TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Moteris į politiką atves politikai

2014 07 21 6:00
„50/50” konferencijoje Briuselyje kalbėta apie tai, kaip pasiekti, kad politikoje dalyvautų daugiau moterų. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Įvairios moteris vienijančios organizacijos ir Lygių galimybių plėtros centras pasisako už tai, kad įstatymais būtų numatyta, kiek dailiosios lyties atstovių turėtų būti rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašuose.

Europos valstybėse vis labiau įsitvirtinant nuomonei, kad skirtingų lyčių, patirčių ir požiūrio atstovų dalyvavimas politikoje kuria kokybiškesnę demokratiją, beveik visos Lietuvos politinės partijos šios temos kol kas net nenagrinėja.

Sprendimas - kvotos

„Daugelyje Europos valstybių įstatymais numatyta, kiek moterų turėtų būti rinkimuose dalyvaujančios partijos sąraše. Tokios kvotos aptartos, pavyzdžiui, Italijoje, Lenkijoje, Kipre. Kiekviena valstybė nustato savas taisykles“, - sakė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

Anot jos, pirmiausia partijų vadovams reikėtų suvokti, kad siekis kuo daugiau moterų pritraukti į politiką nesusijęs su aklu lygybės reikalavimu. Daugybė atliktų tyrimų byloja, kad visavertė demokratija gali būti sukurta tik tokiu atveju, jei visuomenei svarbius klausimus spręs kuo skirtingesni asmenys. M. Jankauskaitės nuomone, diskutuoti apie tai, ar moterys yra mažiau išsilavinusios, ar nepakankamai kompetetingos lyginant su vyrais, net neverta. Juk 65 proc. turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą yra būtent dailiosios lyties atstovės. Pašnekovės įsitikinimu, kiek moterų dalyvaus politikoje, didžiąja dalimi priklauso nuo partijų vidaus sprendimų - politinės organizacijos kvotas pirmiausia turėtų nustatyti savo viduje ir jų sąžiningai laikytis. Tarkim, gali būti priimtas sprendimas, jog kandidatų sąraše turi būti ne mažiau kaip trečdalis moterų. Vis dėlto sumanymas nepasiteisins, jei visos jos bus „nustumtos“ į sąrašo pabaigą. „Rinkėjai jas gali reitinguoti, tačiau naivoka tikėtis, kad iš paskutinės sąrašo vietos asmuo galėtų pakilti į pirmąją“, - sakė M. Jankauskaitė.

Moterys jau reitinguojamos

Kauno moters užimtumo informacijos centro direktorė Jūratė Puidienė pabrėžė, kad kai kuriose valstybėse kvotos įstatymu nustatytos ne tik kandidatų, dalyvausiančių rinkimuose, sąrašus pateikiančioms partijoms, bet ir rinkėjams. Pavyzdžiui, iš trijų reitinguojamųjų bent vienas turi būti kitos lyties. „Tarkim, Italijoje reitinguoti trijų tos pačios lyties asmenų negalima. Vienas iš tų, kuriems tenka pirmumo balsai, privalo būti kitos lyties. Kitaip rinkėjo balsas nebus užskaitytas“, - teigė J. Puidienė.

Jūratės Puidienės (dešinėje) vadovaujamas Kauno moters užimtumo informacijos centras dalyvavo projekte, kuriuo siekta, kad kuo daugiau moterų patektų į Europos Parlamentą.

Jos vadovaujama organizacija, kartu su kitomis nevyriausybinėmis struktūromis Kipre, Čekijoje, Belgijoje, Rumunijoje ir Kipre, dalyvavo ilgiau kaip metus trukusiame projekte, kuriuo siekta, kad kuo daugiau moterų patektų į Europos Parlamentą. J. Puidienė pasakojo, kad Lietuvos rinkėjai buvo raginami balsuoti už moteris, nepaisant jų partinės priklausomybės, bet šįmet iš 12 Lietuvos atstovų Europos Parlamente dirbs tik viena moteris – socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. Tačiau, Kauno moters užimtumo informacijos centro direktorės teigimu, beveik visos rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavusios moterys dėl surinktų pirmumo balsų pakilo į aukštesnes pozicijas nei buvo sąraše. V. Blinkevičiūtė tapo rinkimų lydere, surinkusi daugiausia pirmumo balsų tarp visų kandidatų. „Akivaizdu, kad mūsų šalies piliečiai jau pradeda reitinguoti moteris. Tai turėtų būti signalas partijoms peržiūrėti sąrašų sudarymo strategijas“, - sakė J. Puidienė. Europos Parlamente moterų padaugėjo 2 procentais.

Trūksta solidarumo

Kauno politikių klubo „Milda“ prezidentė Janina Petrikienė įsitikinusi, kad kol kas mūsų šalyje moterims išsikovoti aukštesnes pozicijas partijų rinkimams pateikiamuose sąrašuose kol kas sudėtinga. „Kvotų nustatyti įstatymais nereikėtų, jei tam reikalingus sprendimus priimtų pačios partijos. Deja, kol kas to laikosi tik socialdemokratai“, - sakė apie 70 politikoje dalyvaujančių dailiosios lyties atstovių vienijančios organizacijos vadovė. Anot jos, solidaresnės turėtų būti ir rinkėjos – būtent jos turėtų palaikyti kandidates, o tai padarytų įtaką ir vėlesniems partijų sprendimams.

Kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton rinkimų kampanijos narės Jessicos N. Grounds teigimu, apie tai, kad daugiau moterų turėtų dalyvauti politikoje, kalbama daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių. Tačiau JAV pastebėta, kad mokyklą baigusios merginos būna labiau pasirengusios šeimyniniam, bet ne politiniam gyvenimui. Briuselyje vykusioje kampanijos „50/50” konferencijoje J. N. Grounds pasakojo, kad stengiantis pakeisti situaciją, JAV moterys politikės inicijuoja paauglių švietimą, skatina sportuoti, dalyvauti varžybose. Esą būtent tai padeda ugdyti lyderes.

Vienintelė partija

Kvotas lytims Lietuvoje yra nustačiusi vienintelė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Šios partijos pirmininko pavaduotoja Giedrė Purvaneckienė portalui lzinios.lt teigė, kad pastarąjį kartą, maždaug prieš aštuonerius metus, nustatyta, kad LSDP skyrių tarybose negali būti daugiau nei 60 proc. vienos lyties atstovų, o rinkimų sąrašuose, kiekviename penketuke – daugiau kaip trys tos pačios lyties atstovai.

Ji neslėpė, kad yra buvę atvejų, kai dėl kvotų reikalavimo pažeidimo partijų skyriams buvo rekomenduota peržiūrėti savivaldybių tarybų sudėtį. „Ne vienoje Europos valstybėje reikalaujama, kad valdžioje dirbtų po lygiai abiejų lyčių atstovų, o rinkimų sąrašai sudaromi vadinamuoju „užtrauktuko“ principu, kai kas antras kandidatas yra kitos lyties“, - sakė pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"