TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Moteris vyro kūne: skaudžios tapatybės paieškos

2010 12 18 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Lytį pasikeitusi vilnietė pasakoja perėjusi devynis pragaro ratus. Tačiau tikina, jog prireikus neabejotinai tam ryžtųsi dar kartą, nes nuo vaikystės gyvenimą kartinusios bėdos dabar išspręstos, o ji pagaliau atradusi savo - moters - tapatybę.

Rasa S. pokalbio su LŽ žurnalistu pradžioje prisipažino dar vaikystėje pajutusi pirmuosius požymius, kad kažkas yra negerai. "Manęs, kitaip nei tokio pat amžiaus berniukų, niekada nedomino pasistumdymai, muštynės. Slėpiau savo jausmus, nes bendraamžiams įtarus, kad jų aplinkoje yra "kitoks", belikdavo laukti bėdos", - vaikystės prisiminimais dalijosi transseksualas.

Rasa kalbėjo atvirai, neatsakė tik į klausimus apie šeimą, kurią sukūrė, kai dar buvo vyras, ir kuri prieš trejus metus subyrėjo. Ji teprasitarė, kad ateityje svajoja turėti vaikų, nors žino, jog Lietuvoje transseksualui įsivaikinti kūdikį nėra jokių galimybių.

Moterimi tapusi 43 metų vilnietė įsitikinusi, kad mūsų krašte miglotai įsivaizduojama, kas yra transseksualumas. "Niekaip negaliu pateisinti tos viešoje erdvėje liejamos neapykantos. Žmonės labai lėkštai įsivaizduoja transseksualumą. Daugelis įsitikinę, kad toks asmuo rytą jaučiasi esąs moteris, o vakare - vyras. Tačiau transseksualumas - ne asmenybės susidvejinimas: visą laiką esi tik moteris arba tik vyras", - pabrėžė vilnietė.

Aistras itin jautriai visuomenės vertinamoje istorijoje neseniai pakurstė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Lytį pakeitusi vilnietė prašė priteisti per 130 tūkst. litų neturtinės žalos, kurią tapusi moterimi esą patyrė dėl nesutvarkytų Lietuvos įstatymų. Priteista 30 tūkst. litų. Bylą prieš valstybę Lietuvos teismuose laimėjusiai Rasai S. taip pat sudarytos visos sąlygos kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), tačiau ji LŽ teigė dar neapsisprendusi, kaip pasielgs.

Transseksualumą gydo psichiatrai

Rasa S. pasakojo, kad dar 2007-aisiais jai buvo nustatytas transseksualumas ir pasiūlyta medikų pagalba. Gydytojai patys dvejojo ir teiravosi paciento, kokio šis pageidauja gydymo. Po ilgų diskusijų transseksualui nuspręsta skirti psichiatro konsultacijas. "Sutikau gydytis, nes patyriau milžinišką spaudimą, manęs nepalaikė net artimiausi žmonės. Tačiau pakako pirmo seanso, kad suprasčiau savo klaidą. Psichiatras, užuot suteikęs pagalbą ar patarimų, aiškino, jog sugrioviau šeimą. Tokio "gydymo" man nereikėjo", - pasakojo lytį pasikeitusi vilnietė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai LŽ užtikrino, kad į tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją įtrauktas lyties tapatumo sutrikimas - transseksualumas - Lietuvoje yra gydomas. "Šiuo metu asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų ir siekiantiems chirurginiu būdu pasikeisti lytį, sveikatos priežiūros paslaugas teikia gydytojai psichiatrai. Jie geba diagnozuoti ir gydyti šiuos sutrikimus, nes toks parengimas įtrauktas į gydytojų psichiatrų mokymo programą. Kitų kvalifikacijų gydytojų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tokiems asmenims Lietuvoje neįmanomas", - raštu LŽ išdėstė SAM atstovai. Pasak jų, dėl šios problemos į ministerijos priimamąjį kreipėsi tik vienas lytį pakeitęs, bet naujų dokumentų dar neturėjęs asmuo. Jam esą reikėjo, kad gydytojas išrašytų hormoninių vaistų receptą.

Bėdos po operacijos

Kalbantis su Rasa S. paaiškėjo, kad ji ir buvo tas "lytį pakeitęs asmuo, kuriam reikėjo hormoninių vaistų recepto". Vilnietė pasakojo, jog lyties keitimo operaciją darėsi Tailande 2008-aisiais, o paskui grįžo į Lietuvą. Tačiau čia prasidėjo bėdos, nes pirmiausia neperžengiama kliūtimi tapo gydymo įstaigos. Medikai, išvydę vyro asmens dokumentus turinčią moterį, kategoriškai atsisakydavo išrašyti hormoninių vaistų, nors po lyties keitimo operacijos juos būtina vartoti. "Grįžk, kai turėsi normalius dokumentus. Be jų jokia medicinos pagalba nebus teikiama", - leptelėdavo medikai ir tuoj pat atsukdavo nugarą.

Tačiau gauti dokumentus ne taip paprasta. Rasa S. suprato, kad vienintelis legalus būdas tai padaryti - kreiptis į teismą. Iš pradžių vilnietė bandė suktis savo jėgomis, nes pinigų advokatui po operacijos Tailande nebeliko. "Pagalbos ranką ištiesė Tolerantiško jaunimo asociacija. Ji sudarė sąlygas nusamdyti advokatą", - sakė pašnekovė. Prasidėjo privalomų teismų maratonas.

Asmuo be tapatybės

LVAT galutinis sprendimas kompensuoti tik Rasos S. patirtą 30 tūkst. litų neturtinę žalą parodė valstybės poziciją. Buvo atsisakyta kompensuoti operacijos išlaidas, nes, anot teismo, vilnietei nepavyko įrodyti, kad operuotis jai iš tiesų reikėjo. "Teismas neatkreipė dėmesio į vieną "smulkmeną" - neatlikus operacijos tapatybės dokumentai Lietuvoje nekeičiami! Neturėčiau jokių priekaištų, jei valstybė sutiktų išduoti kitos lyties dokumentus be operacijos ir leistų transseksualui nuspręsti, ar jam kreiptis pagalbos į chirurgus", - pabrėžė 43-ejų Rasa S.

LVAT sprendė tik dėl transseksualui padarytos žalos dydžio, o dėl naujų dokumentų išdavimo galvą teko sukti Vilniaus apygardos teismui. Šis 2009 metų rudenį nurodė atitinkamoms institucijoms išduoti vilnietei asmens dokumentus, kuriuose būtų įrašytas naujas vardas ir pavardė. Tačiau teismo sprendimo vykdymas gerokai užtruko - naujas gimimo liudijimas ir asmens tapatybės dokumentai Rasai S. buvo išduoti tik 2010-ųjų kovą.

Pasak lytį pakeitusios vilnietės, labiausiai ją išvargino laukimas ir asmens be tapatybės statusas. "Kartą teko gultis į ligoninę. Neturėjau naujų dokumentų, tad buvau paguldyta į vyrų palatą. Labai nejaukiai ten jaučiausi, nes jau turėjau moteriškas formas", - prisiminė pašnekovė.

Nors patyrė daug sunkumų, Rasa S. tikino, jog prireikus galėtų pakartoti tą patį. Dabar vilnietė jaučiasi kur kas geriau. "Man pasisekė, kad darbdavys visa tai vertino neutraliai, todėl darbą išsaugojau. Draugai? Jų turiu daugiau negu prieš operaciją", - džiaugėsi Rasa S. Pašnekovė prasitarė, kad jai labiau pasisekė negu kitiems panašaus likimo tėvynainiams. Dauguma jų apsisprendė gyventi užsienyje. "Jiems Lietuvoje buvo per sunku, o aš niekur išvykti neketinu", - tikino vilnietė.

Antra byla prieš valstybę

Tai jau antra atgarsio žiniasklaidoje sulaukusi transseksualaus žmogaus istorija ir antra laimėta byla prieš mūsų valstybę. Rasa S. svarsto galimybę kreiptis į EŽTT. Pirmuoju, palangiškio L.L. bylos, atveju EŽTT įpareigojo Lietuvos valstybę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priimti Lyties pakeitimo įstatymą. Jei to nebūtų padaryta, valstybė transseksualui privalėtų atlyginti 45 tūkst. eurų (155 tūkst. litų) žalą.

Pasirinktas paprastesnis būdas - sumokėti pinigai. Precedento iki tol neturėjusią istoriją pavyko užglaistyti, tačiau neilgam. Tas atvejis buvo pirmas, bet ne paskutinis.

Žmogaus teisių eksperto Henriko Mickevičiaus nuomone, valstybė privalėjo rinktis kitą sprendimą - atitinkamai sutvarkyti įstatymus. "EŽTT aiškiai pasakė, jog reikia priimti įstatymą, sureguliuojantį įstatymų bazę, kad asmenys, kuriems nustatytas transseksualumas, galėtų gauti naujus dokumentus. Lietuvoje kalbama tik apie transseksualus, kuriems jau atlikta lyties keitimo operacija, o kai kuriose Europos šalyse nauji dokumentai išduodami dar prieš chirurginę operaciją", - aiškino H.Mickevičius.

Rasos S. byloje valstybei atstovavęs Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Valatka įsitikinęs, kad jautri transseksualumo tema kada nors bus baigta. "Civilinio kodekso normose lyties keitimas įteisintas, tačiau šiame kodekse yra nuoroda į įstatymą, kuris... iki šiol nepriimtas. Todėl kaskart atsiranda dviprasmybė", - teigė R.Valatka.

Anot pašnekovo, teisminis dokumentų išdavimo būdas yra sistemos apsunkinimas. "Šią problemą būtų galima spręsti ne įstatymais, bet mažesnės galios aktais - galima nustatyti tvarką, kuri nekeltų problemų nei transseksualams, nei valstybei", - kalbėjo Teisingumo ministerijos atstovas. Tačiau, jo nuomone, gydymo įstaigos turėtų patvirtinti, kad lytis gali būti keičiama tik vieną kartą. "Kas garantuos, kad žmogus, pradėjęs gydytis nuo transseksualumo, nepersigalvos? Gyvename atviroje Europos Sąjungos erdvėje, todėl dalyti naujų asmens dokumentų į kairę ar į dešinę neturime teisės", - pažymėjo R.Valatka.

Bažnyčia nei palaiko, nei smerkia

Lytį pakeitusi Rasa S. pasakojo daug bendravusi su Bažnyčios atstovais. "Kunigas man vis kartojo, kad po lyties keitimo operacijos žmogus praranda dvasingumą, nes natūraliai niekada negalės turėti vaikų", - prisiminė ji.

Tačiau pranciškonas brolis Astijus paneigė nuomonę, jog Bažnyčia smerkia transseksualus. "Žmogaus negalima smerkti, bet reikia stengtis paaiškinti, kad niekas jam nesuteikė teisės žaloti savo kūną. Transseksualui būtina padėti išsiaiškinti jo tapatybės problemas", - tikino brolis Astijus. Jis prisiminė ne vieną atvejį, kai apsisprendimų kryžkelėje atsidūręs žmogus sugrįžo į savo natūralią šeimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"