TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Monblanas pasiglemžė tris lietuvius

2009 07 20 0:00
Kaunietis V.Dominas buvo ir anksčiau įkopęs į Monblaną.
LŽ archyvo ir Juozo Žagelio nuotraukos

Iki saugios vietos jiems tebuvo likusios kelios valandos kelio. Mirtį nešanti lavina tris alpinistus iš Lietuvos užklupo paskutiniame pavojingos trasos posūkyje.

Skaudi nelaimė įvyko praėjusį penktadienį ryte, apie 9 val. 40 min., ant aukščiausio Europos kalno Monblano, kai šešių lietuvių grupė leidosi nuo viršukalnės. Alpinistai, kurių daugumą sudarė mėgėjai, buvo pasidaliję į dvi grupes. Nusileidusieji žemiau matė, kaip netikėtai atsiritusi sniego ir akmenų lavina užklupo marijampoliečius sutuoktinius Laimą ir Arūną Tumynus bei kaunietį jų draugą Vytautą Dominą. Vienas jų nuslydo ir krisdamas kartu su savimi į bedugnę nusitempė ta pačia virve susirišusius žmones.

Pirmoji lietuvių grupė, per kelias valandas pasiekusi kelionės tikslą, apie nelaimę informavo gelbėtojus. Ruseno menka viltis, kad lavinos pasiglemžti alpinistai bus tik sužeisti, tačiau ir ji nepasiteisino. Pirmą žuvusįjį pavyko iškelti šeštadienį apie 22 val. Lietuvos laiku. Kiti du kūnai iš sniego gniaužtų išvaduoti po valandos. Apie nelaimę informuoti tragiško likimo lietuvių artimieji. Į tėvų žūties vietą iš Lietuvos iškart nuskubėjo Tumynų sūnus Tomas.

Likimą lėmė akmuo?

Monblanu lietuviai alpinistai kopė savaitę. Praėjusio ketvirtadienio vakarą jie pasiekė 4808 metrų aukštyje esančią viršukalnę. V.Dominas ir viena grupėje buvusi jo bendražygė Judita aukščiausią Europos kalną yra įveikę anksčiau. Kaip reikalauja taisyklės, grupė nuo kalno ėmė leistis labai anksti. Apie penktadienio pietus ji turėjo pasiekti maždaug 3 tūkst. metrų aukštį, kuriame nebegrėstų dideli pavojai. Alpinistai žinojo, kad lavinos kalnuose dažniausiai ritasi rytais, kai, sušildytas saulės, ima tirpti sniegas. Būtent todėl leistis nuo viršukalnės šešetas pradėjo dar neišaušus.

Jie buvo pasirinkę mažiau pavojingą maršrutą, kuriam pirmenybę teikia 90 proc. alpinistų. Tačiau ir juo einant yra nemažai pavojingų vietų. Paskutinėje jų nelaimė ištiko kaunietį ir marijampoliečių šeimą. Suvalkijos sostinėje gerai žinoma architektė ir jos vyras verslininkas nebuvo profesionalai. L.Tumynienė anksčiau tėra buvusi Lenkijos kalnuose.

Įvykį tirianti Prancūzijos žandarmerija, LŽ duomenimis, turi informacijos, kad arčiau Monblano viršūnės buvęs alpinistas numetė akmenį, kuris ir sukėlė griūtį.

Žinomas tarp alpinistų

V.Dominas - gerai tarp alpinistų žinomas žmogus. Jis priklausė pirmajam, pastaruoju metu oficialios veiklos nevykdžiusiam Kauno alpinistų klubui "Pluoštas". Vyras prieš maždaug dešimtmetį dirbo bendrovėje "Viršūnė" aukštalipiu. V.Dominas neapleido savo profesijos ir prisidėdavo montuojant mobiliojo ryšio bokštus.

Intelektualus, ramus, tvarkingas ir pareigingas V.Dominas paliko žmoną pedagogę Jolitą ir tris vaikus - paauglius Matą, Miką ir Viltę. Šeima įsikūrusi Kaune, Kleboniškio sodų bendrijoje. J.Dominienė ir poros atžalos į kalnus nekopdavo.

Lietuvos alpinizmo federacijos valdybos nariui Sauliui Viliui yra tekę dirbti kartu su V.Dominu. "Jis buvo santūrus, draugiškas žmogus", - sakė S.Vilius. Anot jo, jau nustatyta, kad nelaimė Alpėse įvyko ne dėl grupės vadovo kaltės. "Tai išties svarbu, nes visuomet skaudu išgirsti, kad į kalnus žmonės buvo vedami nepatyrusio alpinisto, padariusio žingsnį, kuris kainavo žmogaus gyvybę", - dėstė S.Vilius. Jis pasakojo, kad vietoje, kur žuvo trys lietuviai, tragiškų netekčių būta ir anksčiau. Savo piliečių pražūtingoje Monblano zonoje yra netekę nemažai valstybių.

V.Domino draugas ir bendražygis Juozas Žagelis LŽ pasakojo su juo bendravęs kelionės į Prancūziją išvakarėse. J.Žagelis žuvusįjį apibūdino kaip labai ramų, nuoširdų, atsakingą asmenį, besirūpinantį savo šeima: "Niekad jo nesu matęs pikto. Vytautas buvo žmogus iš didžiosios raidės."

Tarėsi dėl pargabenimo

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Rolandas Kačinskas LŽ teigė, kad, pirminiais duomenimis, nelaimę lėmė prastos oro sąlygos. "Pernai vasarą dėl sveikatos sutrikimų kalnuose mirė lietuvė moteris. Daugiau nelaimių, nusinešančių gyvybes, viršukalnėse įvyksta žiemą, slidinėjimo sezono metu", - tikino diplomatas.

Žuvusiųjų palaikų pargabenimu į Lietuvą besirūpinanti konsulė Prancūzijoje Rasa Mikuckaitė vakar derino atitinkamas detales. Marijampoliečių ir kauniečio artimieji Lietuvos ambasadai Paryžiuje iki vakaro nebuvo pareiškę pageidavimų dėl žuvusiųjų kūnų kremavimo. LŽ archyvo ir Juozo Žagelio nuotraukos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"