TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokslo institutų vadovų piniginės suplonės

2007 12 18 0:00
Profesorius V.Daujotis mano, kad ministerijos parengtas projektas padėties beveik nepakeis.
LŽ archyvo nuotrauka

Pusmetį pasidžiaugę prezidento ar premjero darbo užmokestį viršijančiais atlyginimais, mokslo institutų direktoriai nuo Naujųjų metų turėtų gyventi kukliau.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė ir netrukus Vyriausybei teiks nutarimo, reglamentuojančio mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, mokslo darbuotojų, tyrėjų bei dėstytojų darbo mokėjimą, pataisas. Tikimasi, kad jas priėmus mokslo įstaigų vadovų ir jų pavaldinių atlyginimų skirtumas tilps bent jau į sveiko proto ribas.

Nustatė ribą.

"Vadovų darbo užmokesčio dydį ketinama susieti su tos įstaigos mokslo darbuotojų, tyrėjų ir dėstytojų atlyginimų vidurkiu. Siūloma, kad vadovo darbo užmokestis neviršytų keturių vidutinių minėtų darbuotojų darbo užmokesčių", - LŽ sakė ŠMM Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė.

Vyriausybė, pagal mokslininkų organizacijų pageidavimus balandį pakeitusi kai kuriuos teisės aktus, tikėjosi padidėsiant eilinių mokslo darbuotojų atlyginimą. Tačiau riebiausias kąsnis atiteko institutų direktoriams, o paprasti mokslininkai liko priklausomi nuo vykdomų projektų komercinės sėkmės ir vadovo geros valios.

Algas institutų vadovams nustato įstaigos taryba, tvirtina ministras.

Vadovai dar gali gauti įvairių priedų: iki 100 proc. pagrindinio atlyginimo dydžio, kuris mokamas iš biudžeto, bei iki 200 proc. - skirtą iš instituto lėšų.

Papiktino premjerą

Rugpjūtį LŽ paskelbti konkretūs skaičiai apie mokslo institutų vadovų atlyginimus šokiravo ne tik visą mokslo visuomenę, bet ir premjerą Gediminą Kirkilą. "Keista, kad mūsų aukščiausia inteligentija neatsispiria labai didelių atlyginimų pagundai, juo labiau, kai jų kolegos tokių neturi. Kartais turi būti daugiau padorumo, supratimo, solidarumo. Vadovams tai taip pat yra taikoma", - tuomet piktinosi G.Kirkilas, pavedęs šį reikalą išsiaiškinti ŠMM.

LŽ gauti duomenys atskleidė, kad, pavyzdžiui, Energetikos instituto vadovas Eugenijus Ušpuras pernai per mėnesį uždirbo 4782 litus, o nuo liepos jam buvo numatyta 18 860 litų mėnesio alga. Puslaidininkių fizikos instituto vadovas Steponas Ašmontas uždirba 14 145 litus, pernai - 6831 litą. Biotechnologijos instituto administracijos vadovui Kęstučiui Sasnauskui liepą buvo skirta 13 800 litų alga, pernai ji siekė 5294 litus.

Kitų mokslo darbuotojų biudžetinių algų vidurkis nepalyginamai mažesni. Energetikos institute - 2125 litai, Puslaidininkių fizikos - 1898 litai. Itin menkai vertinama lituanistika - Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojų vidurkis viso labo tik 1578 litai, nors direktorei Jolantai Zabarskaitei skirtas 9269 litų uždarbis.

Pažeidimų nerado

Apsižiūrėjus, kad institutų direktorių atlyginimai pasiekė rekordines aukštumas, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė mokslo įstaigų tarybų pirmininkams išsiuntė raštus, kuriais rekomendavo apsvarstyti susidariusią situaciją.

Tačiau vadovų, kurie savo valia būtų sutikę susimažinti darbo užmokestį, neatsirado. Juoba kad ŠMM auditoriai patvirtino, jog mokslo institutų vadovai turi teisę nusistatyti atlyginimus, kurie kelis sykius viršija pavaldinių algas. Pasak auditorių, tai daryti leidžia įstatymai.

Pažanga nedidelė

"Palaukime, kol Vyriausybė priims pataisas", - paklaustas, kaip jausis nuo sausio sumažėjus atlyginimui, LŽ sakė Energetikos instituto direktorius prof. habil. dr. E.Ušpuras. Vadovas piktinosi, kad žurnalistai, rašydami apie jo uždirbamus tūkstančius, nepamini, kad iš tos sumos tik 5 tūkst. litų yra darbo užmokestis, likusi suma - įvairūs priedai. "Per įvairius mokesčiais grąžinu kur kas daugiau negu man duoda valstybė, nes visus priedus turiu užsidirbti iš projektų", - teigė E.Ušpuras. Pasak daktaro, jų instituto mokslo darbuotojų atlyginimų vidurkis su visais priedais siekia maždaug 5 tūkst. litų. Tokių, kurie be atlyginimo daugiau nieko neuždirbtų, institute beveik nėra, o geriausieji gauna tiek, kiek ir direktorius. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesoriaus Vytautas Daujotis mano, kad ŠMM parengtas projektas padėties beveik nepakeis.

Jo nuomone, net ir nustačius apribojimus, vadovų ir paprastų mokslo darbuotojų atlyginimų skirtumas bus gana didelis. "Nematau didelės pažangos, kad direktorių uždarbį siekiama susieti su įstaigos vidurkiu. Tačiau nuo ko nors atsispirti juk reikia, nes beribės algos - visiška kvailystė", - sakė V.Daujotis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"