TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mokytojų streikui įžiebta žalia šviesa

2016 02 20 6:00
Šiuo metu mokytojai gali turėti 36 kontaktines valandas per savaitę, tačiau daugelis jų dirba mažiau. Tad nors pedagogų atlyginimai didėja, mažėjantis mokinių ir darbo valandų skaičius mažina darbo užmokestį. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valdžios požiūriu į švietimo bėdas nusivylę pedagogai nuo pirmadienio ketina skelbti neterminuotą streiką. Tačiau Vyriausybė dialogą siūlo tęsti žadėdama mokytojams bent dalines permainas.

Premjerui Algirdui Butkevičiui vakar nepavyko pedagogus vienijančių profsąjungų lyderių įkalbėti bent keliems mėnesiams atidėti protesto akciją. Po susitikimo Vyriausybės vadovas žadėjo pats dalyvauti derybose su švietimo atstovais ir ieškoti geriausio sprendimo, kaip patenkinti pateiktus reikalavimus. Nors žalia šviesa streikui uždegta, pirmadienį profsąjungų atstovai sutiko dar kartą sėsti prie derybų stalo. Pavykus susitarti, protesto akciją žadama nutraukti. Teigiama, kad streikas gali apimti apie 300 ugdymo įstaigų.

Dauguma „Lietuvos žinių“ vakar kalbintų žinomų švietimo, kultūros, visuomenės atstovų teigė pritariantys mokytojų reikalavimams ir pasirinktam būdui juos išsakyti. Tačiau, jų nuomone, be esminių švietimo sistemos pokyčių visi valdžios pažadai tėra dalinis problemų sprendimas.

Švietimas, kultūra – prioritetas

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas teigė palaikąs pedagogų streiką. Pasak jo, valstybė neteisingai vertina švietimo ir kultūros darbuotojų darbą – tai liudiją jų gaunami atlyginimai. „O juk švietimas ir kultūra turėtų būti pagrindiniai nacionalinės valstybės prioritetai, nes nuo jų priklauso mūsų ateitis. Ir jei nevertiname mokytojo darbo, mums nesvarbu, kas užaugs, vadinasi, valstybė funkcionuoja ne taip, kaip derėtų“, – LŽ sakė A. A. Jonynas. Jis prisipažino nežinąs, ar streikas – pats paveikiausias ir teisingiausias būdas pasiekti tikslą. „Bet jei kitos priemonės nepadeda, ką gi, streikuokime“, – teigė A. A. Jonynas.

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Eugenijus Jovaiša įsitikinęs, kad pedagogų streikas – visų švietimo sistemoje esančių negerovių išraiška. Pasak jo, vargsta ne tik mokytojai, bet ir juos rengiančios institucijos, jų dėstytojai ir studentai. Jei reikalai negerės, į gatves išeis ir studentai, ir profesūra. „Gal nežinote, kad šiemet Švietimo ir mokslo ministerija nei iš šio, nei iš to sugalvojo 40 proc. sumažinti pedagogams skirtų krepšelių skaičių. Ministerija visiškai nieko neskaičiuoja, nieko negalvoja, remiasi duomenimis, kurie yra arba juokingi, arba nepatvirtinti. Tegu ministerija pasikalba su savivaldybėmis, kurios sako, kad joms reikia mokytojų. Bet tos savivaldybės negali pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis, nes nežino, kas bus rytoj“, – LŽ sakė E. Jovaiša. Jo teigimu, pagal mokytojų atlyginimus Lietuva yra tarp labiausiai atsilikusių valstybių, o Estija galėtų būti jai pavyzdžiu. „Tai kaip mokytojai neturi streikuoti? Klausimas čia tik toks – kodėl jie taip ilgai kenčia?“ – teigė profesorius.

Iškreiptas požiūris

Filosofo, visuomenės veikėjo Leonido Donskio nuomone, valdžios požiūris į švietimą jau labai seniai „yra iškreiptas, neadektavus“, jame yra „kažkas fundamentaliai neteisinga“. „Lietuvai tenka tapatybės, išsilavinimo, sugebėjimo konkuruoti pasaulyje iššūkiai. Todėl toks požiūris į mokyklą, mokytojus, aukštąją mokyklą, dėstytojus nuteikia itin pesimistiškai. Ir ko vertos visos kalbos apie norą susigrąžinti gabų jaunimą iš užsienio, kai veiksmai tam prieštarauja“, – LŽ sakė L. Donskis.

Pasak jo, aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos yra pasyvios, todėl dėstytojai arba tyliai kenčia, arba jauni dėstytojai apskritai meta šį darbą. Kartais išsigelbėjimas iš žeminančių aplinkybių ir gresiančio skurdo randamas patekus į tarptautinius projektus. „Mokytojų profsąjungų lyderiai kitokie. Streikas demokratinėje valstybėje – labai logiška ir teisėta pozicija.Tai labai civilizuotas nesmurtinis, niekam nekenkiantis būdas“, – sakė L. Donskis. Filosofas priminė, kad yra profesijų, kurioms pats Dievas neleidžia streikuoti (medikai, lakūnai). Pasak jo, šiuokart mokytojai siunčia rimtą žinią Vyriausybei, kuri, iki rinkimų likus nedaug laiko, turėtų priversti valdžią reaguoti į žmonių nuomonę.

Saulius Jurkevičius /Alinos Ožič nuotrauka

Apgailėtina kokybė

Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus teigimu, visa švietimo sistema įstumta į nesprendžiamų problemų liūną, ir tai skatina protesto akcijas. „Šiaip prasmės streikuoti nematau. Kol neįvykdytos rimtos švietimo reformos, neišspręsti struktūriniai klausimai, visa tai neturi realios prasmės, daugiau griauna, ardo ir dvasiškai žlugdo sistemą iš pagrindų, marginalizuoja dalį žmonių, kurie įsivaizduoja, kad kovoja už didesnius atlyginimus“, – LŽ sakė direktorius.

Pasak S. Jurkevičiaus, kokie yra mokytojų atlyginimai – maži ar dideli, vienu žodžiu pasakyti negalima. Jei pedagogas neturi darbo krūvio, gaunamas atlygis nedidelis. Nei krūvio, nei darbo vietos šiandien niekas negali garantuoti, nes pedagogų – perteklius, o vaikų – mažėja. Tačiau jei mokytojas dirba visu krūviu, yra kvalifikuotas, „bendrame šalies atlyginimų kontekste“ jo uždarbis, anot S. Jurkevičiaus, „atrodo gana neblogai“. „Žinoma, pageidautina, kad būtų geresnis, bet čia jau kita kalba. Tuomet turėtų būti ir kita darbo kokybė. Švietimo kokybė šiuo metu atsidūrusi apgailėtinoje padėtyje, todėl jei valstybė elgtųsi kaip privatininkas, kelti atlyginimus už tokią kokybę būtų daugiau nei keista. Reikėtų pasiaiškinti, kas darosi mokyklose, ir kaip mes pasiekėme tokį lygį, kad po 12 mokslo metų vaikai nežino elementarių dalykų“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius.

Mažėja vaikų

„Problemas turime spręsti ne streikais, o stengdamiesi išgirsti vieni kitus ir žingsnis po žingsnio siekdami kompromiso“, – vakar po susitikimo su profsąjungų atstovais kalbėjo premjeras A. Butkevičius. Per susitikimą sutarta, kad bus rengiami etatinio darbo apmokėjimo metmenys – tokia darbo užmokesčio sistema pedagogams garantuotų stabilias pajamas. Vyriausybė priminė, kad šiuo metu mokytojai gali turėti 36 kontaktines valandas per savaitę, tačiau dauguma jų dirba mažiau. Tad nors pedagogų atlyginimai ir didėja, mažėjantis mokinių, o kartu ir darbo valandų skaičius atitinkamai mažina darbo užmokestį.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinis pedagogo atlyginimas siekia 823,4 euro per mėnesį. Siekiant ir toliau didinti mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimus Švietimo ir mokslo ministerija įpareigota ieškoti finansinių galimybių nuo rugsėjo 1 dienos mažiausius atlyginimų koeficientus padidinti iki vidutinių. Vakar taip pat kalbėta apie galimybę pakeisti mokinio krepšelio metodiką ir leisti savivaldybėms skirti lėšų neformaliajam ugdymui.

Praėjusių metų spalio pabaigoje vykęs mokytojų kongresas priėmė manifestą „Švietimo politika – socialinio sprogimo link“, kuriame išdėstė pagrindines švietimo problemas. Pagrindiniai pedagogų reikalavimai – atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 metų sausio 1 dieną, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus pamažu prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, palengva didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"