TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokyklų naikinimas - mokinių labui

2007 08 02 0:00

Alytaus rajono savivaldybė nuo rudens rengiasi uždaryti 9 pradines mokyklas. Šiam ketinimui priešinasi mokinių tėvai, nepritaria diduma mokytojų.

Per artimiausią Alytaus tarybos posėdį rajono politikai spręs: atsisakyti Eičiūnų, Kančėnų, Rimėnų, Radžiūnų, Vankiškių, Ąžuolinių, Parėčėnų, Luksnėnų ir Miklusėnų pradinių mokyklų ar jas palikti. Iki šiol visos minėtos pradinės mokyklos yra rajono vidurinių ir pagrindinių mokyklų padaliniai.

Prašymus likviduoti 9 pradines mokyklas po diskusijų su

rajono meru Algirdu Vrubliausku ir Švietimo skyriaus vedėju Rimantu

Židanavičiumi parašė patys mokyklų vadovai. Vėliau kai kurie

neoficialiuose pokalbiuose prisipažino, jog neturėjo kito pasirinkimo.

Uždarius šias mokyklas darbo neteks 18 mokytojų, o 135 vaikai

(Švietimo skyriaus duomenimis) turės pradėti lankyti kitas

mokyklas. "Per bendruomenių, mokytojų ir rajono vadovų susitikimus

nebuvo atsakyta į klausimus, kur bus įdarbinti atleisti mokytojai, kaip bus užtikrintas vaikų nuvežimas į mokyklas. Buvo pasitenkinta lakonišku atsakymu: viskas vyks pagal įstatymus", - teigė buvusi rajono merė, dabar Kančėnų mokyklos mokytoja Monika Ražanauskienė.

Pagrindiniai argumentai, kodėl uždaromos mokyklos - dėl mažo mokinių skaičiaus išlaikyti mokyklų skyriams nepakanka

mokinio krepšelio 340 tūkst. litų (iš rajono biudžeto pernai papildomai buvo skirta 170 tūkst. litų), negalima aprūpinti šiuolaikiškais vadovėliais ir kitomis ugdymo priemonėmis, neišspręsta maitinimo problema, nėra socialinių pedagogų ir psichologų.

R.Židanavičiaus nuomone, perėjus į didesnes mokyklas šios

problemos būtų išspręstos, be to, vaikai turėtų daugiau galimybių rinktis užsienio kalbas ir modulius.

Į mokyklą - arkliuku

"Dalis mokytojų išvažiavę atostogauti į užsienį pas giminaičius

ir į Lietuvą žada grįžti tik rugpjūčio pabaigoje, prieš pat mokslo

metų pradžią. Neabejoju, kad išgirdę tokią žinią patirs psichologinį

šoką. Ne kiekvieno širdis gali atlaikyti šią naujieną. Esu pergyvenusi trijų mokyklų uždarymus. Ištversiu ir šitą. Tačiau taip, kaip su mokytojais elgiasi dabartiniai rajono vadovai, nebuvo elgiamasi net sovietmečiu. Tada prieš metus būdavo pranešama apie ketinimus uždaryti mokyklas, kad žmogus suspėtų ir naują darbą

susirasti, ir nepatirtų emocinio smūgio", - piktinosi M.Ražanauskienė.

Ne mažesnį šoką patyrė ir pradinukų tėvai, išgirdę, kad vaikams

reikės paieškoti kitų mokyklų. "Esame priblokšti. Dukra rudenį pradės

lankyti trečią klasę. Jei uždarys Rimėnų pradinę, teks ją vežioti į

mokyklą Alytuje, nes tris kilometrus mažam vaikui eiti į mokyklą

Dauguose žiemą ir blogu oru per sunku. Sunku bus ir jai, ir mums.

Abejojame, ar bus išspręsta mokyklinių autobusiukų problema.

Jau praėjusiais metais vaikus tėvai į mokyklas vežiodavo kas

nuosavais automobiliais, kas arkliuku", - sakė Rimėnų kaimo

gyventoja Irma Kašėtienė.

Nepanorėjusi viešinti savo pavardės rajono gyventoja kalbėjo, kad

mokinukų tėvai nepatikėtų valdžios pažadais išspręsti transporto

problemą. Dzūkės teigimu, uždarius Gervėnų pradinę mokyklą

vaikams ir jų tėvams atsirado papildomų sunkumų, kaip pasiekti

mokymo įstaigą, nes rajono vadovai neužtikrino jų nuvežimo

ir parvežimo. "Dabar kreipėmės į Trakų autobusų parko vadovus. Jie, nusistebėję mūsų politikų abejingumu vaikams, pažadėjo

suderinti autobusų grafikus, kad mokiniai laiku pasiektų

mokyklą ir namus", - patirtimi dalijosi moteris.

Partijų intrigos

Rajono tarybos opozicija valdančiųjų žingsnį uždarinėti mokyklas vadina politiniais motyvais: "Kodėl niekas prieš savivaldybių rinkimus nekalbėjo, kad reikia uždaryti mokyklas. Žinojo, kad tada už juos niekas nebalsuotų. Dabar, kai užsitikrino vietas šioje kadencijoje, žmonių nuomonė ir interesai nesvarbu."

Tokias opozicijos kalbas meras A.Vrubliauskas vadina subjektyvia

nuomone ir netgi demagogija: "Yra rimta problema, ir reikia ieškoti būdų, kaip ją bendromis jėgomis kuo geriau išspręsti. Jei nesiimsime šios pertvarkos, netrukus rajono vaikai vidurinį išsilavinimą galės gauti tik miesto mokyklose."

Anot A.Vrubliausko, absoliučiai daugumai mokytojų pasiūlytas

naujas darbas tose pačiose mokyklose, kurioms priklauso naikinamos

pradinės. Nereikia baimintis ir dėl likusių pastatų, nė vienas jų nebus privatizuotas. Jie bus panaudoti bendruomenės reikmėms ir pagal poreikius viešiems interesams. Meras užtikrino, kad vaikams nekils problemų ir kaip pasiekti mokyklas.

Beje, Lazdijų rajono tarybos sprendimas uždaryti 11 pradinių mokyklų

nesukėlė nei mokytojų, nei mokinių, nei tarybos opozicijos didesnio nepasitenkinimo.

Naikinimas neišvengiamas

Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius Dainius Numgaudis, paprašytas pakomentuoti situaciją Alytuje, LŽ sakė kalbėjęsis su meru ir abu sutarę, kad rajono valdžia dar kartą ramiai pasišnekės su bendruomene ir nepablogins vaikų mokymosi sąlygų. "Ne kas kitas, o mokytojai iškėlė klausimą dėl prastų mokymo sąlygų mokyklų pradinio ugdymo skyriuose", - teigė D.Numgaudis. Jis pastebėjo, kad tos savivaldybės, kurios dirbo sistemingai, laiku sukūrė mokyklų pertvarkos planus ir supažindino su jais bendruomenes, išvengė nesklandumų. D.Numgaudžio nuomone, nuosekliai mokyklų pertvarkai sutrukdė valdžios formavimo peripetijos po savivaldos rinkimų. "Būta ir politinių intrigų, visko pasitaikė", - sakė jis. Mokyklų tinklo optimizavimo programą ministerijos valstybės sekretorius pavadino neišvengiama. "Kiekvienais metais į mokyklas susirenka perpus mažiau pirmaklasių. Jei 1993 metais į klases atėjo 64 tūkst. pirmokų, tai šiemet jų, manoma, susirinks apie 34 tūkstančius", - teigė D.Numgaudis.

Mokyklų pastatai bus išsaugoti

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Stanislava Sabaliauskienė LŽ patikino, kad Lazdijų savivaldybės sprendimu iki rugpjūčio pabaigos rajone uždarytų pradinių mokyklų skyrių vaikai bus perkelti į kitas mokyklas, o pedagogai nuo mokslo metų pradžios bus įdarbinti. Taip pat bus pasielgta ir Alytuje.

Ministerijos specialistė sakė, kad mokyklėlių pastatai nepateks į privačias rankas. Jie išliks savivaldybių žinioje. Pastatuose įsikurs daugiafunkciai centrai - kultūros namai, dienos centrai, bendruomenės namai, bibliotekos.

Švietimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia 114 pradinių mokyklų. Per 2005-2006 mokslo metus buvo uždaryta apie 50 pradinio mokymo skyrių. Kaišiadorių rajone likviduoti 5 skyriai, Plungės - 5, Radviliškio - 3, Ignalinos - 3. Kiek pradinių mokyklų ar jų skyrių uždaryta per 2007 metus, ministerija duomenų dar neturi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"