TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokytojams pabodo skylių kamšymo politika

2015 11 13 6:00
Anksčiau prie Vyriausybės mitinguodavę pedagogai šįkart rengiasi įspėjamajam streikui. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Pedagogus vienijančios profsąjungos kyla į kovą dėl švietimo sistemos ateities. Jos įsitikinusios, kad valdžia girdi tik aršius protesto balsus. Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės negąsdina mokytojų streikas. Tokius veiksmus ji sieja su artėjančiais Seimo rinkimais.

Kaip reta vieningai pedagogų profesinės sąjungos ketina atkreipti valdžios dėmesį į apverktiną švietimo sistemos padėtį. Preliminari įspėjamojo streiko data – gruodžio 8-oji. Jeigu iki to laiko profsąjungoms ir valdžiai pavyktų rasti bendrą kalbą, protesto akcijos galėtų ir nebūti.

Tačiau karčios derybų patirties turintys profsąjungų lyderiai optimistiniu įvykių scenarijumi beveik netiki. Jei įspėjamasis streikas baigtųsi be rezultatų, tolesnės akcijos būtų rengiamos vasario ar kovo mėnesį.

Vilčių nepuoselėja

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus teigimu, įvairaus pobūdžio derybos su valdžios atstovais trunka daugiau nei metus. Anot jo, profsąjungos paprašė, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paankstintų lapkričio pabaigoje numatytą paskutinį posėdį.

„Padėsime paskutinius taškus, matysime, galima toliau tartis ar jau nebegalima. Manome, kad nepavyks. Tuomet stabdysime derybas, pateiksime reikalavimus. Prieš tai, kaip numato teisės aktai, lauksime taikinimo procedūros“, – LŽ sakė A. Jurgelevičius.

A. Navicko teigimu, protesto akcija apsiribos tuo, kad pedagogai neves dviejų pamokų.

Tačiau jis neslėpė manantis, kad vienintelis būdas priversti valdžią imtis priemonių švietimui gelbėti yra streikas. A. Jurgelevičiaus teigimu, tai patvirtina ankstesnė patirtis. Padėtis keisdavosi tik tuomet, kai tūkstančiai pedagogų eidavo į gatves. Taip buvo 1992, 2000, 2008 ir 2011 metais.

„Nuojauta kužda, kad ir šįkart streiko neišvengsime. Mus tiesiog stumia imtis kraštutinių priemonių. Valdžia aiškina, kad viskas padaryta, tik profsąjungos nieko nesupranta. Manau, streikas duos rezultatų. Kokių, prognozuoti negaliu“, – kalbėjo profsąjungos lyderis.

Parodomoji akcija

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas vakar surengtoje spaudos konferencijoje vylėsi, kad prie streiko prisidės visų 60-ties savivaldybių ugdymo įstaigos. Mokyklų, palaikysiančių protestą, sąrašą tikimasi turėti likus savaitei iki streiko.

A. Navicko teigimu, protesto akcija apsiribos tuo, kad pedagogai neves dviejų pamokų. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad net ir protestą palaikančiose įstaigose ne visi mokytojai ryšis streikuoti. Priežastis – baimė, kad tokios pamokos bus įvertintos kaip nevestos be pateisinamos priežasties. „Bet dvi pamokos yra tikrai mažesnė žala nei sistemos žlugdymo toleravimas“, – pareiškė A. Navickas.

Darbo partijos deleguota ŠMM vadovė A. Pitrėnienė mokytojų profesinių sąjungų planuojamą įspėjamąjį streiką teigė vertinanti teigiamai. „Tai normalu, visose demokratinėse valstybėse kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę. Manau, kad streikas daugiau parodomasis dalykas, viešumo akcija, tai gali būti susiję ir su artėjančiais rinkimais“, – vakar sakė ministrė.

Kartu ji priminė, kad šių mokslo metų prioritetas – nė vienos be priežasties praleistos pamokos. Todėl, pasak A. Pitrėnienės, profesinės sąjungos turėtų šio siekio laikytis. „Pažiūrėsime, kaip tai bus atliekama“, – pridūrė ji.

Pagrįsti nuogąstavimai

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario konservatoriaus Valentino Stundžio teigimu, pedagogai nuogąstauja visiškai pagrįstai. Per pastaruosius kelerius metus šaliai pavyko įveikti ekonomikos krizę, tačiau švietimo sistemos padėtis taip ir liko sunkmečio lygio.

„Švietimo sistemos finansavimas net mažėjo. Šiemet švietimui buvo skirta 4,6 proc. bendrojo vidaus produkto, kitiems metams numatyta tik 4,2 procento“, – LŽ sakė parlamentaras. Jo nuomone, dabartinės valdžios žingsniai taisant padėtį labai minimalūs. „Kalbama, kad 5 proc. bus keliami atlyginimai mažiausiai uždirbantiems, ikimokyklinių įstaigų pedagogams. Bet tai – tik daliniai, nesisteminiai sprendimai. Čia reikėtų kalbėti apie krepšelio didinimą. Todėl pedagogų streikas ir yra priminimas valdžiai, kad ji nepamirštų švietimo ir valstybinės švietimo strategijos įsipareigojimų“, – teigė V. Stundys.

Seimo narys mato galimybių kitų metų biudžete švietimui numatyti daugiau lėšų, juolab kad prognozuojamas ekonomikos augimas. Jis sakė, kad grupė ŠMKK narių įregistravo siūlymą kitąmet mokytojų atlyginimams papildomai skirti 18 mln. eurų. „Tačiau tai – tik vienkartinė injekcija“, – pripažino V. Stundys.

Pedagogų ketinimas streikuoti nestebina ir kito ŠMKK atstovo – liberalo Gintaro Steponavičiaus. Jo nuomone, tokį nusiteikimą lemia ne tik finansinės priežastys. Visuomenė norėtų matyti ir vidinius sistemos pokyčius, kurie leistų efektyviau naudoti turimas lėšas. „Tačiau ši Vyriausybė to link nejuda. Iš esmės vykdoma skylių kamšymo politika“, – LŽ sakė G. Steponavičius. Jo teigimu, natūralu, kad plaukimas pasroviui pabodo ir profsąjungoms, kurios su kai kuriomis valdančiosiomis partijomis iki šiol sugyveno visai neblogai.

Konkretūs reikalavimai

Spalio pabaigoje vykęs mokytojų kongresas priėmė manifestą, kuriame reikalaujama kelti atlyginimus. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, pagrindiniai streikui besiruošiančių pedagogų reikalavimai – atkurti mokinio krepšelio dydį iki 2009 metų sausio 1 dieną buvusio lygio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus pamažu prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus.

Taip pat siekiama, kad 2016 metais valstybės biudžete būtų numatyta 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. Pageidaujama, kad būtų mažinamas mokinių skaičius klasėse ir grupėse. Profsąjungų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus moksleivio krepšelio lėšos sumenko 80 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"