TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokyklų vadovams vėl grūmojama kadencijomis

2014 10 24 6:00
Siūloma įtvirtinti mechanizmą, kuris neleistų mokyklos vadovams ilgai sėdėti ant savo kėdžių. LŽ archyvo nuotrauka

Seime dar kartą bandoma prastumti įstatymo pataisas, kurios neleistų švietimo įstaigų vadovams savo kėdėse užsisėdėti dešimtmečius. Tokio sumanymo nepalaiko nei dauguma mokyklų direktorių, nei Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau siūlomos naujovės simpatikų netrūksta tarp politikų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Antanas Matulas, Irena Degutienė, Valentinas Stundys ir socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias visų švietimo įstaigų vadovams numatyta penkerių metų kadencija.

Panašų siūlymą A. Matulas buvo pateikęs dar šių metų vasarą. Tačiau jo parengtą projektą, kuriuo siūlyta įvesti nuostatą, kad švietimo įstaigų vadovai skiriami penkerių metų kadencijai, o paskui vėl turi dalyvauti konkursuose, Seimas atmetė ir grąžino tobulinti. „Mums rekomendavo pasiūlyti tvarką, kaip įstatymas būtų įgyvendinamas. Tad dabar siūlome panašią tvarką, kokia buvo įtvirtinta pertvarkant sveikatos sistemą“, - LŽ aiškino politikas.

Geriau dirbtų

A. Matulas pasakojo, kad jam teko kalbėtis ir su paprastais pedagogais, ir su švietimo skyrių vedėjais. Esą beveik visi jie sutiko, kad permainos yra būtinos, nes kai kurie švietimo įstaigų vadovai "jaučiasi nepajudinami“.

Parlamentaras mano, kad nauja tvarka labiau motyvuotų esamus ir potencialius vadovus, vyktų nuolatinė lyderių paieška, jie tobulėtų. Jo teigimu, nesant mokyklų vadovų rotacijos, jų vadovavimo stilius ir vadybinė veikla gali būti paženklinta neigiamais aspektais. Dėl to nukenčia mokiniai, pedagogai, visa ugdymo įstaigos bendruomenė.

A. Matulas aiškino, kad užsisėdėjimas mokyklos vadovo kėdėje lemia, kad viršų ima įsisenėję principai, kurie neretai būna susiformavę dar sovietmečiu. Tuomet tenka stebėti tiek ugdymo įstaigos vadovo, tiek jos bendruomenės nenorą keistis, ieškoti, kurti, rizikuoti. Esą ilgamečiai direktoriai neretai ima pasyviai žiūrėti į savo veiklą, nepakankamai domisi naujausiomis vadybos tendencijomis, nebesiekia mokyklos pažangos, praranda motyvaciją stengtis dėl gerų rezultatų.

Jau įprastas dalykas

Lietuvos viešajame sektoriuje kadencijos jau kurį laiką yra tapusios beveik įprastu reiškiniu. Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams nuo 2010 metų liepos 1 dienos taikoma ketverių metų kadencija, ir jie negali eiti pareigų daugiau nei dvi kadencijas.

Nuo 2012-ųjų liepos 1-osios viešo konkurso tvarka penkerių metų kadencijai skiriami visi nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, išskyrus tas, kuriose dirba 10 ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją.

Dauguma statutinių įstaigų vadovų skiriami penkerių arba ketverių metų kadencijai. Kai kuriais atvejais maksimalus kadencijų skaičius numatytas, kai kuriais - ne. Pavyzdžiui, policijos generalinio komisaro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado kadencija - penkeri metai, ir vadovauti jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešojo saugumo tarnybos vadovo, Vadovybės apsaugos departamento vadovo, Muitinės departamento direktoriaus kadencija - taip pat penkeri metai, bet maksimalus kadencijų skaičius nenumatytas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo, Kalėjimų departamento direktoriaus kadencija - ketveri metai. Vadovauti jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Naudos nebūtų

Ugdymo įstaigų vadovams A. Matulo ir jo kolegų siūlymas entuziazmo nekelia.

Nuo 1977-ųjų 37 metus Jurbarko rajono Girdžių pagrindinei mokyklai vadovaujanti Janė Pocienė abejoja, ar kadencijų įtvirtinimas duotų kokios nors naudos, ypač kaimo mokykloms. „Naujai paskirtas vadovas dažnai pats "užsiaugina" pedagogų kolektyvą. Kol naujas direktorius adaptuojasi, kol prisipratina kolektyvą, kol kolektyvas pripranta prie jo, praeina ne vieni metai. Ir vienos kadencijos tam gali neužtekti“, - aiškino ji.

J. Pocienė pabrėžė, kad ir rasti žmogų, kuris norėtų eiti vadovauti kaimo mokyklai, nėra taip paprasta, nes ši po keleto metų gali būti net uždaryta. Todėl politikų siūloma perspektyva potencialių ir savo darbą išmanančių švietimo vadybininkų esą nevilioja.

LŽ kalbinta Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė, Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktorė Ramutė Mečkauskienė pažymėjo, kad užmojai įvesti kadencijas mokyklų vadovams ne kartą svarstyti įvairiais šios organizacijos lygiais.

„Matome, kad kiekviena nauja politikų banga bando judinti mokyklų vadovus, nes čia matoma dar viena niša išplėsti politikams prijaučiančių vadovų gretas. Visiems maga „prilįsti“ prie mokyklų. Kalbos, kad reikia keisti vadovus, nes jie pernelyg „užsisėdi“, nepagrįstos. Jokiais moksliniais tyrimais neįrodyta, kad nuolat kaitaliojant mokyklų vadovus gerėja mokinių mokymosi rezultatai“, - tvirtino R. Mečkauskienė.

Dainius Pavalkis. /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Siūlo atestacijas

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis taip pat nepritarė parlamentarų sumanymui įvesti kadencijas švietimo įstaigų vadovams. „Jei mokykla yra gerai vertinama, dalyvauja įvairioje veikloje, vadovas susitvarko su visomis problemomis ir uždaviniais, nėra prasmės tokį vadovą mesti iš darbo ir ieškoti kito“, - pažymėjo jis.

Todėl ministras linkęs labiau kliautis atestacijomis, kurios galėtų būti rengiamos kas penkerius metus. Būtent per atestacijas galėtų būti tikrinama švietimo įstaigų vadovų kompetencija. Tiesa, atestacijos neturėtų būti „popierinės“, kai žiūrima tik į tai, ar vadovas kėlė kvalifikaciją, ar ko nors „nepridirbo“, o stengiamasi pasižiūrėti į realius jo gebėjimus vadovauti.

Kiek anksčiau D. Pavalkis buvo užsiminęs apie sumanymą atgaivinti Pedagogikos institutą ar panašią įstaigą, kuri būtų steigiama dabar veikiančio Ugdymo plėtotės centro pagrindu. Vienas tokio instituto uždavinių ir būtų švietimo įstaigų vadovų atestacija. Idėjai atkurti anksčiau veikusį Pedagogikos institutą viešą pritarimą yra išreiškęs Lietuvos edukologijos universitetas.

Planuojama, kad naujoji institucija veiklą galėtų pradėti dar iki šių metų pabaigos ar kitų metų pradžioje. Tikimasi, kad papildomo finansavimo jai nereikėtų, nes būtų perskirstytas finansavimas tarp kitų ministerijai pavaldžių institucijų.

Svarstytinas reikalas

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė nėra tokia kategoriška kaip ministras D. Pavalkis. Anot jos, siūlymai keisti Švietimo įstatymo nuostatas dėl švietimo įstaigų vadovų darbo yra svarstytini. Esą kaip tik dabar Lietuvoje mokyklų vadovų skyrimas yra pernelyg politizuojamas. Mat kai kurių savivaldybių vadovai mano, kad ne profesionalumas turi lemti, kas dirba mokyklų direktoriais, o partinė priklausomybė.

„Jei toliau bus žiūrima, kaip pagal partinę liniją sukišti savo žmones į tam tikrus postus, švietimo įstaigų vadovai nuolat keisis, tai priklausys nuo to, kas tuo metu yra vietos valdžioje. Tai negerai“, - sakė A. Pitrėnienė.

Ji pabrėžė, kad kol kas priemonių, kaip išvengti tokio politinio protekcionizmo, niekas nesugalvojo. „Jei tik kas nors jų pasiūlytų, iškart būtų galima priimti kolegų siūlymus“, - tikino komiteto pirmininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"