TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokytojai - lietuvybės ambasadoriai

2007 04 20 0:00
Pasaulio lituanistus sveikina Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas (centre), pavaduotoja Vida Bagdonavičienė (kairėje), prezidento patarėja Halina Kobeckaitė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė ir PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkė Loreta Paulauskaitė.

Vilniuje surengtame užsienio lietuvių bendruomenių lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų seminare "Lituanistinio švietimo plėtra" 20 valstybių atstovai dalijosi patirtimi ir tarėsi, kaip motyvuoti naujuosius emigrantus vaikus mokyti lietuvių kalbos

Himno žodžiai "lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt" emigravus iš Lietuvos įgauna naują prasmę. Globalizacijos apimtame pasaulyje, kai viskas vienodėja, tautinis savitumas yra vertybė, bet jo ugdymas ir išsaugojimas reikalauja nemažai pastangų. "Lietuva išeivijos lietuviams kasmet skiria vis didesnį dėmesį. Lituanistinis švietimas yra viena prioritetinių sričių. Užsienio lietuvių rėmimo programai 2006 metais buvo skirta 1 mln. Lt, o 2007 metais - 2 mln. litų", - sakė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas.

Šią savaitę į Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Vyriausybės Vilniuje surengtą seminarą "Lituanistinio švietimo plėtra" suvažiavo mokytojai lituanistai iš įvairių valstybių - Airijos, Austrijos, Baltarusijos, Brazilijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Olandijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos, Kaliningrado srities (Rusija). Jie dalijosi patirtimi, tarėsi su specialistais (pavyzdžiui, psichologais), užsisakė naujų vadovėlių ir mokymo priemonių. Vakarų Europoje sparčiai gausėja lietuvių bendruomenės ir vaikų lituanistinis mokymas, lietuvybės puoselėjimas yra sudėtinga problema. Ją spręsti mėgina lituanistinės mokyklėlės, kuriose mokoma lietuvių kalbos, istorijos, supažindinama su tautos papročiais ir tradicijomis. Užsienio valstybėse yra apie 140 sekmadieninių lituanistinių mokyklėlių. Daugiausia jų yra JAV, kur didžiausia lietuvių bendruomenė, išsaugojusi savo tautines šaknis. Mokyklėlėse mokosi įvairaus amžiaus vaikai, o kartais - ir suaugusieji. Šalia lietuvybės puoselėjimo tradicijos pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Rusijoje, atsirado lietuvių kalbos - kaip verslo kalbos poreikis. Galbūt tai sustiprins naujųjų emigrantų motyvaciją vaikus mokyti lietuvių kalbos.

Priklauso nuo bendruomenės

Vienose šalyse lituanistinės sekmadieninės mokyklėlės veikia kelis dešimtmečius, kitose - kelerius metus. Šiomis dienomis tokia mokyklėlė įsikūrė ir tolimojoje Japonijoje, kur gyvena apie 200 lietuvių. Vienos valstybės, pavyzdžiui, Danija, Kopenhagoje parūpino mokyklėlei patalpas, moka pedagogui atlyginimą, suteikia jam socialines garantijas, kitose šalyse mokyklėles globoja ambasados, o visą paramą koordinuoja Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Tačiau net ir tos valstybės, kurios remia tautines mažumas (Danija), naujuosius imigrantus labiau skatina įsilieti į vietinių žmonių bendruomenę nei puoselėti tautinį savitumą.

Pasak mokytojų, kiekvienoje valstybėje sąlygos skirtingos, bet yra daug bendrų problemų. Viena vertus, ne visi vaikai, ypač paaugliai, nori lankyti lietuviškas mokyklėles. Ne visi tėvai geba savo atžalas motyvuoti. Kita vertus, pasiryžusieji lankyti mokyklėles, į jas turi važiuoti 50-100 kilometrų. Jeigu šeima ketina pasilikti svetimoje šalyje, tiek tėvai, tiek vaikai menkai suinteresuoti lietuvybės puoselėjimu.

Jeigu tėvai planuoja kada nors grįžti į Lietuvą, vaikai labiau suinteresuoti mokytis lietuviškai. Mokymo programas mokytojai sudaro pagal mokinių poreikius. Mažylius moko lietuviškų dainelių, žaidimų, seka pasakėles. Vyresnius supažindina su Lietuvos istorija, gamta. Aukštesnių klasių imigrantų vaikams mokytojai padeda neatsilikti nuo lietuviškų mokymo programų.

Tautiškumas suteikia stiprybės

Pasak seminaro dalyvių, naujiesiems emigrantams sekmadieninės mokyklėlės yra vienintelė galimybė mokyti vaikus lietuviškai, o trečios ar ketvirtos kartos emigrantai stengiasi savo vaikus leisti į Vokietijoje veikiančia Vasario 16-osios gimnaziją. Pedagogė ir vertėja Liucija Jodelytė-Butrimavičienė iš San Paulo yra trečios kartos emigrantė. Jos seneliai Brazilijoje įsikūrė praeito amžiaus pradžioje. Butrimavičiai savo sūnus išmokė lietuviškai, o ponia Liucija daug metų dirbo sekmadieninės lituanistinės mokyklėlės mokytoja.

"Tautinio savitumo šerdis padeda išlikti vienos ar kitos tautos atstovu. Emigrantų vaikams tai be galo svarbu. Globaliame pasaulyje žmogus, turintis tą šerdį, gali geriau save išreikšti, saugiau jaustis. Žinodamas, savo tautinį tapatumą jis gali laisviau bendrauti su kitais, kurie taip pat yra išskirtiniai ir tuo įdomūs. Mano supratimu, tautinis tapatumas padeda ugdyti tolerantiškumą, pakantumą", - teigė prezidento patarėja Halina Kobeckaitė. Anot jos, mokytojai, kurie dirba su vaikais užsienyje, moko lietuvių kalbos ir kultūros, atlieka labai svarbų vaidmenį. "Dauguma lituanistinių mokyklėlių mokytojų dirba iš pašaukimo, visuomeniniais pagrindais", - sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Švietimo reikalų komisijos pirmininkė Loreta Paulauskaitė. Beje, dauguma mokytojų yra vietinių lietuvių bendruomenių aktyvistai. Kai kurie yra parengę vadovėlių specialiai užsienio lietuviams, kurie lietuviškai mokosi kaip užsienio kalbos, arba išvertę į lietuvių kalbą vaikiškų knygelių. Ilgametė mokytoja Cecilija Rasa Unt šiemet Taline ir Vilniuje visuomenei pristatė knygą "Estijos lietuvių bendruomenė", kurioje aprašo emigrantų rūpesčius, ryšius su gimtine. Pasak PLB valdybos pirmininko pavaduotojo Petro Maksimavičiaus, labai svarbu išsaugoti Lietuvos ryšį su emigrantais, kad jie žinotų, kas vyksta gimtinėje, ekonomikoje, darbo rinkoje. Švietimas padeda išlaikyti tą ryšį. "Svarbiausia, neleisti žmogui nusivilti savo valstybe, kad Lietuva išliktų stiprus traukos centras pasaulio lietuviams", - sakė P.Maksimavičius.


Parengta bendradarbiaujant su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"