TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Moterims duris į valdybas veria valdžia

2013 01 12 6:02
Romo Jurgaičio nuotrauka/B.Vėsaitė tikina atidžiai žiūrėsianti, kad bent keletas moterų būtų deleguota į valstybės įmonių valdybas.

Seimas neprieštarauja Europos Komisijos (EK) siūlomai direktyvai, nustatančiai privalomas kvotas moterims "biržinių" įmonių vadovybėse. Nors aiškinama, kad jų aukšto lygio dalyvavimas svarstant verslo klausimus yra vertingas ne tik ekonominiu, bet ir moraliniu požiūriu, tokiam reglamentavimui pritaria toli gražu ne visi.

Lyčių disproporcijos Europos Sąjungos (ES) bendrovių valdybose problemą siūloma spręsti numatant, kad įmonių, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, 40 proc. nevykdančiųjų valdybos narių (direktorių konsultantų) būtų moterys. Bendrovės, kuriose jų dalis mažesnė negu nustatyta, turėtų atrinkti kandidatus į šias pareigas, remdamosi kiekvieno iš jų kvalifikacijos lyginamąja analize. Jeigu kandidatų kvalifikacija bus vienoda, moterims turėtų būti teikiama pirmenybė.

Tokiai direktyvai būtų numatytas laikinas galiojimas iki 2028 metų. Tačiau ar jai bus uždegta žalia šviesa visos ES mastu, dar neaišku, nes dėl to tebevyksta diskusijos.

Vertingas dalyvavimas

Galimybę įvesti privalomas kvotas svarstė Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK). Parlamentarams siūlymą pristatė EK Teisingumo direktorato Lygybės skyriaus vadovas Andreasas Steinas. Jis tikino, kad moterų aukšto lygio dalyvavimas svarstant verslo klausimus yra vertingas ne tik ekonominiu, bet ir moraliniu požiūriu, nes moterys įneša altruistinių, filantropinių pozicijų į verslą.

Esą kvotos būtų nustatomos todėl, kad lyčių nelygybės klausimas priimant verslo sprendimus išlieka aktualiausias. Pasak A.Steino, kitose srityse, pavyzdžiui, valstybiniame sektoriuje, pasiekta didesnė lyčių lygybės pažanga. 2012 metų pradžios duomenimis, didžiausių bendrovių valdybose visoje ES buvo 13,7 proc. moterų, Lietuvoje - 14,5 proc., Suomijoje - 27,1 proc., Maltoje - 3 procentai.

Reikia spręsti kitaip

Seimo ŽTK pasiūlė nepritarti siūlomai direktyvai, nes ji pažeistų subsidiarumo principą. Komiteto narės Dalios Kuodytės teigimu, kilo abejonių, ar toks bandymas užtikrinti lygybę iš tiesų duoda gerų ekonominių rezultatų. "Kyla klausimas: jeigu rezultatai įgyvendinant šį principą taip pagerėja, kodėl pačios įmonės to nesiima? Man regis, verslas labai greitai reaguoja į dalykus, kuriuose mato sau naudos", - pažymėjo ji.

D.Kuodytės nuomone, lyčių nelygybės problema egzistuoja. Tačiau parlamentarė įsitikinusi, kad jos negalima išspręsti direktyvomis ir nuobaudomis. Užtikrinti lyčių lygybės principų įgyvendinimą pirmiausia padėtų švietimas, mėginimas visuomenėje įdiegti tinkamą požiūrį. Be to, svarbu stengtis, kad vyrai ir moterys turėtų vienodas sąlygas konkuruoti. "Tai būtų kur kas veiksmingiau nei direktyvos ir dar baudos", - mano D.Kuodytė.

Paliestų nedaug įmonių    

Tačiau kelią tolesnėms diskusijoms su EK dėl šios direktyvos atvėrė Seimo Europos reikalų komitetas (ERK). Jo nuomone, direktyva neprieštarauja subsidiarumo principui. Tiesa, taip nuspręsta vos vieno balso persvara. Pasak Seimo vicepirmininko, parlamento ERK vadovo Gedimino Kirkilo, direktyvai prieštaraujantys kolegos dažniausiai minėjo, kad ją būtų sunku įgyvendinti.

Pats G.Kirkilas pasisako už privalomų kvotų įvedimą. "Nematau prasmės tam priešintis. Juolab kad tai liečia ne tiek ir daug Lietuvos įmonių. Antra, nemanau, kad yra blogai skatinti bendroves siekti didesnio lygiateisiškumo tarp vyrų ir moterų", - pažymėjo jis.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė yra sakiusi, kad atidžiai žiūrės, jog bent keletas moterų būtų deleguota į valstybės įmonių valdybas. "Palaikau Europos komisarės Viviane Reding siūlymą, kad didžiųjų įmonių valdybose būtų ne mažiau kaip trečdalis moterų. Kai moterų nėra valdybose, šios dirba daug prasčiau. Tai parodė Prancūzijos ir Ispanijos patirtis, kur ši kvota jau įvesta. Deleguodama į valstybės įmonių valdybas, atidžiai žiūrėsiu, kad būtų bent keletas moterų", - yra sakiusi B.Vėsaitė.

Pateks nebūtinai verčiausios

Nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė pažymi, kad faktinė situacija, jog įmonių valdybose yra daugiau vyrų nei moterų, nulemta skirtingo gyvenimo būdo pasirinkimo. Moterys dažnai renkasi nedalyvauti aktyvioje visuomeninėje veikloje, auginti vaikus ir likti namie.

Įteisinus privalomas kvotas moterims valdybose, pasak R.Vainienės, negalima tvirtinti, kad ten pateks tik geriausios specialistės. "Kompetentinga, galinti rinktis moteris, nusprendusi auginti vaikelį, ir liks namie. O jeigu yra kvota, tos protingos moters vietą užims ne tokia kompetentinga. Taip žeminsime moteris, nes per kvotų mechanizmą į valdybas pateks nebūtinai verčiausios", - įsitikinusi ekspertė.

Klausiamas, kaip siūloma tvarka atsilieptų įmonių grupei TEO LT, jos Korporatyvinės komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis pažymėjo, kad direktyvoje keliami reikalavimai jų bendrovėje iš esmės jau įgyvendinti. "TEO LT valdybą, kurią sudaro šeši nevykdomieji direktoriai (neetatiniai valdybos nariai), per akcininkų susirinkimą dvejų metų kadencijai išrenka ir jos politiką formuoja bendrovės akcininkai. Dabartinės kadencijos TEO valdyboje dirba trys moterys ir trys vyrai, taigi 50 proc. valdybos narių yra moterys. Be to, moteris yra ir valdybos pirmininkė", - sakė A.Bubnelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"