, aukštųjų mokyklų, Policijos departamento, Lietuvos studentų sąjungos bei AEPKT atstovai šių metų pradžioje aptarė, kaip visos šios institucijos ir organizacijos galėtų prisidėti prie to, kad Lietuvoje mažėtų mokslo darbų pirkimo ir pardavimo atvejų, plagijavimo lygis.

Lietuvos studentų sąjungos tyrimų duomenimis, rašto darbų pirkimą ir pateikimą kaip savo paplitusiu reiškiniu laiko apie 30 proc. studentų. Todėl ir patys studentai tikina siekiantys kovoti su šiuo neigiamu reiškiniu. „Dabartinė situacija netenkina, nes daugelis studentų išties nusirašinėja. Tačiau vargu ar didelė piniginė bauda yra pats tinkamiausias būdas su tuo kovoti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas.

Esame tarp nesąžiningiausiųjų

Lietuvoje nėra statistinių duomenų, kokia dalis kasmet apginamų mokslo darbų gali būti parašyti ne pačių juos ginančių studentų. Tačiau UAB „ACVK“, valdančios plagiato statistikos tinklalapį plag.lt, vadovas Horstas Klausas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad, jų surinktais duomenimis, Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis šalimis, plagijavimo rodiklis yra gerokai aukštesnis. Sutapimų lietuvių studentų dokumentuose yra 79 proc. daugiau nei latvių ir net 114 proc. daugiau nei prancūzų studentų dokumentuose. Darbų, kuriuose sutapimų apimtis didesnė nei pusė darbo, Lietuvoje buvo 8,12 proc., Latvijoje – 3,02 proc., o Prancūzijoje – tik 2,71 procento.

„Pastebėjome, kad mokslo darbų tekstų sutapimo rodiklis yra vienas didžiausių Europoje ir didžiausias regione. Minėtas rodiklis didesnis tik Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje“, – teigė H. Klausas. Jis pažymėjo, kad mokslo darbų plagijavimo mastas Lietuvoje išaugo pastaraisiais metais. Sutapimų dalis rašto darbuose išaugo iki 18,4 procento. Anot plagiato statistikos tinklalapio vadovo, akivaizdu, kad plagijavimo prevencijos priemonės mūsų šalies aukštosiose mokyklose yra nepakankamos.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"